Pasvajosiu apie 32m € gryno (su visai vienkartiniais + ir -).

Argumentai du: 1) ketvirtis buvo labai geras visam bankiniam sektoriui; 2) Ketvirtą ketvirtį akcijų kaina +3,5%; kai trečią - +15,6%, vadinasi vietoj 4,8 mln.€ dydžio atidėjimų subordinuotai paskolai fasilituoti, bus maždaug apie 1 mln.€.

Visa tai susiveda į 7-8 mln.€ ketvirtinio gryno pelno, arba 31,5-32,5 mln.€ metinio. O tai daro EPS 0,07 ir P/E ~8,50.

Pagyvensim, pamatysim.

jo, sorry, turejau omenyje HAE o ne SAF...daug darbu vienu metu darant gaunasi klaidos

HAE dar turi daug cahso is akciju pardavimo ir uzsakymu portfelis smarkiai isauges. Kaip suprantu visas tas padidejimas pajamose ir pelne dar neatsispindi, matytis veliau. Bet akcijos kaina jau nubegusi i prieki ir sunkiau ivertinti ar jau per brangi (reikai skaiciuotui busimas pajamas/pelna...)
MRK kiek maciau prabegom lygtai irgi gerai uzsipilde uzsakymu portfeli sekantiems metams, bet reiketu atidziau pasinagrineti.
Gerai uzpildytas uzsakymu portfelis i prieki turetu neleisti kainai labai kristi, nebent investuotojai neteisingai ivertino busimas pajamas ir per daug uzkele kaina.

faktas kaip grybas,didelių dividendų nebus,bus eilinis ancijų praskiedima,birželio mėn . nelabai kam reikės ir po 0,42. DABAR IŠ JUDESIO LAIMI TIK TARPININKAI,IR TIK VIENAS KITAS SPEKULIANTŲ.pERKA dabarbar ilgenem laikotarpiui banko akcijas,tai tik visški rinkos.....Ka įi akcija pėr pusmeti,įskaitant ir nemokamas ir dividendus gali šokti iki 0,63,po to tiek techninė,tiek bangos rodo,teks kovoti ties 0,42.bET RINKOJE VISADA IDIOTU DAUGIAU,KURIE STEGIASI ŽŪT BŪT PALAIKYTI KAINĄ.0,56 NEAUTALI KANA ŠIAI DIENAI,PO PUSMEČIO PLANUOJANT RINKOS TENDENCIJAS BUS GEROKAI MAŽESNĖ.

Pravalas

Drąsu taip kalbėti apie likvidžiausią rinkos akciją.
Be to, vertinti reikia rezultatus, kurie, tikėtina, bus geri, o ne emocijas.

nes iki birželio mėn. gali nelikti ir pačio SAB-o...
djavolui: turiu omenyje ne "nacionalizaciją", o tik galimą strateginio pasirodymą.

Siūlau atkreipti dėmesį, kad praėjusią savaitę SLB pirkimų-pardavimų balansas buvo teigiamas: 570k prieš 427k. Sakyčiau, gana neįprasta situacija. Šiandien irgi pradėjo savų akcijų siurbtelėjimu.

Aš siūlyčiau atkreipti dėmesį, kaip mistiškai pradingo "nepatikimas" etiketė nuo Pravalo profilio.....Gal čia kokia senatis suėjo, Sliux, ar kaip?....Lyg tokios kalbos nebuvo....Ar čia visiems nuodėmes nuplovei?...Žodžiu, neapsigaukite jo kalbomis....

Turbūt nesuprantu - ar nebandai pasakyti, kad ŠB vidiniai asmenys daugiau perka nei parduoda, kai susijusiems asmenims prekyba dabar iš viso uždrausta?

vk, ne, nebandau. Manau, kad susiję asmenys tikrai laikosi įstatymų. Visgi yra ir nesusijusių asmenų tarp SLB maklerių klientų, kurie laukia gerų rezų. O tai turėtų būti geras ženklas, jei nesiplečiant.

pritariu senukui, tiems kas dirba imones viduje, geriau matosi kokie rezultatai nusimato, net jei metiniai rezultatai nepaskelbti dar, jauciasi is komunikacijos darbuotojams, uzsakymu, skaiciu vidinese ataskaitose, pokalbiu prie kavos ir pan. Matau ta pati savo darbovieteje (bet ji nekotiruojama ) Zodziu neblogas zenklas - ir as taip manau.

