Etika galioja profesionaliai praktikai. Mano interpretacijos net tikroje psichoanalizėje yra labai retos ir tik po ilgesnio bendravimo laiko, nes laikoma, kad klientas pats turi suvokti įžvalgas, kurias pasichoanalitikas gali sufleruoti, privesti klausimais. Tai tam, kad augime nenusimestų atsakomybės už save, na, netaptų priklausomas nuo psichoanalitiko įžvalgos ir lauktų tada viso nušvitimo iš jo.

Taip, kad, taip, kaip aš čia pasižaidžiu, realioje praktikoje nebūna.

O su tuo pakapstymu, nu tai vis tiek, mąstome, vertiname, aiškiname, interpretuojame visur ir visada. Ir aš, ir tu, ir mane, ir kiekvieną. Gal kitąsyk tai nuskamba kaip kritika, todėl yra nejauku ar atrodo neetiška.
Nu bet dar ne tokios etikos esu mačiusi šiame forume, kad ir iš to paties Handrail'io

Truputuką naujo vėjo...

Paskutiniuoju metu absorbavau koučerio Anthony Robbins medžiagą (beje nors padėkojau asmeniškai, dar kartą dėkoju viešai forumiečiui CEO, iš kurio nuorodos berods Pafilosofuokim temoje atradau apie šį žmogų).

Žinių dirva, kurią ariu, pavadinčiau taikomąja pasichologija, todėl atskiros temos, kaip koučingo, nesukūriau ir rašau čia.

Peržiūrėjau nemažai jo medžiagos, kuria esu giliai teigiamai nustebinta ir dėkinga, todėl rekomenduoju pasidomėti ir kitiems. Metaforiškai šnekant, tai tas jausmas, kai kaip Robinzonas Kruzas užčiuopiu kišenėj tą vieną grūdą ir žinau, kad su darbo ir laiko pagalba tai gali virsti į didelį derlių. T.y. Robbins pateikia tokias mažas mažas vinis, bet jos ir yra tie fundamentai, kurių užtenka esmingesniems pokyčiams.

Čia prisegu vieną iš tokių vinių. Jų galima sužinoti laaabai daug. Gal kam elementaru, gal kam - suvokimo nušvitimas. Sakau, kam įdomu, tikrai rekomenduoju. Negi gaila.

Kokia iš vaikų nauda?

Koučeris Anthony Robbins teigia, kad gyvenimo kokybė priklauso nuo komunikacijos, ir visų pirma - su savimi. T.y. kaip interpretuojame arba kokią reikšmę suteikiame tam tikram įvykiui, kaip jį "nusipiešiame" savo prote. Iš esmės gyvenimo kokybė sukuriama per požiūrį. Taigi ne įvykiai (aplinkybės) valdo mus, bet mūsų pačių komunikacija tų įvykių atžvilgiu!
Kadangi požiūrį taip pat galima keisti ar "pasiremontuoti" turint kognityvinių gebėjimų arba ūkiškai - sustojant, pasvarstant, permąstant - tai gaunasi, kad gyvenimo kokybė, jos sukūrimas, yra visiškai priklausoma nuo paties žmogaus.

Kaip jums toks teiginys?

Čia nieko naujo: "kaip pasiklosi taip išsimiegosi", arba "kaip miške šauksi, taip pamiškėje atsilieps" - kalba eina apie asmens galios ir efektyvumo didinimą.

Gyvenimo kokybė ir saviapgaulė didelei daliai populiacijos visada ėjo ir, manau, dar eina greta. O požiūrį geriausiai "paremontuoja" religija, mainais į besąlygišką atsidavimą.

Savo nuotaiką,arba elgseną galima nemažai įtakoti savo paties nusiteikimu.Bet iki tam tikros ribos.Kasdienybėje visi galim nusiteikti nematyti daugybės kvailų ar chamavotų aplinkinių poelgių ir nesigadinti sau nuotaikos.Bet...Turim jausti ir tai iki kurios ribos mums galima lipti ant galvos arba pilstyti pamazgom.Nuo tos peržengtos ribos mūsų veiksmai ir toliau pagrindinai priklauso nuo mūsų smegeninės - tik užkabinami gilesni klodai (charakterio,temperamento,išsiauklėjimo ir t.t.).
Kažkiek nustebino ir pačios seklumas toje dalyje,kurią cituoju.Parašiusi "pasiremontuoti" ( t.y. tik dalinai pakoreguoti ) po to darai išvadą "visiškai priklausoma".

mano minties gija buvo ta, kad tai aš skiriu interpretaciją įvykiui, taigi, susikuriu požiūrį. Požiūrį galiu pasikoreguoti, na, “pasiremontuoti” iki tol, kol jis mane tenkins (žr pavyzdį). Ir tai priklauso nuo manęs, (jei aklai priimu pvz Konfucijaus požiūrį – tai irgi mano pasirinkimas!) Esantys požiūriai ir mano pačios “pasiremontuoti” požiūriai sukuria atitinkamą gyvenimo kokybę. Todėl gyvenimo kokybė yra visiškai priklausoma nuo manęs pačios. Nematau tame loginės klaidos.

