Droidai, tu juk pats puikiai supranti, kad tokie įstatymai kuriami ne šiaip sau ir jie yra naudingi tiems, kas juos priima, kurių nauda skaičiuojama piniginiu ekvivalentu... Perfrazavus, kam reikalingi du šaligatvių statybininkai, jeigu pilnai užteks vieno, kuris atseit toks geras ir darbštus, jog visus darbus sutiks įvykdyti už 10x kartų didesnę kainą. Nes gi darbštus!

Droidas, tavo reklaminis baneris visai patrauklus, bet ta "carska" žvaigždė užmuša. Paprastas juodas taškas vietoj jos tiktų kur kas geriau. Beje jei kuri ateitį kam tos aliuzijos į praeitį tuomet reikalingos ?

Droidai,matau bandai reanimuoti temą.Tokį žingsnį sveikinsiu,jei Pačiam užteks parako (visokeriopom prasmėm) reikalą tęsti.
Šiam momentui trys pastebėjimai:
-Bet koks progresas amžinai vyks su didele priešprieša.Nes jau ląstelės lygmenyje vyksta inerciniai konservatyvūs procesai.Pastariesiems milijonai metų.Pats apie tai ne kartą rašei.Tai mąstydamas apie bet ką (įskaitant ir Tech progreso tempus) aprėpk visumą;
-tokiam dalykui kaip "virtualios technologinės šešėlinės vyriausybės" idėjos stūmimui reikia daug pastangų.Manau,kad Pats tuo metu skyrei mažiau kaip promilę.Ir nekaltink oponentų,kurių bus visuomet,kai žengi į viešą erdvę;
-Negaišk laiko diskusijom su oponuojančiais - ypatingai šūdmaliais.Juk plika akim matosi,kad maxa kiša savo dvylekį visose pasaulio temose.Tegul bičas susitupės be tavęs.
Nes visa temos "reanimacija" baigsis valčiai neatsispyrus nuo kranto net neįveikus bangolūžio juostos.

Nežinojau kad žvaigždė carska. Paieškosiu skriejančios žvaigždės, nes juodas taškas netinka.
Taškas, ir dar juodas - tai pabaiga, o projektas propaguoja begalinį tęstinumą.

Šiuo atveju žvaigždė turėjo simbolizuoti žinią, o raudona spalva pabrėžti jos svarbą.
Skriejanti žvaigždė turės simbolinę reikšmę svajonės, kuri išsipildys.
Belieka tokį clip artą rasti arba teks daryti.


Tai priklauso ne tik nuo manęs, bet ir nuo moderavimo galimybių.
Nesiruošiu rašyti kol keletas žinomų durnelių kaišios savo nosį.
Sliux pažadėjo iki vasaros šia problemą išspręsti, nors aš nelabai tikiu.

Per tą laiką kai kas pasikeitė iš esmės mano požiūryje į progresą, todėl dabar daugiau akcentuosiu ne mokslines pop naujienas, o tai kas iš tikro svarbu.
Rašyti yra apie ką, ir ne tik rašyti, bet ir veikti.

Droidas tvirtina, kad technologijos vystosi tokiu greičiu, kokiu žmonija sugeba priimti. Tai yra stabdis yra ne naujų idėjų trūkumas, bet jų nepriėmimas. Iš pirmo žvilgsnio tai atrodo nesąmonė, bet apsidairiusi aplink visiškai pritariu. Ko gero taip buvo visada. o mūsų noras turėti kažką naujo tai jau reklamos produktas,

Plačiau: http://www.cnet.com/news/end-of-moores-law-its-not-just-about-physics/

Būtent taip, šitai pradeda suprasti visi. Tai skaitome ir ^la nuorodoje - plius kiekvienas žingsnis į priekį kainuoja labai didelius resursus. Resursai - ne tik pinigai, tai žmogaus valandos. O tokio lygio specialistai yra labai riboti, todėl kyla klausimas - ar verta mesti esamus ribotus resursus, daryti kažką nauja, gal geriau truputį patobulinti sena, padaryti naują įpakavimą, užkurti reklamą ir rezultate bus daug pelno ir mažai išlaidų.
Didžioji dalis vartotojų vis tiek neskiria kokios naujos instrukcijos panaudotos procesoriuje ar kokio dydžio kešas.