Man ketvirtadienį kelią perbėgo juoda katė su baltomis pėdytėmis. Juoda - todėl penktadienį akcijos krito, bet su baltomis pėdytėmis - todėl pirmadienį akcijos kyla.

Vargas tau kolega jei pačiam ytaka daro kazkokia etikėtė ar kito papilstymas iš tuščio i kiaurą

Man?!...Oi ne, seniai nebe...Aš čia tiek visko pragyvenęs, kad....Tik kitus perspėju, maža kas kam...

Dėl Pravalo tai viskas gerai, kol pas jį lieka šis nikas.

Užskaitau....


Galbūt čia kas programiškai atsikabino, nes ir chebros medaliai pradingo....

gal kas gali paaiskinti,kodel SAB kursui prognozuojamas krachas?rezai turetu buti geresni,nei SWEDas prognozuoja,divu nusimato apie 0,01Euro/a,kolkas nera jokiu ekonominiu anei polytiniu prielaidu bankinio sektoriaus traukimuisi...negi SWEDas apsimelavo prognozuodamas 0,7 tiksline kaina?

O kur tu tokią argumentuotą prognozę matei? Neadekvati Pravalo žinutė nesiskaito.

...jei FEDas prades kelti palukanas,tai bankai tikrai nenukentes nuo to

Kai palūkanas mažino, tai irgi nekurie sakė, kad tai bus blogai bankams, nes iš ko jie tada galės uždirbti.
Bankams gerai, kai ekonomika auga, o ji pagal prognozes gerai augs artimiausiais metais.

https://www.lb.lt/lt/naujienos/news1582-lt.VK ar nieko neprimena?atsimerk ir pabandyk pats paanalizuoti,o ne ne tik bankų prognozemis vadovaukis.Bet jei savos galva nedirba,tai nieko nepadarysi.

Lietuvos ekonomikos raida po 2006 m. spalio mėn. prognozių paskelbimo. 2006 m. Lietuvos ekonomikos augimas ir toliau buvo itin spartus, nepaisant daugiausia vienkartinių veiksnių poveikio1 nulemto sulėtėjimo antrąjį pusmetį.
Lietuvos ekonomikos raida po 2006 m. spalio mėn. prognozių paskelbimo

2006 m. Lietuvos ekonomikos augimas ir toliau buvo itin spartus, nepaisant daugiausia vienkartinių veiksnių poveikio1 nulemto sulėtėjimo antrąjį pusmetį. Skatinamas sparčiai augančių namų ūkių ir verslo pajamų, išskirtinai mažų realiųjų palūkanų normų, prociklinės fiskalinės politikos, Europos Sąjungos lėšų srauto bei optimistinio šalies ekonominės būklės ir perspektyvų vertinimo sparčiau auganti vidaus paklausa buvo pagrindinis ekonominio augimo veiksnys. Dėl didelio ekonominio aktyvumo didėjo darbo jėgos poreikis, tačiau, intensyviai tebevykstant tarptautinei emigracijai, darbo jėgos ištekliai vis labiau seko, todėl nedarbo lygis buvo istoriškai žemiausias2, o darbo užmokestis didėjo sparčiau negu darbo našumas. Mažėjant taupymo normai, sparčiai augantis investicijų poreikis iš esmės buvo finansuojamas užsienio lėšomis, todėl išaugo einamosios sąskaitos deficitas. 2006 m. pastebimai padidėjo infliacija. Ypač reikšmingą poveikį infliacijai darė padidėjusios maisto produktų kainos (maisto produktų brangimui įtakos turėjo nepalankios oro sąlygos ir tebevykstanti kainų konvergencija), be to, ryškėjo paklausos veiksnių poveikis. Kita vertus, infliaciją švelnino mažėjančios naftos kainos.

