Jau nebeįdomu šioje temoje diskutuoti. Kaip matau dauguma tvirtai nusprendė, kad trendas aiškus, kitų argumentai nelogiški ir neįdomūs. Ypač geras šios temos nuobodumo indikatorius - žalios rankutės su į viršų iškeltu nykščiu: kuo kategoriškiau pasakysi, kad rinkai jokių šansų, tuo daugiau žalių rankučių gausi ) Žodžiu patys pasisakot, patys ir save pagiriat ir pasidrąsinat )) O šiaip argumentai ir vienos, ir kitos pusės tokie patys oriniai, tik štai, pozicija kad kainos vis dar kris - daug malonesnė

Šiaip yra dvi esminės priežastys, kodėl žmonės perka/ neperka būsto:

a) Gali (arba negali)
b) Nori (arba nenori)

Nepaisant visų armagedoninių postų, iš savo patirties jaučiu, kad masė žmonių galinčių įsigyti nekilnojamą turtą (ir besidominčių juo) yra pakankama, kad rinka vėl būtų gana aktyvi. Tačiau ar jie nori tą daryti - čia ir visa esmė. Ir galim diskutuoti kiek tik norit apie baisius BVP nuopolius, bedarbystes, emigracijas, mirštamumus - ne šitoje pozicijoje esmė - juk nereikia kad visi lietuviai pirktų (beprotiško bumo metu per metus būstą įsigydavo apie 1-1,5 proc. Lietuvos gyventojų). Kas turi įvykti, kad besidomintys vėl paleistų pinigus į apyvartą, sunku pasakyti, bet manau - impulsas neturi būti jau toks didelis ir tikrai NT rinka pajudės, mano nuomonę anksčiau, nei visos spaudos priemonės praneš ekonomikos atsigavimą. Nes dauguma pirkėjų nėra jokie investuotojai, grąžos skaičiuotojai, o gana išsigandusi ir pasimetusi MatoM aprašyta avinų banda, kuriai tereikia krypties )))

mindakas?, nereikia suplakti į krūva ir viskas atrodys paprasčiau.
1.Yra norintys pirkti NT, bet dėl nuosavų lėšų stygiaus nepajėgiatys to padaryti (bankai kol kas irgi neskolina)
2.Yra galintys pirkti NT, bet tie dažniausiai dėl savęs jau apsipirkę, o pirkti spekuliacijai nėra prasmės, kol kažkokiu būdu nepraturtės pirma kategorija - norintys, bet negalintys.
Švedai turbūt dar ilgai Baltic'e bus labai atsargūs (vistik skaudžiai nusvilo), tautos pajamų šuolis trumpu periodu irgi nelabai realus, lieka du keliai: arba pritempti NT kainas prie norinčių, bet negalinčių (finansinių)pajėgumų, arba prisikviesti į Lietuvą naujų, dar nenusvilusių finansuotojų. Kuo beje paskutiniu metu ir aktyviai užsiima mūsų vyriausybė.

mindakas?, na vienos tiesos turbūt nėra, taip pat vienodai spėlioja abi pusės. Tad tamstos argumentai tokie patys oriniai, kaip ir visų kitų. O žiūrint į dabartinę valstybės/verslo/žmonių situaciją, bent jau man nesimato, kad artimiausius porą metų kažkas pasikeis. Kaip dauguma pastebi, galintys dabartinėm sąlygom pirkti tiesiog neperka, nes turi kur gyvent (dauguma tai tikrai). O tokių, kurie galėtų sau tai leist, bet laukia "pigiau", kažin ar kalnai. Pirmiausia, tai nemažai tokių, kurie nepirko per paskutinius 2 metus "iš principo", nors ir turėjo už ką, dabar taip pat, kaip ir visi kiti turi problemų: ar tai verslas pradėjo strigt (reikia dengt iš santaupų), ar tai atlyginimas sumažėjo, ar tai neaiški ateitis. Žinoma, dalį tokių pirkėjų tikrai "pažadins" baimė, kad jau dugnas ir pigiau nebus. Bet tai palyginus mizeris su tuo, koks lochatronas buvo sukilęs/sukeltas pačiame pike. Deja, bet ne tokie pirkėjai, kurie nori ir gali už savus nusipirkt NT, sukėlė kainas.

Ir apskritai, man labai įdomu kaip čia diskutuojantys spekuliantai įsivaizduoja paprasto, eilinio piliečio (kurių yra dauguma) dabartinę finansinę bei lūkesčių situaciją, nes labai dažnai susidaro įspūdis, kad dažnas sprendžia tik pagal savo aplinką, kuri, spėčiau, retai atitinka daugumos "standartus". Tai po to ir gaunasi tokios išvados, kad vos ne visi gali įpirkt (be kreditų) NT.

