Edgarai,

Tu pradejai analogija su fizika, as ja tik pratesiau

2+2=4 yra matematika ir "nepriklausoma tiesa"

MV=PQ yra bandymas matematiskai aprasyti pinigu elgesi, lygiai kaip kad E=mc^2 bando aprasyti mases ir energijos sarysi. Sios lygtis nera "nepriklausomos tiesos". Tai tera tik mosklininku siulomi modeliai stebimai realybei aprasyti. Ir kaip ankscia parodziau, tie modeliai keiciasi. Tas pats MV=PQ buvo kritikuotas tiek J.M.Keynes, tiek L. Mises.

Visi sie teoretiniai isvedziojimai yra svarbus, nes noriu tau parodyti kad nera vieningos ekonomines teorijos. Tai ka tu laikai taip isikandes tera tik vienas is daugelio medeliu. Taip kategoriskai tvirtinadamas MMT tiesas tu iskreipi bandra vaizda ir klaidini zmones. Cia lyg tamsoj paciupinejes dramblio straubli tu prieini isvadu, kad dramblys tai didele kirmele. Tu teisus, bet tuo paciu ir klysti.

Jeigu tu nesuvoki siu skirtumu, as nematau prasmes testi diskusijos sia tema.

tikrai taip, bankai skolina, kiek žmonės, verslas nori skolintis. Bet ar skolina tiek kiek turi realaus kapitalo, ar daugiau nei turi realaus kapitalo?

lizaddt, o jei nesuvokiu, bet norėčiau pabandyt suvokt? Pratęsi mintį? Tarkim dėl E=mc^2, tu parodei, kad ji gali pakisti, nes atsirado kažkokia tai nauja materija ar, kad ir kas ten bebūtų. Mano klausimas būtų - ar tai reiškia, kad ta lygybė buvo klaidinga iki šiol ir privedė prie klaidingų/neteisingų išvadų?

Kas liečia tavo minėtą MV=PQ kritiką, tai kiek man žinoma, ji buvo skirta ne pačiai lygybei, niekas jos neneigė, bet tai, kaip kintamieji sąveikauja vieni su kitais. J.M. Keynes kritikavo požiūrį, kad pinigų pasiūlos padidėjimas padidina kainas ir prielaidą, kad V yra konstanta. Tuo tarpu Mises netiko, kad ta lygybė nėra pakankamai plati, nes neįtraukia pinigų paklausos ar kažkas tokio... Minėjau, kad tiksliai nežinau, tad pataisyk jei klystu, bet niekas nekritikavo pačios lygybės teisingumo.

Tu priimk mano tuos teiginius kaip nori, esmė ta, kad dabar sistema taip veikia ir, pagal lygybę, taip turi veikti. Nesuprantu kaip galima dėl to ginčytis.

zemaitukas, priklauso nuo kapitalo reikalavimų. Jei, tarkim, reikalavimas pagal Bazelį yra 8%, tai akivaizdu, kad bankai išskolina daugiau nei turi savo kapitalo. Pagal standartinį apibrėžimą bankai yra tarpininkai tarp skolintojų ir norinčių skolintis.

jei bankas skolina daugiau nei turi, tai iš kur jis paima tą daugiau?
P.S.
teoriškai, pinigus tai "gamina" valstybė, alia kai gerai pagalvoji, kaip ta teorija prasilenkia su praktika kartais...

Evropoje kiek supratau spalį, lapkritį ir gruodį bus bapkių aukcionai bankams. Beveik už 0 palūkanos. Imk kiek nori. Pasiūlymas galioja tik bankams. Vot svoločiai... Mokėsim visi.

zemaitukas, rodai ir dėlioji ant pirštų??