Palyginti su 2006 m. spalio mėn. Lietuvos banko prognozėmis, 2006 m. realusis BVP augo 0,5 proc. punkto lėčiau3, o išlaidų komponenčių tendencijos išsiskyrė. Daugiausia dėl sparčiau didėjusių namų ūkių pajamų, papildomų stimulų dėl kreditavimo ir gana reikšmingai peržiūrėtų BVP istorinių duomenų4 sparčiau, negu prognozuota 2006 m. spalio mėn., didėjo privataus sektoriaus vartojimo išlaidos, o kartu ir importas. Padidinus darbo apmokėjimą valdžios sektoriuje, išaugo valdžios sektoriaus vartojimo išlaidos. Kartu dėl vienkartinių veiksnių (daugiausia sietinų su naftos perdirbimo veiklos pajėgumo sumažėjimu) poveikio ženkliai sulėtėjo eksporto augimas. Dėl metų pabaigoje kritusios naftos kainos infliacija buvo šiek tiek mažesnė negu prognozuota.

Lietuvos ekonomikos perspektyvos 2007-2008 m.

2006 m. pabaigos ekonominės raidos tendencijos ir išankstinių ekonominių rodiklių duomenys 2007 m. pradžioje rodo neslūgstantį ekonomikos aktyvumą ir verslo bei namų ūkių optimizmą dėl šalies ekonominės būklės. Kartu išlieka ekspansinė (paklausą skatinanti) fiskalinės politikos būklė ir monetarinės sąlygos. Atsižvelgiant į šiuos veiksnius, manoma, kad 2007 m. tęsis tolesnio ciklinio pakilimo tendencija. Tai rodys ir toliau sparčiai didėjanti vidaus paklausa bei einamosios sąskaitos deficitas, mažėjantis nedarbo lygis, darbo našumo augimą lenkiantis darbo užmokesčio didėjimas bei dėl vidaus paklausos didėjanti infliacija. Greta verslo ciklo poveikio, 2007 m. infliacijai įtakos turės ir energijos (dujų bei šilumos energijos) kainų šokai, tačiau, sausio mėn. nepadidinus dujų kainų reguliuojamiems vartotojams, numatomas jų poveikis bus švelnesnis, negu prognozuota 2006 m. spalio mėn. 2007 m. eksporto augimui reikšmingą neigiamą poveikį turės laikinas naftos perdirbimo veiklos pajėgumo sumažėjimas.

Tikėtina, kad 2007 m. pabaigoje-2008 m. Lietuvos ekonomika pereis į ciklo nuolydžio fazę. Numatoma, kad BVP augimas sulėtės iki 5,5 procento. Toks augimo sulėtėjimas daugiausia siejamas su prognozuojamu lėtesniu realių vartojimo ir investicijų išlaidų augimu. Tikėtina, kad, augant šalies ūkio įsiskolinimui ir padidėjus realiajai palūkanų normai, sulėtės ūkio kreditavimo mastai, o drauge ir stimuliuojantis kredito poveikis vartojimui bei investicijoms. Lėčiau augant ekonomikai, sumažėtų atotrūkis tarp darbo jėgos paklausos ir pasiūlos, o kartu ir vienetinių darbo sąnaudų didėjimas. Tai palaipsniui mažintų infliaciją. Tebevykstant tarptautinei emigracijai dar šiek tiek mažėtų nedarbo lygis. 2008 m. prognozuojama gana palanki realiojo eksporto raida. 2007 m. antroje pusėje atkūrus naftos perdirbimo veiklos pajėgumą, eksporto augimas turėtų paspartėti, o vėliau (2008 m.) pagrindinis eksporto augimo veiksnys turėtų išlikti spartus (nors ir palaipsniui lėtėjantis) išorės paklausos augimas.

Pateikiamo pagrindinio ekonomikos perspektyvų scenarijaus neapibrėžtumas šiame ekonomikos raidos etape yra ženkliai padidėjęs. Daugmaž vienodai tikėtini vis didesnio ekonomikos nesubalansuotumo scenarijus, kuriam pildantis tikėtinas staigesnis ekonomikos nuosmukis, taip pat anksčiau nei 2008 m. prasidėsiančio ekonomikos lėtėjimo scenarijus. Kiekvieno iš šių scenarijų išsipildymo galimybė labai priklauso nuo užsienio investuotojų šalies rizikos vertinimo (kuris gali būti glaudžiai susijęs su ekonominės situacijos raida kitose Baltijos regiono šalyse) ir nuo šalies verslo ir namų ūkių lūkesčių, susijusių su galima ekonomikos raida.