Dėl žalių rankučių, tai net neabejoju, kad leidus visiems forumo dalyviams dėti raudonas rankutes, jų čia būtų ne mažiau, nei žalių...

he, kad dar kiekvienas parašytu, už kiek jis pasirenges pirkti standartinį 2-kambarių butą standartiniame rajone, su tikslu po keliu metu perpardavus uzdirbti, tada ir pamatytumem kazka panasaus i dugno kontūrus.

baikit tusciai tauksti daugiau faktu. Jau ne vienas zmogus pastebejo, kad isivelete i banalu gincha ;) Paskaityti norisi, o nera ko

Augisss, tavo postas labai malonus daug kam skaityti, bet jis iš tikro orinis
Pabandysiu atsakyti į tavo klausimus pasitelkdamas kažkiek skaičių:
a) Manau kad tikrai geros: imant, kad banko marža (ypač perkant jų prbleminį turtą) svyruoja nuo 1 iki 4,0 proc., o Euribor 1,1, gauname, kad įmanoma pasiskolinti su 2,1-5,1 proc. palukanom. Ar gali atsakyti, kokios kreditavimo salygos yra "kitur" ir pasakyti, kad pas mus jos blogesnės nei likusiame "normaliame" pasaulyje?

b) Senas kvailas nuvalkiotas klausimas. Jei lygintume Lietuvos vidutinę algą su vidutine kvadrato kaina Lietuvoje - tai taip ir šiandien yra * vienas kvadratas gyvenamo busto turi kainuoja vieno menesio atlyginima "i rankas", tai kodel tada tai nera dugnas? O jei imtume situaciją Vilniuje (kituose didmiesčiuose) - tai prašau nurodyti, kokių valstybių šalių sostinėse, sostinės gyventojas gali už mėnesio algą nusipirkti vieną kvadratą (kas postas nebūtų orinis). Ir šiaip lyginant Lietuvą su kitomis valstybėmis, neprošal būtų atsiminti, kad Lietuvoje būdto pirkimas ir išlaikymas yra itin pigus, nes įsigijimo ir registravimo mokesčiai (notaras ir RC) yra simboliniai - ne daugiau 1 proc. nuo turto kainos, o kitose šalyse mažiausiai 5-10 proc. Be to išlaikymas apsiriboja komulaninėmis ir banko įmokomis, nekalbant apie NT mokesčius, bei rinkliavas savivaldybėms, bendrijoms ir panašiai. Ar į tai atsižvelgi lygindamas mus su "kitais normaliais"?

O šiaip, jei banko marža 2,5 proc. (plius 1,1 EURIBOR), tai perkant būsto kvadratą už mėnesio algą, reikėtų mokėti ne daugiau 15 proc. mėnesio pajamų, t.y. 300 Lt iš 2000 algos. Čia daug ar mažai?

a) Ar gali atsakyti, kokios kreditavimo salygos yra "kitur" ir pasakyti, kad pas mus jos blogesnės nei likusiame "normaliame" pasaulyje?

Labai gerai isbalansuotas straipsnis Matai! (gal nepriestarausi, kad idejau nuoroda?)

http://www.alfa.lt/straipsnis/10289349/?Rugpjuti.NT.paklausa.augo..kainos..mazejo=2009-09-07_10-46

Sakai, bent dalį ? Indėliai Lietuvos bankuose - 39 mlrd. Dar kiek sukasi juodojoje rinkoje ir kojinėse guli - apie 3 mlrd. Va, 42 mlrd. jau galima gražinti. O dar iš užsienio bankuose žmonės pinigus laiko...
Įmonėms išduota apie 36 mlrd. paskolų - jei 20 proc. įmonių su paskolomis defaultinsis, tai vėl bankai skandinavai praras kokius 7-8 mlrd. Žiūrėk, nieko ir nebelieka iš tos skolos.

Rekomenduoju bendram išprusimui, nes balansas šiaip turi ne tik vieną pusę:
http://www.lb.lt/lt/istaigos/veikla20092.htm

Bandem kazkaip kitaip pateikti nei pries tai menesi

Cia galite grafikus rasti.

Tuom , kad Lietuvoje paskolų niekam realiai neduoda, arba duoda tik tuo atveju, jei perkama burbuliniame projekte, kurį finansavo tas pats bankas.

Virgi, LB turtas liepą buvo 14,5 mlrd litų, ir beveik visas jis- išorės turtas. Jei mes ir turim 39 mlrd. lt indėlių, eurais teturim 14,5 mlrd. reikėtų lyginti išorės įsipareigojimus su išorės turtu- tada kažką ir pamatysime. Centrinės valdžios skola jau viršija 21 mlrd, kurių 90proc yra užsienio valiuta. Įvertinus privatų sektorių vaizdas pagestų, ir jei pratęsim dabartinį trendą, tikrai nebebus šansų grąžinti skolos. Skola savaime nėra blogis, bet kad Lietuva nesugebėjo pasinaudot jos privalumais- tai dabar ir mokėsim už tuos kelis laimės metus..