Pavyzdys, ką aš turėjau galvoje žodžiu "pasiremontuoti".
Ateina chamas ir pilsto pamazgas. Aš supykstu, nes jis sulaužo mano taisyklę, kad viešoje erdvėje bendravimas turi būti vykdomas civilizuotai. Ok tarkim nėra priimtų taisyklių ir situacijos pakeisti negaliu. Taigi pasitelkiu kognityvinės terapijos skills’us požiūriui koreguoti. Tada klausiu - kokią reikšmę aš priskyriau įvykiui? Atsakau sau- chamas negerbia. Tada klausiu - ar tai vienintelė ta tikroji teisinga interpretacija? Na, turbūt ne. Klausiu - ką dar tai gali reikšti? Mąstau: gal chamas buvo labai pats skaudžiai pažemintas. Na, gal jis buvo blogai nusiteikęs nei tyčia ketino pažeminti. Na, gal tokiu būdu su juo bendravo tėvas ir jam tai net artumo stilius! Na, gal jis nori tokiu būdu pasijausti geriau ir t.t. Taigi keičiu požiūrį iš chamai yra šūdai, kurie man kelia neapykantą, į vargšas chamas ir tuo būdu bent jaučiuosi geriau ir nebeatsakau destruktyviai. Tarkim, tam kartui, man to visiškai užtenka, kad nepabloginčiau savo situacijos ir jausčiausi geriau. Taigi, “pasiremontavau” ir susikūriau kitokią realybę ir gyvenimo kokybę. Ir šis "pasiremontavimas" yra mano rankose, todėl ir gyvenimo kokybė sukurta ar "paremontuota" priklauso visiškai nuo manęs pačios. Peace.

Ką žinau... Galvodama tiek daug apie pačio chamo asmenybę ir jo veiksmų poelgius tik veltui protinius resursus eikvoji. Tas padės "pasyvioje situacijoje", bet nepadės tau, jeigu jis tave ne tik aprėks, bet galop sumuš ir paliks verkiančią(-ntį) pakampėje. Kažkaip jau kvaila bus tada mąstyti kodėl, kam, kaip.
Reik vietoj kenksminti tavo emocijų eikvotojus, nes manyčiau niekieno problemos neturėtų kesintis į tavo gerą nuotaiką ir bendrai savijautą.
Norės pagalbos - paprašys. O jei kitaip nemoka slopinti savo agresijos (ar beleką), tai kas gi kaltas, jog galop jo ginklas apsivers prieš jį patį, ir jau kito "rankose".

Pvz. jeigu aikštelėje kažkas per bukas pasistatyti mašiną kitam netrukdant ir grįžęs ras apibrozdintą mašiną, tai neturės moralinės teisės pykti už "kerštą", kadangi tą gavo pelnytai. O jeigu ir supyks - tai vėl gi, žinos ateičiai kas yra "visuotiniai priimtos etikos (ir KET) taisyklės"

Ruta aš sutinku su tavimi dėl pasiremontavimo ir požiūrio keitimo. Yra kitas dalykas, kodėl dauguma iš mūsų, bent mano aplinkos žmonių to nedaro, žmonės gyvena nesąmoningi, iš inercijos, taip kaip jų požiūrį suformavo vaikystė. Gerai jei žmogus augo darnioje šeimoje, tačiau statistika yra priešinga. Ir tik vienetai pradeda mąstyti kad kažkas ne taip su mano gyvenimu. Kaip sakau viskas, kas mes esame, yra mūsų praėjusių veiksmų rezultatas. Ir be to tai nėra taip paprasta visda būtų sąmonigi analizuoti savo veiksmuss, net kiti gali sulyginti tave su robutu. Aš net save pastebiu, kad daug parasčiau gyventi iš inercijos, nieko nemąstatnt.

aš pasitelkus savo skillss'us galiu teigti :

...nea - tu pati, senai senai, kai buvai chamas - pilstei jam pamazgas... Dabar žinai , kaip jis tada jautėsi.... Pamoka išmokta. Taškas.

Kitu rakursu pažiūrėjai. dėkui, logiškai išvesta pozicija.

