Tavo argumentacija tokia:

a) gauni 600K dividendu ir kai nori iseiti, parduodi 1mln akciju po 1 eura prie P/E 10 (atgauni investuotus pinigus). Pelnas +600K

b) gauni 0K dividendu ir turi 1.6mln akciju (ir atitinkamai didesni istatini kapitala). Bet P/E 16, tai nieks nepirks, o prie P/E 10 pirktu, bet prie P/E 10 atgauni tik 1mln (investuota). Pelnas +0K (sukauptas pelnas imoneje neaktualu)

Isvada: geriau kai moka dividedus.

Bet pinigai is niekur neatsiranda ir niekur nedingsta. Kaip minejau pagal toki modeli, nesvarbu koki pelna pradiniu pirkimo momentu imone beuzdirbtu, jei ji atiduoda pelna akcijomis, ji bus prastesnis pasirinkimas, nei maziau uzdirbanti bet mokanti dividendus, kas nelabai logiska.

P.S. As suprantu, kad butent konkreciam tavo aprasytam atvejui variantas 'a' yra geresnis. Bet kitam atvejui 'b' variantas geresnis (jei pvz pelnas auga). O realiai jie vienodi (atmetus mokestinius dalykus)

jons,dėl a varianto jau supratai,bet dėl b dar plaukioji.Jei pelnas auga b variantas niekuo nepranašesnis nei a(suvok kas yra banko kapitalizacija ir kaip ji keičiasi),pelnui augant proporcingai akcijų skiedimui a ir b variantai iš esmės tik susilygina trumpu laikotarpiu,atmetus nuosavo kapitalo pokyčio skirtumą ir tam tikrą naudą iš to jau aprašytą anksčiau.Suprask viena ,kad SAB jau keletas metų b variantu skirsto pelną ne todėl kad didiesiems akcininkams a ir b variantai vienodi,o todėl kad tai LB priverstinis reikalavimas dėl kapitalo pakankamumo didinimo.Patikėk jei būtų jiems galimybė rinktis,o ji ateis ,tai jų pasirinkimas aiškus.Rinkoje (Ypač ilgalaikiui investuotojui,kuris iš akcijos gauna ilgalaikę grąžą ,nesukant galvos dėl likvidumo pasikeitimo), be kai kurių išimčių,reikia džiaugtis ne emitento akcijų skiedimu,o atvirkščiai įst.kap. mažinimu,kai emitentas pelną skiria savų akcijų supirkimui,jas anuliuojant.Bet šią prabangą gali sau leisti tik labai finansiškai styprios bendrovės.

Pravalas

Nekalbėk taip nes Senukas vėl aiškins, kad geriau skiedžiamos turimos akcijos

šiaip neblogai gyvename su SAB...labai neblogai, kai renkamės tarp variantų labai gerai (nemokamos akcijos) ir puiku (divai)

truputi diskusijos sukonkretinimui -

prisimeu kai pries labai nemazai laiko rasiau pries nemazai skiedimo kad SAB akcijos vertos 5 lt (1.5E) cia pamastymui kiek vertos iskaiciavus kapitala dabar ir kodel nordea perka...

Nieko naujo tik kiek pakilo keliais proc vel išlindo kur kas ką yra sakes ir kažka tai sau ten pasiskaičiaves kai buvo kaina 0,44 buvo tylu ir ramu

prosas - nepergyvenk, greit nelisiu su skaiciavimais daugiau.

Vadinasi,- laukiame korekcijos ...

Oi dėl manes tai galit i valias man tai nemaišo, aš savo eura jau pasiėmiau

laukit, laukit. Čia vienas toks labai aktyvus irgi laukė, kiekvieną menkiausią direktorių nusimetimą fiksavo su neslepiama euforija ;)

O gal kas gali pasakyt kelis objektyvius globalius veiksnius, kurie per ateinančius pusę metų, galėtų turėti ženklią įtaką bankiniams sektoriui ? Kurie šiai dienai kelia nerimą?

Augantis Lietuvos žmonių sąmoningumas.

Nauja tai, kad kaina kirto buvusios aukščiausios kainos(0,469eu) lygį ir su nemaža apyvarta.

Labai gera ir įdomi diskusija. Bet ponai, nepykit, kol kas nemačiau nei vieno argumento, kodėl cash dividendas yra geriau už stock dividendą, išskyrus tą vienintelį - kad kai gauni grynus, su jais gali daryti ką tik nori, pvz. pravalgyti, o akcijas tegali panaudoti tame procese, kuris savaime po kiek laiko įvyksta gerai pavalgius.

Neturiu nei tikslo, nei laiko čia ką nors įtikinėti ar mokinti. Tam yra daugybė mokslinės ir nemokslinės literatūros.

Jeigu kažkam atrodo, kad pinigų išėmimas iš augančios kompanijos sukuria jai daugiau vertės už pelno kapitalizavimą ir reinvestavimą, tebūnie.