Labai siaurai žiūrim. Kai jūs pamatysite tą plyšį, tai gal ir spėsite pasitaisyti savo padėtį. Ar mes laukiame, kol pas kaimyną bulvės išdyks ir tik tada jas sodiname patys...
Kol vyriausybė gali skolintis pinigus iš komercinių bankų mokėdama jiems puikias palūkanas yra viena situacija, bet ji yra šiandien. Mes visi pamename, kad pirk šiandien, nes rytoj dar brangs ir vežimas judėjo. Aš spekuliacinį turtą pardaviau visą 2007 metais, o atidaviau 2008 metais, tik jį pabaigęs. Labai svarbu matyti o kas bus po kelių ar keletos ketvirčių. Man visai neįdomu, kas yra šiandien. Manau čia bus 1000 žmonių, kurie 1000 kartų geriau nei aš supranta šiandienos situaciją ir man nėra ko su jais varžytis.
Aš turiu susidėliojęs tam tikras vietas, kuriose žiūriu judėjimą. Priklausomai nuo krypties darau sprendimus. Kol kas mane nepaveda. Žinoma dar normali verslo logika. Šiandien mano įmonės dirba: Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje. Prekiaujame produktą, kurio pardavimas aiškiai koreliuojasi su NT pardavimais. Matau realią padėtį kiekvienoje valstybėje atskirai...

Vėl emocijos ir nepagrįsti teiginiai - va, prisipirkome kartonkių, pravalgėme ir tt.
O paimame skaičius - 2004 eksportas - 26 mlrd. litų, 2008 - 55,5 mlrd. litų.
Eksporto augimas > 100 proc. per 4 metus - ar tikrai VISIŠKAI nesugebėta pasinaudoti ?
Ir ar 30 proc. nuo BVP valstybės skola yra milžiniška ?

Nesimėtykim pavieniais skaičiais,nes nieko tuo nepasieksim. Jei žiūrim į eksportą, žiūrėkim ir į importą. Pagal statistiką (nuo 2004 IIIketv.) eksportas maximume buvo išaugęs 113 proc, importas 120 proc, vadinasi balansas tik blogėjo tuo metu, o ir visą šį augimą sukėlė pagrinde pakitęs kainų lygis, nes nuo 2004 III ketv iki 2009 II ketv eksportas iš viso paaugo NET 33%. (o šiaip tai ryšys tarp skolos ir eksporto išvis nieko nepasako..).

Truputį nukrypom nuo NT. praktinės patirties aš šioj srity neturiu, bet mano suvokimu, NT nėra prabangos prekė, todėl ji turėtų tiesiogiai priklausyti nuo gyventojų pajamų. Tie patys 15 proc bedarbių ir tūkstančiai minimalias pajamas gaunančių turi turėt gyvenamą plotą, kuris turi būti kažkokiu būdu įperkamas. Mano galva NT Lietuvoj turėtų išsissluoksniuot- elitiniai turi savo rinką, vidutiniai savo, ekonominiai savo. pagal kiekvienos grupės pajamas turi vaikščiot ir kaina. Jei kritinės masės pajamos krenta, ilgesniu laikotarpiu kainos negalės judėti prieš trendą. Bet čia jau mano subjektyvi nuomonė.

tie patys 15 proc,bedarbiu ir tukstanciai minimalias pajamas gaunanciu zmoniu,negyvena palapinesi,ar siluminiuose mazguose,siai dienai tik NUOMA,,nes ji santykinai pigi,ivertinant NT turto verte siai dienai,kuri su lyg kiekvienu menesiu pinga.

O iš ko tu sprendi kad vidutinė būsto kaina Lietuvoje 3500-5000 Lt? Aš, pavyzdžiui, manau, kad ji ir yra apie 2000 LTL/m2. Tad už vidutinę lietuvio algą (2000 Lt) tikrai gali nusipirkti labai gerai suremontuotų butų tiek Kelmėje, tiek Joniškyje, tiek Pasvalyje. Tiesa sostinėje, tiek algos, tiek būsto kainos aukštesnės nei šalies vidurkis. Tai manau - natūralu.

"Iš savivaldybių didžiausias vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis 2008 m. buvo Vilniaus mieste – 2540 litų"

Atlyginimams kritus 20-30 proc., koks vidutinis atlyginimas ir tikėtina kvm. kaina, pasiskaičiuosite patys .

Virgi įmesk šaltinį - niekur niekada neradau Vilniaus miesto savivaldybės statistikos, nes visur figūruoja skaičiai apskričiai.

http://www.stat.gov.lt/lt/news/view/?id=7048