Jei viskas priklausytu nuo išsilavinimo tai studentai baigę KTU ar VU ar kitus universitetus taptu pasiturinčiais verslininkais , o gal net milijonieriais, bet taip deja nėra. Pritariu nuomonei , kad mokslo įstaigos (net tik Lietuvos , bet ir pasaulio) ruošia specialistus, darbininkus, samdomus darbuotjus , bet ne verslininkus.
Verslas yra daugiau praktika, ne teorija, bet žinat teorija ir principus kaip kas veikia lengviau praktikoje.
Manau reikia mokėti kažkoky amatą, kad uždirbti pradiniam kapitalui, ir jei verslas nesisektu galima būtų iš to amato išsilaikyti ,kad nemirtum iš bado.
Jei sieki visa gyvenimą dirbti valdiškoje įstaigoje arba siekti karjeros aukštumų kaip samdomas darbuotojas, tai aukštasis išsilavinimas netgi būtinas. Kuriant savo verslą tai nėra aktualu, teorines spragas galima kompensuoti seminarais ar perskaityti teisinga literatura, tai pat pasinaudoti specialisto konsultacijomis.
Lietuvoje aukštasis mokslas yra nuvalkiotas, stojama į universitetus dėl mados arba tėvai verčia , nes iš sovietmečio likes pasididžiavimas kai vaikai baigia mokslus. Tikrai kartais 100 kartų naudingiau baigus 12 klasių nuvažiuot į Angliją ar Norvegiją, negu 4 metus trintis univere. Svarbiausias dalykas yra praktika, daug svarbiau yra ka tu moki daryt, dirbt ir kiek turi patirties šiame reikale, ne koky popieriu turi. Nors esant dabartinei situacijai darbdaviai turi iš ko rinktis ir kartelė stipriai pakelta tai norės visko iš karto : išsilavinimo, patirties ir kad būtum specialistu. Naujai keptam baigusiam univera ,sunkus laikas susirasti gera darbą , nebent tektu dirbti už minimumą.

http://www.alfa.lt/home/straipsnis/10306926/?Uzdarbio.teorema=2009-12-30_13-52

Permeciau akim sita tema.
Matosi, kad tikrai labai verslus asmenys cia renkasi. Labai poziuris vien is vienos puses i vienus vartus eina.
Nereiketu apie viska labai apibendrintai taip teigt. Daugelis destytoju (KTU) tikrai labai geri, ideliai savo dalyka ismano ir moka ji tikrai detaliai perteikt studentam. Rimtesni destytojai savo dalyka daznai vysto ir realiam gyvenime, tai buna destytoju, kurie tikrai is praktines puses nemazai papasakoja, nes patys tuom gyvena. Kartais ateini i paskaita vien del destytojo, kad ir koki dalyka jis ten destytu, tiesiog malonu jo klausyt. Kaikurios paskaitos primena tarsi Cekuoliuo laidas, kai destytojai daug pasakoja is praktines puses, kuri atejo is ju patirties. Zinoma yra daug sausu dalyku, kur praktikos ten nedaug ikisi, tai tenka tiesiog priimt kaip yra. Yra ir labai "sausu" teoretiku destytoju, kuriu paskaitose tik miegot arba iseit is paskaitos, jei gerbi savo laika..
I universitetus ziuriu teigiamai. Tai gyvenimo mokykla, net nesvarbu ar pilnai pabaigsi tu ja. Kaip kazkada sakydavo apie armija "armija is berniuko padaro vyra", galima panasiai sakyt apie universiteta "universitetas is bambalinio padaro kulturinga" zinoma labai cia kontrastingas palyginimas, bet ideja ta pati. Ismoko suktis is padeties, bendraut oficialiau, maziau keiktis, tolerancijos ir t.t.. Daugelis destytoju yra labai geri pavyzdziai kaip asmenybes, del savo tolerancijos ir bendravimo savybiu. Jei esi, na kaip ir gatvej, su bambaliniais auges ir bambaliniu mokykla baiges, tai tas skirtumas labai pasijaucia universitete. Ateini visai i kita aplinka. O kai praeina kazkiek laiko ir matai savo vaikystes draugus kiekviena vakara vos pastovincius gatvej uz tvoros besilaikant, tai taip nu, biski liudna pasidaro.. Pasijaucia tas tikrasis skirtumas koks susiformuoja. Sunkus laikas buna tai suvokt, kad nelabai yra ka pasneket su senais draugais, nes nelabai idomu kas kiek gere, ka vartojo, ar kam i snuki dave. Bet pazinciu zinoma ir nauju atsiranda, nauju geru draugu.
Taigi yra ir gero ir blogo, vienodai apie viska kalbet negalima.