Taip, esu pasielgusi chamiškai savo gyvenime, ir ne vieną kartą. Sutinku, kad per empatiją galima įsisąmoninti nebesielgti chamiškai. Man taip yra buvę kai vaikystėj per atostogas iš kažkokio vidinio užpiktėjimo subraižiau pusseserės neprirašytą sąsiuvinį. Ir kai pamačiau ją verkiančią, pasakiau sau, kad taip nebedarysiu. Ir nebedariau. Nuo to laiko gerbiu asmeninę nuosavybę.
bet kokiu atveju chamizmas pareikalauja vienokių ar kitokių aukų man būtent toks supratimas lėmė kad taip jau nechamuoju per daug.

ruta, gerbkime asmenybes, o ne jų daiktus....

p.s. ...kur ten parašyta, kad privati nuosavybė yra šventa??!!! ....tai ten gyvybė tada nė skatiko neverta....

Na taip.. Man atrodo Dalai Lama yra pasakęs taip:

People were created to be loved. Things were created to be used.
The reason why the world is in chaos is because things are being loved and people are being used.

Liūdna akistata, kai pagalvoji.


ne tai, paprastai gerbti (visaip negadinti ir pan.), tai nereiškia garbinti, tai su daiktais šventumo neasocijuoju

The reason why the world is in chaos is because things are being loved and people are being used.

MAntra OM MANI PADME HUM virto mantra ALL MONEY COME HOME

Paslaptingas ryšys tarp pinigų ir laimės

http://www.delfi.lt/gyvenimas/karjera/paslaptingas-rysys-tarp-pinigu-ir-laimes.d?id=65020749

Aš žinau šią paslaptį. Suprantu, koks mechanizmas veikia tuomet, kai vis didesni pinigai pradeda nenešti laimės ir tampa tik rūpesčių, streso ir nelaimių šaltiniu.

Reikalas tas, kad tam tikri turto valdymo įgūdžiai yra neatsiejama žmogaus savarankiškumo dalis ir yra atliekami automatiškai. Kai turto tampa tiek, kad viršija asmens savarankiškumo apimtyje esančius įgūdžius, tokio turto valdymui (ir suvaldymui) tenka dėti papildomas pastangas. Tai yra, turto valdymas iš kasdienio savarankiškumo tampa "darbu". O kur darbas, ten sunkumai, stresas, klaidos. Be to neapsieinama.

Paimkime pavyzdį. Tarkime, turi butą, kuriame gyveni. Tai tu jį išlaikai tarsi automatiškai - moki mokesčius, kariauji su namų valdyba, piktomis kaimynkėmis ir bernais, kurie netvarkingai tūsinasi už kampo - viskas kaip įprasta. Įsigyk dar vieną butą ar tai sodybą. Iškart atsiras papildomų reiklaų registrų centre, ipotekos banke, NT draudimo bendrovėje, pas NT brokerius, prisidės pirkėjų/nuomininkų paieška, kils visokių statybos ir remonto klausimų ir pan.

Taigi, nuo tam tikros ribos ne turtas tau tarnauja, o tu turtui, kad ir koks jis būtų prestižinis, naudingas ar pelningas. O tarnystė dažniausiai susijusi su diskomfortu

http://www.dailymail.co.uk/news/article-2666265/I-tried-care-money-I-says-Chelsea-Clinton-married-hedge-funder-lives-11m-home-paid-600-000-NBC-doing-nothing.html

Tai kad ne, kai netarnauji turtui tada jis pats byra į kišenes...

Chelsea Clinton said in an interview published over the weekend that she doesn't care about money
Her admission comes on the heels of a report last week that she's being paid $600,000 a year to do a smattering of reports for NBC News
She and her husband bought a $10.5 million apartment last spring
Their 2010 wedding cost more than $3 million
Chelsea has three degrees from exclusive universities and attended a private high school

Svarbiausia sunkiai dirbti.

I will just always work harder [than anybody else] and hopefully perform better. And hopefully, over time, I pre-empt and erase whatever expectations people have of me not having a good work ethic, or not being smart, or not being motivated.'

Parshiukas, jei gerai viso to nesukontroliuosi, tai pradės byrėti iš kišenių. Ir dar užtrauks kokią nors mokestinę bėdą ar teisinę klizmą, kaip kad pas amerikonus dažnai pasitaiko. O vat būtent tas sukontroliavimas ir kainuoja pastangas, stresus ir pan, diskomfortą. Taigi, turtingi žmonės daug dirba "tuščiomis apsukomis", tarnaudami turtui ir jį valdydami.

Mazel'toff, gehbiamieji!

Nu nedurni tie žydai yra. Teisingai, kapitalas privalo būti vieno klano šeimoje(-se).

Labai protingai parašyta. Gal ne pats išmąstei, bet vis tiek gauni pliusą.
Geras gyvenimas yra sugebėjimas kuo mažiau laiko skirti privalomiems darbams ir kuo daugiau - sau maloniems.