Jeigu kažkam atrodo, kad pajamų/pelno mokesčio atidėjimas (kol nebus parduotas stock dividendas) ir gautų pardavimo pajamų suporavimas su einamųjų metų realizuotu nuostoliu yra mažiau vertingas mažumos akcininkui negu 15% tiesioginis mokestis, tebūnie.

Jeigu kažkam atrodo, kad ta, nors ir nedidelė, neapmokestinamų pajamų lengvata yra blogiau už apmokestinimą nuo pirmo euro, tebūnie.

Jei kažkam atrodo, kad kompanijos akcijų kaina auga todėl, kad nesikeičia akcijų skaičius, o ne todėl, kad gerėja jos veiklos rezultatai, auga pelnas, tebūnie.

Jei kažkam atrodo, kad P/E ir P/B priklauso tik nuo E ar B dydžio vienai akcijai, bet visiškai nepriklauso nuo P, tebūnie.

O dabar iš tiesų rimtas argumentas, kodėl cash dividendas tokiose nelikvidžiose rinkose kaip mūsų smėlio dėžė yra geriau už stock dividendą: todėl, kad dalis gavusiųjų cash dividendą jį linkę reinvestuoti užsipirkdami tų pačių akcijų. Taip didėja paklausa, sudaromos sąlygos kainos kilimui (paskutinis geras to pavyzdys - TAL ir SFG). Tuo tarpu gavusieji stock dividendą yra linkę jį realizuoti rinkoje, taip didindami pasiūlą ir sudarydami spaudimą akcijų kainai. Ir dar, ypač šiuo atveju, yra labai svarbus psichologinis veiksnys, kada eilinis investuotojas, matydamas nuolatinį pasiūlos spaudimą, suformuoja neigiamus lūkesčius. Kritinė tokių investuotojų masė sudaro prielaidas akcijos kainai atsidurti nuolatinėje labai žemų santykinių rodiklių duobėje. Iš principo SAB ilgą laiką buvo tokioje duobėje, iš kurios eilinį kartą bando išlipti. Gal šį kartą ir pavyks.

pravalai, kelios reflekcijos į paskutinį tavo postą:

dėl terminologijos - akcijų "skiedimas" būna tada, kai yra vykdoma nauja emisija už pinigus (ar jų ekvivalentą). Ir jei senas akcininkas naujoje emisijoje nedalyvauja (neturi pinigų ar teisės dalyvauti), tai jo valdomų akcijų dalis po emisijos išplatinimo sumažėja, t. y. "atsiskiedžia". Akcininkas pretenduoja į mažesnę pelno dalį. Geras tokio "atskiedimo" pavyzdys - kai Invalda pardavė Finastos akcijas už SAB akcijas.

Kai yra akcijos nemokamai proporcingai dalijamos akcininkams, jokio atskiedimo neįvyksta, nes visų akcininkų valdomų akcijų dalis išlieka nepakitusi, naujų akcininkų neatsiranda.

Dėl LB reikalavimų nuosavam kapitalui - žinoma, kad taip ir yra. Niekas to neslepia, atvirkščiai, tai ne kartą buvo viešai deklaruojama. Beje, naujų akcijų išleidimui istoriškai buvo skiriamas ne visas nepaskirstytas pelnas, o apytiksliai nuo 30% iki 60%.

Dėl akcijų supirkimo rinkoje - taip, tai yra labai efektyvi priemonė akcininkų vertei padidinti. Nesutinku, kad ją gali sau leisti "tik finansiškai stiprios bendrovės". Techniškai nėra jokio skirtumo, ar pinigus iš sąskaitos išmokėti akcininkams, ar lygiai tą pačią sumą panaudoti savų akcijų supirkimui rinkoje. Biržos tarpininkų mokesčiai yra labai nedideli, ir pastebimos įtakos bendroje sumoje nesudaro.

Bet reikia visada turėti omenyje, kad savų akcijų supirkimas su tikslu jas anuliuoti taip nuosekliai didinant akcininkų vertę (per akcijų kainos augimą) yra labai ilgo horizonto procesas. Panašiai kaip tai eilę metų daro SFG - kiekvieną dieną pagal tam tikras nustatytas taisykles dalyvauja biržos prekyboje ir kuria paklausą. Lėtai bet nuosekliai. Kartu formuojasi teigiami investuotojų lūkesčiai, didinamas pasitikėjimas kompanija.