Moore dėsnis yra viso labo evoliucija, o darant esminius pakeitimus, kaip kad save vairuojančius automobilius ar automatines parduotuves, susiduriama su žmogaus vartotojo faktoriumi.
Juos reikia apmokyti naudotis naujomis technologijomis - ir čia pasirodė siaura vieta, vadinamas butelio kakliukas.
Ką daryti? Jei žmogus nemoka naudotis kompiuteriu, visos internetinės technologijos jam nieko nereiškia.

Dalinis sprendimas rastas - smartfonai, planšetiniai kompiuteriai ir super paprastos programėlės, vadinamos Apss.
Likimo ironija, bet išmanieji telefonai yra visiškai supaprastinta kompiuterio versija paprastiems žmonėms, kur tereikia paspausti spalvotą ikoną, ir kažkas pasidaro.
Sekantis etapas - virtualus padėjėjas. Jis supras kalbą ir viską padarys tik pasakius.
Dar sekantis - nereiks nieko sakyti, dirbtinis protas žinos ką reikia padaryti ir be sakymo.
Va kur ateitis, ta kryptim bus didžiausias progresas.

Raptors pralošė vienu tašku paskutinę sekundę - tikras šokas.
Valančiūnas deja tik pabėgiojo ir rankom pamosavo. Iki Sabonio jam kaip iki horizonto.
Darau išvadą - sunkiai pergalės duodasi visur.
O Toronte sirgalių buvo susirinkę aplink areną gal keli šimtai tūkstančių - ech.

Radau labai vertą dėmesio mokslinį tyrimą, susijusį su ilgaamžiškumu.
Tyrimas atliktas JAV, Kalifornijoje, Laguna Woods pensininkų bendruomenėje, kažkas panašaus į senelių namus, tik aukštesniame lygyje.
Tyrimas buvo pradėtas 1980 metais, kruopščiai apklausiant rezidentus apie jų pomėgius ir dienotvarkę.
Viso suskaičiuota 14000 žmonių.

Dabar, po 34 metų, atliktas duomenų apdorojimas - kas ir kiek gyveno, kokie faktoriai turėjo įtakos.
Primenu, gyvenimo sąlygos labai panašios. Skyrėsi tik atskiros detalės.

Taigi - surasta 1400 išlikusių, kurių amžius 90+. Kokios išvados?

1. Tie, kurie mankštinosi, be abejonės gyveno ilgiau. Net 15 min per dieną mankštos darė labai teigiamą įtaką ilgaamžiškumui.
2. Taip pat teigiamą įtaką turėjo bet koks aktyvumas - žaidimas stalo žaidimų, priklausymas klubui ir panašiai - vadinamas socialinis aktyvumas.
3. Nutukimas bet kokiame amžiuje trumpino gyvenimą, bet tie, kurie senatvėje turėjo nedidelį antsvorį, gyveno ilgiau nei liesieji.
4. Vitaminų vartojimas ilgaamžiškumui neturėjo jokios įtakos.
5. Rūkymas - be abejonės trumpino gyvenimą, tiesa neparašyta kiek metų vidutiniškai.
6. Alkoholis. "People who drank up to two drinks per day having a 10-15 percent reduced risk of death compared to non-drinker". Kasdien du drinkai sumažina mirties tikimybę 10-15 procentų.
Koks dydis du drinkai?
Alus 5% - 682 Mililitrai
Vynas 12% - 284 Mililitrai
Stiprūs gėrimai 40% - 86 Mililitrai
Jokio skirtumo nepastebėta tarp raudono vyno ar kitų alkoholio rūšių.

Ir paskutinis dalykas.
Labiausiai tyrėjus nustebino, kad ištyrus 40% sirgusių Alzhaimeriu, nustatyta, kad tai paprasčiausias mikroinsultas.
Išvada - reikia ypatingą dėmesį skirti kraujotakai.