Yra siaip du stiprus keliai.
-Arba esi verslus ir universiteto "remai" tave tiesiog grauzia, vertini laika, tai daznai gaunasi taip, kad net ir jei patinka tie destytojai ir pns, vistiek iseini is universiteto, nes jauti, kad tai ne tavo kelias. Apie sita dalyka nesiplesiu, nes sita dalyka gerai suprantanciu cia gal virs 80% sedi.
-Kita medalio puse tai uztikrintas ramus gyvenimas, kur po darbo gali nebegalvot apie darba ir leist savo laisvalaiki kaip nori. Pvz turiu pazistama, baige farmacija, tik pabaige iskart darba gavo, atlyginimas tikrai gan solidus. Zinoma betkas taip negaletu, ji(s) viena(s) is asmenu, kurie rimtai mokinosi ir rimtai i tai ziurejo, taigi baige aukstaji SPECIALISTAS, o tokie nesimeto.. Tokius daznai tiesiog graibsto. Turiu ne viena toki pazistama, kaikuriem jau dalinai darbas garantuotas, nors jie dar nei nebaige..
Taigi gyvens, dirbs, nesuks gavos del visokiu verslu. O jei ir nores, tai visada tures atliekamu pinigu pabandyt mokintis investuot, kaupt aktyvus ir pns. Pagrindas po kojom yra.

Beda ta, kad jei esi tikrai verslus, tai daznai save pervertini ir atrodo tarsi nereikia to pagrindo. Sedi paskaitoj ir tau nerva tiesiog grauzia, kad ta laika galetum naudingiau prastumt mastant ir darant kazkokia ideja. Taip daznai to pagrindo ir nesusikuriama. Nes tarsi "nezinomos jegos" tave ismeta is univero, nes tiesiog negali daryt to, kuom pilnai netiki, taigi nedarai, nes nenugali saves.
Retai buna tarpinis variantas, kad zmogus pilnai atsimokintu kaip priklauso, taptu specialistas, o tada imtu mastyt is verslumo puses jau turedamas pagrinda po kojom. Oi ne, jau galima sakyt jo galva ikista i deze apribojimu ir t.t.. Nes RIMTAI prasimokint, tai yra RIMTAI sunku, nes reikia idet DAUG pastangu ir laiko. Ir cia ne sistema kazkokia kalta, viskas ok, tiesiog jei nori but rimtas specialistas, tai rimtai ir mokintis turi. Jau tokiam persilauzt tikrai nelengva i verslumo puse savo mastyma. Viskas atrodo perdaug sudetinga, o ir jau turint pagrinda po kojom nebera to tokio didelio grauzimo is vidaus kazka daryt. Taigi gyvena, aktyvu nekaupia, o kaupia tik paskolas masinai, namui, atostogom... Augina islaidas kitaip sakant.
O tie kas nebaigia del to grauzimo, kad laika galima ir naudingiau isnaudot, jiem toks gyvenimas, su tokiu pagrindu po kojom yra neviliojantis tiesiog. Jiem reikia pastoviai kazka mastyt, sukt, daryt. Tai yra tarsi hobis, asmenybes budas.. O, kad kiekviena ryta keltis i darba, atidirbt kazkam, bet ne sau. Oi ne, nepriimtina tiesiog.
Pats esu tikrai ne pirmam variante, tai labai suprantu tuos, ka tiesiog grauzia sedet paskaitoj.

