drugelis

daug mostų sparnais - daug oro sukurių!

Tu žaviesi kūrėju ir (kiek supratau) manai, kad jis kažkur išorėje, bet kūrėjas yra kiekviename iš mūsų, o tam, kad būtų pasirinkimai, turi ekzistuoti ir aplinka iš kurios galėtum kažką rinktis. Taigi savaime suprantama, kad jei esi viskas iš karto, negali būti kažkuo atskiru arba susitelkti tame atskirame su visu savo samoningumu (sutelkti į "tą atskirą" visą savo dėmesį), užmirštant likusią dalį. Todėl mes priversti save apriboti tam, kad suteiktume sau patyrimo, per kurį save suvoktume ir vis labiau ir labiau artėtume prie supratimo apie "visą vaizdialį".

mes esame mechanizmai mechanizme, bet tiesa slypi ne išorėje, bet pačio mechanizmo viduje - išorėje, tik kiti kitų mecanizmų modeliai ir juose galima pasiklysti ir prarasti ramybę. O juk ramybė - tai ne šio pasaulio "daiktas". Joje ir slypi galia bei pažinimas.

sveikas prisijungęs!

edvix

Siela galima vadinti jauna, bet jei ji nugyvenusi kad ir 40 gyvenymų, kurie vidutiniškai truko apie 60 žemiškų metų, tai ar ji jauna, čia jau kaip pačiam atrodo.

O kaip su kosminem sielom dangaus kunais,jos turi kaskokia stipria energija ar ne?

Fizinėje plotmeje vieno ar kito kūno energijos kiekis ar stiprumas priklauso nuo fizinių to kūno savybių - dydžio, masės, tankio, temperatūros ir t.t. . Jei vertinti iš šio taško tai neabejotinai - dangaus kūnai turi energijos ir jos įtaką mes jaučiame kasdien pvz. saulė. Jei vertinti iš sielos pusės, tai nėra taip svarbu ar tas kūnas kosmose ar ne. Visa kas supa mus - turi siela, jungiančią visa ką fizinėms akims nematomom gijom. To ryšio stiprumą kiekviena siela jaučia pagal savo "išprusimo" laipsnį.
Iš tikro sielų nėra daug, tai tik tos pačios-vienos sielos dalys su individualiais atspalviais, sudarančios gražų paveikslą. Kartais pavyksta išjausti tą būseną, kai supranti, kad tu esi kažkas bendras su viskuo, o ne atskiras nuo visko.

zmogaus siela tada irgi turi energija turet,nes yra kosmoso dalis.Istiesu idomu ar atskira zmogaus siela gali santykiauti su fiziniu kunu,ar tai neimanoma?

tu esi to įrodymas

gal

edvix

Kaip ir rašiau: siela ir yra kuno ir proto junginio ekspresija fizinėje plotmėje. Kitaip sakant, nėra dviejų skirtingų dalykų - kūno ir sielos. Siela negali santykiauti su kūnu, nes ji ir yra kūnas. Klausdamas, tu turi omeny, matyt, didesnį kiekį samonės, bandantį realizuotis toje pačioje (pradinėje) ekspresijoje. Čia jau virpesių dažnių suderinamumo klausimas. Jei "priėmėjas" pvz. garso kolonėlė, staiga gauna garso bangas, kurioms nėra adaptuota - ji tik čirškia ir trata, o muzikos nesigirdi.

Pamastymai:

Visa fizinė realybė tai - atomai ir molekulės, judantys tokiu greičiu, kurį geba fiksuoti mūsų fizinės akys - prietaisas skirtas fiksuoti tik tam tikru greičiu judančius objektus. Visiems gerai žinomas "bajeris" kai lėktuvo propeleris įsisuka, jo paties nesimato, bet kas yra už jo, matosi puikiausiai. Tai galioja ir kitoms dimensijoms, tik kiek subtiliau, nes jose atomai juda tokiu dažniu, kuris nesaveikauja su mūsų fizinės realybės atomais. Dėl to mes kitų dimensijų ne tik nematome, bet ir nejaučiame visomis kitomis fizinėmis juslėmis.

Nepaisant šių tarpdimensinių skirtumų tai nereiškia, kad viena dimensija prastesnė už kitą. Tiesiog skiriasi patirčių kokybė, kurioms suvokti ir patirti reikalingas atitinkamas jautrumas bei samonės būvis.

Labas Lorpak

informacija keistas dalykas, ji turi viena nekintama savybe -polinki kisti! Samones busena - nera tai, kas svarbiausia. Svarbiausia suvokti, kad mes esame ne samones busena, o pati samone, kuri yra neribota.

p.s. sekmes tau ten. na jei tavo rankele pabuvojo ten, tai tikrai ne viena tai tik tavo samone tiek tesugebejo suvokti. Tu praktike, as tik gaunu kazkaip zinias. Praktikos prasme as ne tik kad ne progresuoju, bet ir regresuoju. Beje, greiciausiai kitu metu pradzioje sulauksiu antro mokytojo. Bus idomu

Perskaičiau knygą "Paslaptis". Geriausia citata iš knygos: "Žolė nesistengia augti. ji tiesiog auga."

Ne į temą biški. Bet labai teisinga. Pagrindinė knygos mintis yra ta, kad mintys materializuojasi. Jei galvojam apie gerus dalykus, jie ir atsitinka ir jei galvojam apie blogus dalykus, jie atsitinka. Taip nutinka dėl to, kad mes galvojam. O Visata neskirsto daiktų, minčių į kategorijas: gera, bloga mintis, didelis ar mažas noras. Ji tiesiog mintis paverčia tikrove. O baisiausias dalykas yra tas, kad tai veikia...

Todėl linkiu visiems atsargiai norėti

Dar vieną mintį prisiminiau, kad pagal kvantinę fiziką, viskas yra tik energija, kuri kaip žinom iš mokyklos fizikos pamokų, paga lenergijos tvėrmės dėsnisu niekur nedingsta ir iš niekur neatsiranda. Tiesiog jos yra tiek daug, kad užtenka visiems.

Sėkmės

Koks knygos autorius? Gal turi skaitmenini knygos varianta?

sekmes ir sinchroniskumo visame kame

lorpak

ir tu dar ziuri kas ka buvo pasakes? Juk svarbi tik si akimirka. Praeitis, tik iliuzija (kaip ir ateitis). Parasyti zodziai - negyvi minciu realiktai. Svarbus tik "gyvas" zodis (siuo atveju - 'sviezus" postas)

as megstu prisiimti nuopelnus sau paciam uz kokiu nors ribojimu atsiradima (kad ir kokia ju prigimtis), nes tada galiu pats tuos ribojimus ir nuimti.

Rhonda Byrne “Paslaptis”
Baisiai skanuota, bet turiu

Birdarbliuras

Pamastymams

ka manote apie auru foto ir analize? www.auravideo.lt

kai zinai, kaip interpretuoti - duoda daug, o tam praktikos reikia, stebejimu... puikus dalykas aura pamatyt

dvieju vienodu gi nera informuoja apie esama bukle, o is jos jau gali meginti tiek praeitin, tiek ateitin lysti .