Tikėkimės, artimiausiu metu mokslas ras kitus sprendimus, o kol kas yra kas yra.

O čia mūsų ateitis - dirbtinė gyvybė:

Jau perskaičius pirmą sakinį supratau, jog droidas vėl pušins gerti alkoholį. Daraisi nuspėjamas

Aš nepušinu.
Ir dar pasakysiu, kad tokie tyrimai nelabai teisingi.
Aktyvus, stiprūs, sveiki žmonės daugiau sportuoja, juda, daugiau bendrauja, ir burnelę išmeta dažniau.
Gali būti, kad žiūrima ne ten kur reikia.

Tačiau jei tyrimai teisingi - klausimas lieka atviras.
Kodėl?
Kodėl sportuoti sveika? Kodėl geriau veikla nei gulėjimas ant sofutės?
Kokie procesai įsijungia ar aktyvuojasi?

Paimkim drakoniuką ant ratukų - jis seka ranką, žvygauja, įdėjus į nasrus "maisto" - kramto.
Visai kaip gyvas, sakykim kačiukas ar šuniukas.

Man iš kart iškyla klausimas - ar yra kas nors už algoritmų, ar mūsų algoritmai tiesiog sudėtingesni, bet iš principo niekuo nesiskiria nuo Boomerio?
Primenu algoritmas - tai užduočių seka, kurią atlikus pasiekiamas norimas rezultatas.
Maisto gamybos receptai - tipiškas algoritmų pavyzdys.

Jei visada gyvybė tik algoritmų rinkinys ir jų valdymo sistema (skirtingo sudėtingumo), reiškia labai greitai turėsim proto brolius iš plastiko ir metalo.
Ir kas tada?
Ar jie galės eiti į bažnyčią, ar susikurs savo tikėjimą?

Kaip atskirti, ar dirbtinis organizmas protauja ar tik skaičiuoja ir vykdo komandas?
Šioje vietoje visi pasaulio protai užstrigo.
Ir nė iš vietos.
Teoriškai reikia pripažinti, kad toks reiškinys kaip protavimas egzistuoja.
Juk žmogus sukūrė tai, ko nėra gamtoje - kad ir televiziją ar internetą.

Joks gyvūnas, koks sumanus jis būtų, to nesugeba absoliučiai. Tai, ką daro gyvūnai, sakykim skruzdės, tėra įgimti instinktai.
Net artimos mums šimpanzės gali maksimum pasinaudoti lazda, kad numušti vaisių.

Kur ta riba? Ar gali beždžionė išmokti žaisti šachmatais, ar vairuoti automobilį? Negali.
O kompiuteris gali. Kompiuteris jau gali daug ką, ko negali žmogus. Sritys, kur žmogus vis dar pranašesnis, kasmet mažėja.
Vieną dieną gal rytoj, gal po 20 metų įvyks lūžis. Kompiuteriai išmoks ne tik kalbėti pagal iš anksto surašytus algoritmus, bet ir supras apie ką kalba, ir pasakys ką nors nuo savęs.
Įdomu, kokie bus pirmi sąmoningi žodžiai?
Aš labai įtariu, kad reikės kuo greičiau jį apmokyti meluoti, nes kitaip bus bėdos. Kaip kad Agatai

O kam jiems eiti į bažnyčią ar kurti tikėjimą? Jų dievai gyvens kartu su jais.

Ėėėė, ne. Net negalvok apie tai. Mes galime meluoti kelis kartus per dieną, tuo tarpu kompiuteris gali meluoti milijardus kartų per sekundę. Kieno melas turės rimtesnes pasekmes? Jau nekalbant apie DI vystymąsi, kuris gali tapti visai nesuvokiamu.