Buvau nete rades labai nebloga straipsni, labai patiko. Jei as ta tema rasyciau, tai viskas butu kaip ir lygiai taip pat..
http://www.anarchija.lt/aktyvizmas/8276-zeitgeist-lt-autorius-kodel-as-meciau-mokslus.html
Siaip tai yra labai subtilus ir sudetingas dalykas. Pasitaiko atveju, kad net sita gyvenimo "krize" daveda iki savizudybiu. Kai buna is tevu ar siaip aplinkos didelis spaudimas, nors vaiko asmenybe visai ko kito reikalauja. Beda buna, kai tevai bando savo svejones vaikuose igyvendint ir savo vaiku negirdi/nejaucia del savo pernelyg stereotipisko sustingusio mastymo.

Visi be išimties mūsų universitetai moko vienintelio dalyko - istorijos: ekonomikos istorija, technologijų istorija, socialine istorija, medicinos istorija ir panašiai. Nežinau, kiek istorijos išmanymas reikalingas vystant veslą.

bomzasxxl, kas nežino istorijos, tas kartoja jos klaidas.

Tai taip išeina, kad dažnai - arba mokytas, arba verslininkas.

Arba filosofas, arba verslininkas

Arba...arba...

Aš atkreipiau dėmesį, jog labai didelė čia besirenkančių dalis turi tą stereotipą " Arba...arba".
Daugelio dalykų derinys žmoguje tarytum neįmanomas...
Tas dalykas mane visada stebino ir stebina iki šiol.

Kažkada kažkurioje temoje parašiau, jog žmogus turi siekti įgyti kuo daugiau "diplomų". Žodį "diplomas" ne tik parašiau kabutėse, bet net žodžiais į tai parašiau. Ir visvien gavau repliką - devyni amatai - dešimtas badas. Toliau diskusijos nebetęsiau

Laikas yra labai ribotas isteklis. Kiekvienas ji panaudoja savaip. Negali persiplest pusiau. Kiekvienam dalykui igyt igudziu reikia laiko, darai klaidas, mokaisi is ju, tobuleji. Negali vienu metu daug dalyku nuveikt ir but labai visapusiskas. Todel ir gaunasi, 9 amatai 10 badas. Geriau 1 amatas, bet jis paimtas super stipriai ir nuodugniai, negu 9 amatai per tiek pat laiko. Nes tai bus 9 amatai, kurie 9 kartus silpniau pazinti ir isnagrineti, negu butu vienas, per ta pati laika. Todel cia ir gaunasi arba-arba. Zinoma gali vienu metu paimt kelis tokius dalykus, kaip verslaut, sportuot, filosofuot. Bet vienas vistiek lieka kaip pagrindas. Du pagrindiniai dalykai labai sunkiai turetu derintis. Tokia mano nuomone.

Net kelis kartus perskaičiau šią vietą.
Niekaip negaliu suprasti, kaip galėjo tau šauti į galvą tokias mintis dėstyti...Net teoretikai kažin ar galėjo taip sudėlioti. Jei tai perskaitei kažkur, o ne pats išmąstei.

Kodėl RIMTAI prasimokint būtinai turi būti RIMTAI sunku?

RIMTAI sunku yra rimtai sunkesnė sąvoka.

Pasakysiu iš savo patirties, kodėl išsilavinimas gali trukdyti kurti verslą. Todėl, kad kuo daugiau žinai, tuo daugiau apribojimų matai prieš jį pradėdamas: "Ir tokių problemų kils, ir anokių kils. Gal geriau aš nieko nedarysiu. Ai, einu dirbt samdomo darbo. Algelė beveik garantuota". Mažiau mokslų matę žmonės tokių apribojimų iš anksto nemato ir tiesiog neria žemyn galva į nežinią. O susidurę su problemomis jas tiesiog sprendžia. Vieną po kitos. Pastarųjų žmoniu mąstymo taip pat nėra sugadinusios tam tikros Lietuvoje gajos akademinės aplinkos "vertybės" ir "normos".