Prognozės laikotarpiu (2007-2008 m.) svarbus ekonomikos augimą skatinantis veiksnys bus ES lėšų srautai, kurie skatina tiek disponuojamųjų pajamų, tiek realiųjų investicijų augimą. Iki 2007 m. pradžios ES struktūrinių fondų lėšos buvo naudojamos gana vangiai. Pagrindinėje prognozėje numatytas panaudojimo lygis daugmaž atitinka 2005-2006 m. lygį, tačiau tikėtina, kad siekiant maksimizuoti 2004-2006 m. programavimo periodo lėšų panaudojimą, faktiškai ES struktūrinių fondų lėšos bus naudojamos intensyviau negu numatyta. Tai būtų reikšmingas papildomas šalies ūkio augimo stimulas 2007-2008 m.

NUMATOMA LIETUVOS EKONOMIKOS RAIDA 2007-2008 M.

2007 m. balandžio mėn. prognozė
(procentai, pokytis per metus)

Palyginta su 2006 m. spalio mėn.
(procentiniai punktai)

2006 m.

2007 m.

2008 m.

2006 m.

2007 m.

2008 m.

Kainų ir sąnaudų kaita (procentai, pokytis per metus)
Vidutinė metinė infliacija
(apskaičiuota pagal suderintą vartotojų kainų indeksą)

3,8

4,7

4,3

-0,2

0,8

-

BVP defliatorius

7,1

4,6

4,3

1,4

2,4

-

Darbo užmokestis (kompensacija vienam dirbančiajam)
15,2

19,8

10,1

1,8

9,1

-

Importo defliatorius
6,2

2,9

3,7

-2,3

0,8

-

Eksporto defliatorius
1,2

0,3

3,5

-3,8

-4,4

-

Ekonominis aktyvumas (lyginamosiomis kainomis, procentai, pokytis per metus)
Bendrasis vidaus produktas
7,5

7,9

5,5

-0,5

1,2

-

Privataus vartojimo išlaidos
13,3

11,8

6,5

2,5

4,2

-

Valdžios sektoriaus vartojimo išlaidos
7,3

4,9

2,5

3,2

2,5

-

Pagrindinio kapitalo formavimas
11,9

11,3

6,2

0,0

3,0

-

Prekių ir paslaugų eksportas
15,4

9,1

12,6

-1,6

0,5

-

Prekių ir paslaugų importas
15,4

12,1

11,0

0,3

5,4

-

Darbo rinka
Nedarbo lygis (procentai, palyginta su darbo jėga)
5,6

4,5

4,0

-0,1

-0,4

-

Užimtieji (procentai, pokytis per metus)
1,7

0,7

0,1

0,3

0,1

-

Išorės sektorius (procentai, palyginta su BVP)
Prekių ir paslaugų balansas
-10,5

-13,8

-13,6

-1,7

-7,8

-

Einamosios sąskaitos balansas
-11,0

-13,7

-14,0

-2,0

-6,8

-

Einamosios ir kapitalo sąskaitos balansas
-9,7

-12,1

-12,3

-2,6

-7,5

-

Šaltinis: Lietuvos banko vertinimai.
____________________
1 Sumažėjusio naftos perdirbimo veiklos pajėgumo, žemės ūkiui nepalankių oro sąlygų, planinio remonto ir nenumatyto gedimo Ignalinos atominėje elektrinėje.
2 Turimi nedarbo lygio duomenys apima laikotarpį nuo 1995 m pirmojo ketvirčio.
3 Atsižvelgiant į išskirtinai didelę 2006 m. realiojo BVP duomenų statistinę paklaidą, tikėtina, kad paskelbti statistiniai BVP duomenys bus reikšmingai peržiūrėti.
4 2006 m. spalio mėn. prognozė buvo sudaryta pagal BVP duomenis lyginamosiomis kainomis. Statistikos departamentui prie LRV pakeitus realiojo BVP skaičiavimo metodiką, 2007 m. balandžio mėn. prognozė sudaryta pagal grandininės apimties BVP duomenis. Šis metodikos pasikeitimas turėjo nemažą įtaką privataus vartojimo ir investicijų augimo prognozėms trumpuoju laikotarpiu.