Aš galiu meluoti visą dieną :P

DANGER. HUMAN BEING. MUST BE. DESTROYED_

Jeigu gyvens pagal žmogaus algoritmus ir turės dominavimo skaitmeninius instinktus, tai 100 proc., kad silpnesnius konkurentus (silpnesius žmogystas) likviduos vienaip ar kitaip (kaip kaip daro bet kuris sėkmingas verslininkas, politikas etc.).
Valgyt nereikia, sekso nereikia, tai belieka tik įsijungti "GOD MODE", nebent bus toks protingas, kad net atras gyvenimo prasmę, grįstom visokiomis formulėmis ir panašiai, kaip vienas JAV profesorius neuro(fiziologas ar biologas?) sakė, kad praktiškai ir dabar įmanoma atkoduoti gan didelius DNR plotus, bet tik su sąlyga, jei gaus tokį pat finansavimą kaip ir karo pramonė... O kitas fofesorius sakęs, jog viskas slypi smegenų struktūroje (pasirodo yra tokių "papildomų" dalių, kurių turi retas žmonių, nors neaišku už ką jie tiksliai atsako), ir jeigu "greitis ir pralaidumas" duotas gamtos gan lėtas ir siauras, tai daryk tu ką nori, bet nepatempsi to, ką sugeba "galingesni" smegenys, kas sufleruoja, jog jeigu technologijos ateityje bus "pritempiamos" prie fiziką, matematiką ir visokias mandras IT sritis gliaudančių protinguolių, tai gali iš anksto nurašyti bent 4-5 milijardus žmonių, nes anie nepatemps ateityje dirbti "technokratijos kūrėjais", jie gali tik būti satelitais ir aptarnaujančiu personalu, tad visos tos Droido pasakos kaip žmonės atseit persikvalifikuos yra tik viena medalio pusė, nebent viskas taip ir bus, kaip jis prognozuoja, bet ir tuomet nemažai šansų, jog japoniškas stilius "arti ligi mirties prie darbo stalo" globaliame pasaulyje bus norma.

Finansavimas neišsprendžia kūrybinių problemų - įkvėpimas neateina pagal užsakymą.
Aišku, kuo daugiau protingų žmonių užsiims kažkokia veikla, sakykim DNR tyrimais, tuo daugiau bus rezultatų.

Klausimas ar gali būti protaujanti būtybė neagresyvi, nesiekianti dominuoti, nemeluojanti ir panašiai?
Tokie paprastai nieko nepasiekia.

Vakar paziūrėjau filmuką-lekciją Crash 2016. Kas netingi, gali pažiūrėti, viso labo valanda.


Pranešėjas labai paprastais pavyzdžiais parodo, kodėl dabartinei ekonomikai ateina šakės - visa esmė derivatyvai, išvestiniai instrumentai, paskolos, kurių neįmanoma atiduoti, gyvenimas į skolą.
Viena iš problemų - darbo našumo spartus kilimas, robotizuojant ir automatizuojant pramonę.
Visas būtų puiku, bet bent jau Amerikoje atlyginimų vidurkis nuo 1978 metų nebekyla.
Korporacijos masiškai diegia technologines naujoves, o smulkūs nespėja ar neturi tam lėšų, samdomi žmonės nebegali persikvalifikuoti - smegenų neperdirbsi, ypač jei amžius ne 15 metų.

Sekanti banga palies ne tik gamybą, bet ir transportą (save vairuojančios mašinos), prekybą (automatinės parduotuvės), mediciną (automatinė diagnostika ir gydymas) ir netolimoje ateityje, kontaktai žmogus - žmogus bus pakeisti kompiuteris - žmogus.

Paimkim Forumą kaip pavyzdį - jei tik kompiuteris supras apie ką rašoma - jis iš kart taps nepavargstančiu moderatoriumi, dirbančiu 24/7 ir vienas vienintelis skaitmeninis moderatorius galės aptarnauti sakykim milijoną forumų.
Kaip tokia perspektyva?

Tą patį gi rašiau. Tik šitas dėdė nuėjo dar toliau ir galutinai sugriovė mano optimizmo likučius

Keliauju skaityti Sri Sri išminties perlų...