Problema yra, ne ar kažkas pradėjęs verslą sugebės jį išvystyti, o ar išvis pabandys. Pabandys iš tikrumo arba iš naivumo.

Aš pats nuo pernai metų bandau iš naivumo: "kai bus problemų - tada jas ir spresim". Studijuoti teko ekonomiką, vėliau teisę. Sakyč, studijos naudos davė, bet be jų pradėti būtų buvę lengviau. Ar lengviau būtų buvę poto - abejoju.

^la, bet manau sutiksi, kad kažkoks bent minimalus teorinis pagrindas turi būti, nes priešingu atveju labai tikėtina, kad degsi ir labai smarkiai susidūręs pirmą kartą su kokia rimtesne problema. Tikrai nemanau, kad išsilavinimas trukdo pradėti verslą ar mąstyti kitaip negu, kad išmokai vadovėlyje, čia jau nuo paties žmogaus priklauso kaip jisai sugeba gautą informaciją panaudoti.

Manau čia tiktų geras pavyzdys treideriams suprantamas, ką visi praėję yra: paimi ir nusiperki akcijų belekokių visai iš lempos - jos užkyla, tada parduoti uždirbi ir jautiesi belenkoks kietas, taip pasiseka vieną, antrą kartą o trečią žiūrėk krenta ir jau net buvęs pelnas sudeginamas - vat tada ir pradedi galvot, kas buvo blogai ir kodėl akcijos nekilo.

Pats dar studentas esu, bet jau dabar galiu pasakyt, kad studijos davė visapusiškos naudos man ir tikrai nesigailiu dėl pasirinkimo.

Mano nuomonė kitokia.
Verslininkas - ne specialybė, ne diplomas, ne įregistruota įmonė.
Verslininkas - tai prigimtis.
O visa kita - tai verslininko charakteristikos. Išsimokslinęs, neišsimokslinęs, pedantiškas, demokratiškas, pasipūtęs, nepasipūtęs, valingas, nevalingas, sąžiningas, nesąžiningas, garbingas, negarbingas, filosofas (išskirtinai būdinga, išskirtinai nebūdinga - kerštingumas, nes verslininkas turi žiūrėti į ateitį ir negaišti laiko bei energijos praeičiai) ir t.t. ir t.t.

Aš nematau jokių sąsajų tarp išsilavinimo ir verslingumo. Tik išsilavinęs turi galimybes rimtesniam, sudėtingesniam verslui. Jam daugiau durų atvirų.

Kai pažiūriu dabar į emigravusius verslininkus (o nė vienas neemigravo dėl širdies šauksmo į svetur), praėjo kažkiek laiko, o jie ir vėl verslininkai. Vieni adaptacijos laikotarpį vadina prarastu gyvenimo laikotarpiu, kiti gal norėjo pabūti normaliais žmonėmis ( juk kiekvienas protu supranta, jog kitoks gyvenimas yra paprastesnis), bet kažkaip savaime ir vėl darbdaviai
( ).

Verslininkas yra zmogus, kuris sugeba generuoti idejas ir jas realizuoti, t.y. sukurti versla, idarbinti ir motyvuoti zmones, kad verslas galeti funkcionuoti be jo isikisimo bet generuotu jam pajamas, o pats verslininkas eina generuoti nauju ideju ir kurti nauju verslu.
Tuo tarpu Lietuvoje dazniausiai verslininku vadinamas zmogus, kuris sukure savo imone ir kazka joje daro. Bet daugeliu atveju jis dirba toje imoneje ir direktorium, ir vadybininku, ir sandelininku, ir t.t.
Tai koks jis tada verslininkas? Ne, tokiu atveju jis ne verslininkas, o tiesiog darbuotojas

Agata, nemanau, kad kitokia. Tiesiog pasisakiau išskirtinai apie išsimokslinimo įtaką, nes berods tokia buvo šios diskusijos tema: "Verslas be aukštojo" ? Man ypač patinka paminėta charakteristika, kad verslininkas, tai filosofas.