Edgaras, turbūt nesiginčysi, kad ekonomika kaip mokslas yra labai jaunas. Ir kad kaip mokslas dar negali paaiškinti daugelio reiškinių, kaip pvz. paskutinės krizės prielaidų "nepastebėjimo", tuo labiau pasiūlyti sprendimų. Jei formulės teisingos, kodėl taip yra? Ar tos formulės teisingos tik prie tam tikrų sąlygų? Tai kodėl bandant taikyti tas sąlygas, atsiradusios problemos neišsisprendžia? kodėl kartais nesigauna daryti pagal lygybę? ar kodėl sistema nesuveikia, kaip turi veikti? Ir t.t...
Bent jau man atrodo, kad dabartinis ekonomikos mokslas turi daug pilkų zonų, netgi tiksliau yra ištisinė pilkoji zona, kurioje, blaškomi suinteresuotų grupių interesų, specialistai-mokslininkai dar tik bando suprasti fundamentus, paaiškinančius ekonominių santykių raidos taisykles. Kadangi esi jaunas ir aktyvus, galbūt būsi vienų iš tų, kuris dėliosi tuos fundamentus. Bet tam turi būti ne aklas tikėjimas kažkieno deklaruojamomis tezėmis, o pastovus klausimas - "kodėl". To ir linkiu...

Dėl konspiracijų. Pavydžiu tiems, kurie net nesuabejoję sugeba suskirstyti, kas konspiracija, o kas ne . Logika elementari - stambiausi leidiniai apie tai nerašo, vadinasi, to nėra. Kalbant apie tai, visų pirma reikėtų turėti galvoje nerašytus dabartinės santvarkos dėsnius: turtingam toliau didinti turtą lengviau nei neturtingam, kapitalas linkęs stambėti ir t. t. Tai akivaizdžiai matoma visose srityse: bankai, automobilių gamintojai, žiniasklaida. Nuolat vyksta stambėjimas - silpnesni bankrutuoja arba yra nuperkami stipresniųjų, o pastarieji vis didina įtaką. Turbūt nesunku numanyti link ko tai veda. Pvz., prieš šimtą metų JAV buvo krūvos laikraštukų ir vos ne tiek pat jų savininkų. Šiuo metu laikraščių (ir apskritai žiniasklaidos priemonių) gerokai daugiau, bet visi bent kiek reikšmingesni priklauso vienam iš penkių stambių žiniasklaidos konglomeratų. Kitaip sakant, stambūs žiniasklaidos savininkai yra vos keli ir jie valdo esminę rinkos dalį. Kada žiniasklaida buvo laisvesnė ir objektyvesnė - prieš 100 m. ar dabar? Pvz., parašo, kad NATO tikslas apginti taikius Libijos žmones ir taškas. Visos kitos versijos automatiškai tampa konspiracija. Pastarasis žodis apskritai labai patogus ir turi didelę galią - nutraukia bet kokią diskusiją ir palieka tik vieną tiesą. Jį vartojantiems turbūt patiktų pasaulis, kuriame yra viena tiesa, vienas bankas, vienas automobilių gamintojas - viskas tvarkinga, paprasta ir aišku .

Norėčiau paklausti Ashaman kokia ateitį ir vaidmenį šioje depresijoje matai auksui ?

Ką čia klausti Viskas ir taip aišku http://www.finviz.com/futures_charts.ashx?t=GC Rinka pati parodo, koks aukso vaidmuo jau dabar. Tai kas bus depresijoje??

http://www.telegraph.co.uk/finance/financialcrisis/8786665/Multi-trillion-plan-to-save-the-eurozone-being-prepared.html

">Didziausi skolininkai
Paziuriu skaicius, galvoju, kuriai is ju naudingas defliacinis scenarijus?

Taigi, tarp labiausiai "prasiskolinusių" Vokietija, Norvegija, Suomija, Šveicarija ir Švedija. Geras, ane?

Auksas nuo 1971 tapo tokia pat virtualia vertybe, kai ir likę instrumentai. Tačiau dėl monetarinio metalo istorinės praeities turi daugiau sentimentu, nei akcijos. Defliuojant aktyvų kainai, mažės ir virtuali aukso vertė - tik skritingai nuo akcijų, aukso kaina kris mažiau, nes ir išpusta buvo žymiai silpniau.
Jeigu Au jau pasiekė savo 1999-2011 trendo augimo viršūnę (o tai tieigti prielaidų yra), nusimato viso 12 metų trukusio augimo ciklo korekcija. Apie korekcijos gylį kolkas galime tik pafantazuoti, tačiau kolkas kritimas sustojo tiesiai prie Fibo 23,6 proc. Iki defliacinės fazės pabaigos Au pilnai galėtu suvaikščiuoti iki Fibo 61,8 proc. Ну а потом в космос kartu su visais kitais virtualiais aktyvais.