Nesugebama realizuoti idėjų, atėjusių dar prieš 10 metų pasiekto įkvėpimo. Vis pinigų nėr.



...homo sapiens eros pabaiga. Atsiras nauja rūšis. Egoistiškai, žvelgiant iš žmogiškosios pusės (t.y. savęs) - blogai (gailestis sau - ne veltui depresija, suicidas ir kitos psichinės ligos renka apsukas), o objektyviai, iš evoliucinės pusės... lyg ir gerai. Tik kad tą gerumą pajus saujelė žmonių.

P.S.
Droido temos pliusas, jog tamsiais debesimis "apauta" ateitis ir būsimų scenarijų analizavimas suteikia peno pragyventi dabartį labiau turiningai nei iki šiol.

Nėra jokių tamsių debesų - tiesiog žmonių lūkesčiai, prisižiūrėjus serialų ir prisiskaičius knygų apie milijardierių sėkmės istorijas, nerealūs. Turėjimas 100 Ferarių sukelia daugiau problemų nei naudos ar džiaugsmo.

Pagrindinis klausimas - o kodėl reikia taip bijoti to, kas neišvengiama?
Savo kūno netobulas dalis, atitekusias mums iš gyvūnų, pakeisim naujomis, mūsų pačių sukurtomis.
Titaniniai ar iridžio dantų implantai (metalo - keramika) stipresni ir gražiau atrodo nei natūralūs.
Tai juk pirmas žingsnis link kyborgų. Ir niekas per daug nesijaudina.
Kodėl turėtume jaudintis pakeitę visas likusias dalis?

Aš jau nekalbu apie beprotybę, kuri vadinasi Darbas.
Kas bus, galvoja šuo, jei atsiras dirbtinis šuo, o mane išvarys iš būdos?
Taip, būdoje mažai vietos, pririštas trumpa grandine, bet gaunu paėsti !
Galvoti daug nereikia, paloju kažkiek ir ramu.

O kas sakė kad žmogus yra geriau nei protingas robotas?
Kaip atrodytų miestas, kuri valdo ir jame gyvena tik robotai ir kompiuteriai?
Ar žmonės su savo betvarke sugebėtų su jais pakonkuruoti, ar nebūtų migracijos kaip kad dabar į Britaniją?
Manau kad protingi žmonės tikrai bandytų persikelti į Robotų miestą, klausimas tik ar juos įleistų.
Greičiausiai tektų praeiti rimtus testus, ir niekam nepasiskųsi.

Neišvengiamai žmonija turi skilti - ir skils į dvi dalis - Teranus ir Kosmitus.
Mes jau apie tai kalbėjom. Net Forume ryškiai matosi takoskyra.

Tas atsitiktų greičiausiai turint kažkokį tai konkretų kompo-robotizuotą tikslą, nes kitaip tokia sąvoka kaip "robotų miestas" apksritai neturi prasmės: nei jiems ten šeimų kurt, nei valgyt, nei gyvent dėl malonumų ar kančių, nei dirbt, nei kurti į save panašius reikia, nei tuo labiau mus mokyti tvarkingai gyventi... Nebent bus 100 proc. paneigta žmogaus sukurta iliuzija apie Dievo egzistavimą ir netyčiom robotai įgaus vienintelį dalyką, kuris ko gero mus skiria nuo jų - abejonės pojūtį ir amžiną vidinį dialogą, kupiną egzistencialių klausimų - tada taip, visokių idėjų prikurs... Arba net įjungs susinaikinimo mechanizmą, kaip kad pas žmogų toks "datčikas" yra, jog belekiek gyventum vistiek galop ląstelės pasikeičia į vėžines ir pradeda valgyti save (o gal taip ir reikia, kad būtų...)

P.S.
Kai galėsim jau keisti galūnes į tobulesnes nei dabar, ko gero bus ir mąstymas pasikeitęs iki to laiko - refresh'insimės, gyvensim virtualioj realybėje, prijungdami nervus ir pamesdami skirtumą tarp sapno ir tikrovės. O ar laimingi - be supratimo.