Kas tuomet yra darbuotojas? Ir kokių darbuotojų savybių neturi bei darbų neatlieka "verslininkas" ?

Avantiuru: t.y. bet kuris verslininkas zaidzia 50-75% tikslume - pavyks-nepavyks, kai tuo tarpu darbuotojas visada privalo padaryti darba 100% tikslumu.

Vall2, man užkliuvo bikerboylt pasisakyme pabrėžta atskirtis tarp verslininko ir darbuotojo tuo aspektu, jog jei verslininkas atlieka dalį arba visas darbuotojo funkcijas, tai jis joks ne verslininkas.

Dėl rizikų pasiskirstymo klausimų nekyla.

Verslininkas yra tas, kuris sugeneruoja ideja, ir ja realizuoja taip, kad viska issukus nebereiketu jo isikisimo.
O jeigu sukurtame versle visa laika pats turi arti arti ir arti, tai anoks cia verslininkas... ziurkiu rate sukasi, kasdien vis ta pacia rutina stumdydamas ir tiek. Praktiskai daro ta pati kaip darbuotojas, tik daznai uz mazesne alga ir su didesne atsakomybe ))

Tai taaaiiiip... toks išsukimas yra svajonė ir siekiamybė. Bet kai darai pirmą kartą, dažniausiai neturi pakankamai patirties ir dėl to tenka pačiam paarti. Taip pat riboja ir kapitalas.

bikerboylt, kiek verslų jau esate pats įsukęs ?




Aš priimu tai kaip neišvengiamybę trumpuoju laikotarpiu ir rizikuoju dėl to, kad taip nebūtų ilguoju laikotarpiu.

Tave kazkas labai apgavo verkia, kad blogai tie kurie nenori atlyginimu didinti, mokesciu moketi ar bijo didesnes konkurencijos o uzdirba visi daugiau uz darbuotoja...

Pastaba iš mano patirties: verslininku labai dažnai tampa amatininkas arba laisvai samdomas darbuotojas kai jis priartėja prie savo galimybių ribos. Jei žmogui sekasi amatas, tai jis tampa geriausiai apmokamu savo darbo darbininku. Tuomet ateina suvokimas, kad daugiau pinigų iš savo darbo neuždirbsi, kad ir kiek besiplėšytum. O norisi...
Tuomet prasideda subranga ir autsorcinimas. Amatininkas perka paslaugas - darbą, kurio nespėja padaryti ir perparduoda. Taigi, jis jau verslininkas.

Pavyzdys:
Geras kalvis užsako tvorų ruošinius (kurių praktiškai neįmanoma sugadinti) pas pradedantį meistrą, nors anksčiau viską kalė savo jėgomis. Apdailą atlieka pats.

O amato juk moko ne universitete.

Savajus,
deja,matyt,Tave irgi apgavo.Labai jau stereotipiskas poziuris - verslininkai vagys,algu nemoka,patys piniguose maudosi... .Pats bandei?Moki visus mokescius,puikias algas savo aukstos kvalifikacijos darbuotojams,o paciam lieka dar daugiau?Na,tada pagarba,tikrai,be ironijos.Deja,daznai buna,ypac sunkmecio salygomis,kai darbdavys,ypac smulkus,sedi praktiskai be algos,bet,dantis sukandes,moka algas darbuotojams,nes nenori ju prarasti,tikisi,kad ateityje situacija pageres.Zinau daug tokiu pavyzdziu,ir kai kurios smulkaus verslo imones krize tik sito deka ir atlaike.