Kazkas klause kaip spausdinami pinigai pasieks paprastus zmones, taigi
numatyta nurasyti 50% graikijos skolu.

bet iki to, gal dar padefliuosim kakiek.

jo, virtualus auksas- toks pat kazino zetonas, tuo tarpu realus (net dugne pirktas)- labiau problema.
Istorijoje daug pavyzdziu kai jis atiduodamas uz duonos kasni, daznai ir galva atiduodama uz jo turejima, ir netgi isnavigavus visus audringus vandenis pabaigoje iskeisti ji i kitus realius aktyvus nera taip paprasta...

p.s. Edgarai, jei nori konstruktyviai padiskutuoti apie skirtingus poziurius i bet kuriuos ekon klausimus-
cituok (suformuluok) teiginius, priestarauk savo argumentais, bet glaustai ir tiksliai, kad nereiktu abiem paklodziu rasyti. Nes abstrakcioms "teoriju metodologijoms", "tikejimu ar autoritetais paremtoms aksiomoms" tikrai gaila laiko.

Aš pasakyčiau, kad fizinis auksas, išlaukus krizę, vis tiek turės vertę. Kad ir dėl savo savybių ir palyginti nedidelio kiekio Žemėje. Popierinis (virtualus) auksas bus ko gero pigesnis už tuoletinį popierių. Prisiminkim apie briedį lankoj... Pagrindinė problema yra išgyventi krizę. Na, tai priklauso nuo krizės dydžio, nes vienas galima gana lengvai išgyventi, kitas ne. Itin sunkių krizių atveju (pvz., pasaulinis karas) ir už menkniekį galima galvą prarasti, kad ir už tą patį duonos kąsnį. Be to, geriau auksą iškeisti į maistą, bent pavalgysi. Taip, kad, siaures vejau, nereikia gąsdinti

Edgarui tegaliu pasakyti tik vieną dalyką. Jei tai ekonominė teorija, tai reikia į ją ir žiūrėti kaip į teoriją. Teorija visada prasideda žodžiais - "Tarkime, kad...". Tikiuosi, kad toliau aiškinti nebereikia.

Nebuvau tikra i kuri skyreli deti, tai idesiu cia. Po to gali tekti perkelti i "atsipalaiduokim"

Treideris tiosioginiame BBC eteryje isdesto visas gyvenimo tiesas.


http://www.youtube.com/watch?v=aC19fEqR5bA&feature=player_embedded

Lizaddt
Jis išdėstė gryną tiesą - governments do not rule the world - GoldmanSach's does and they do not care about economy.
Nuostabą tik kelia faktas kad nieks nenutraukė jo kalbos tiesioginiame eteryje

Jie buvo apakę. O dabar ką jis pasakė apie indėlius, koks mechanizmas jų sunaikinimo? Kodėl euras ir euro akcijos kris? Ir kodėl bondai? Aišku shortinimą uždraus... Ir auksas kaip elgsis kai baimė tokia didelė?

Kažkas man prikišo dėl konspiracijų - taip, aš visiškai sutinku dėl spaudos, žinių ir t.t. susikoncentravimo keliose rankose ir sutinku dėl to, kad tai ką rašo jie, nebūtinai yra tiesa ir, kad tai, ką sako kiti(tarkim, Ashaman) gali būti tiesa. Dėl to net nesiginčysiu. Tačiau aš nematau tikslo ir loginio pagrindo tikėt kažkuo kitu, vien todėl, kad spauda rašo dar kitaip. Jei toj kitoj nuomonėj yra kažkoks argumentavimas, tai žinoma, nėra reikalo tos nuomonės atmest, bet jei kažkas parašo A yra B, nes spauda sako, kad A yra C ar pan, tai atsiprašau...

Kas liečia tą video, ką aš, vėlgi, pavadinsiu konspiracija aukščiausiam lygį, tai pacituosiu tik kelias frazes iš ten:

1. Personally, I don't really care about that kind of stuff. (how they're gonna fix economy and situation)
2. If I see an opportunity to make money, I go with that.
3. We don't care how they're gonna fix the whole situation, our job is to make money out of it.
4. I go to bed every night, I dream of another recession.
5. Actually, I wanna help people.
...

Tiek šiam kartui.