Tuo tarpu tokie supirkimai kaip pas mus - kelių savaičių ar mėnesio procedūra, ir dar su loterija, ar alokacija bus 100% ar mažesnė, yra labai kreiva. Neretai po tokių "supirkimų" kaina netrukus vėl sugrįžta į ankstesnius lygius, tokiu būdu išlošia tik akcijas pardavusieji, o ne jas išlaikę, nors turėtų būti atvirkščiai. Žinoma, jei tokie "supirkimai" yra kartojami reguliariai, po kažkiek laiko efektas būna, nes tiesiog sumažėja akcijų, o ypač trumpalaikių investuotojų rankose turimų akcijų skaičius.

senukas dėl termino skiedimas,labai buitiškas pvz..Turi tu litrą stipraus 40 laipsnių gėrimo , kaip lojalus pijokas,gauni dar litrą(p/e atveju vandens) ir sumaišai ir jau turi 2 litrus ,bet jau ne 40 o 20 apsukų(P/E),išgėręs ir litrą ir 2 nors ir laipsniai skiriasi busi vienodai išgėręs pripusi tiek pat promylių.Ateis pas tave petras pripratęs prie teisingos arielkos,tai jis to "mizaliuko" 20 apsukų arba nepirks arba mokės dvigubai mažiau .Tai dar kartą pagalvok apie skiedimą,nes po n skiedimų(dalinimu) turėsi vien tik vandenį,kurio kiek be gerum,bet apsvaigimo kaifo nebeturėsi.Paskutinė tavo pastraipa "kaip pas mus" toliau ir neverta rašytį kaip veikia vp rinka smėlio dėžėje.

Visiškai teisingai!. Mokės dvigubai mažiau. Lygiai taip pat ir su akcijomis. Sekančią dieną po teisių į cash dividendus arba stock dividendus užfiksavimo, akcijų kaina yra perskaičiuojama ir koreguojasi atitinkamai. Tai yra grynai techninis reikalas - bendra akcininko turimų akcijų vertė dėl to nepasikeičia. O jei pasikeičia - yra fiksuojamas normalus teigiamas ar neigiamas kainos pokytis, bet ne nuo senosios, o nuo jau perskaičiuotosios kainos.

Bet yra dar vienas niuansėlis. Ir jis ne cash dividendų naudai. Imkim hipotetinį atvejį. Kompaniją sudaro 100 akcijų, viena kainuoja 1 eurą, taigi kapitalizacija 100 eurų. Tarkim per metus uždirbo 20 eurų pelno, kurį:

1) visą išmoka cash dividendais. Tada nauja kaina techniskai persiskaičiuoja taip:

(Sena kapitalizacija - išmokėtas cash'as) / akcijų skaičiaus = (100-20)/100 = 0,80

2) visą panaudoja išleidžiant naujas akcijas (stock dividendus), nauja kaina persiskaičiuoja taip:

Sena kapitalizacija / naujas akcijų skaičius = 100 / 120 = 0,833.


O su šituo teiginiu sutikti tai niekaip neišeina. Nes kas galioja degtinei, negalioja akcijoms ir atvirkščiai, nes:

1) akcijos - ne degtinė, jų gerti nereikia ir techniškai nėra jokio skirtumo, ar tu turi 100 akcijų, kurios kainuoja po 1 eurą, ar tūkstantį akcijų, kurios kainuoja po 0,1 euro. Tuo tarpu 4% degtinę tikrai būtų per šlykštu vartoti.

2) svarbiausia! - degtinė pati iš savęs negeneruoja pelno, tuo tarpu gerai dirbanti bendrovė generuoja pelną ir taip augina savo vertę.

Taigi, grįžtant prie pradžių pradžios: likvidžiose rinkose besiprekiaujančių, augančių ir pelną generuojančių bendrovių akcininkams labiau apsimoka gauti stock dividendus, negu cash dividendus, ypač jei akcininkas yra orientuotas į ilgalaikį investavimo horizontą.

Beje, normaliose rinkose yra labai įprasta praktika, kai prieš kiekvieną dividendų išmokėjimą pats akcininkas turi pasirinkti, kokia forma nori gauti dividendus - grynais pinigais ar akcijomis. Arba dar yra taip, kad pagal nutylėjimą yra viena opcija, o jei nori kitos opcijos, tereikia išreikšti savo valią.

O apskritai, drįsčiau teigti, kad mažiau likvidžiose rinkose labiausiai mažumos akcininkui apsimokantis dalykas - trečiasis variantas, kada akcijos superkamos rinkoje su tikslu vėliau jas anuliuoti. Ypač jei tai daroma nuosekliai, ilgą laiką ir jei tam skiriama normali suma (pelno dalis).

Senukas,apeliuodami į skirtingus rodyklius ir situacijas niekada sutarimo nerasim.Dabar sakai ,kad degtinė negeneruoja pelno ir neaugina vertės,tai kaži ar laikas ,išskirtinumas ir mažas išleistas kiekis styprių gėrymų blogesnė investicija už vp,tuo labiau kad niekad nebankrutuoja.Antai 1940 M. Jamaikos butelis romo parduodamas dabar 55 t. usd.,arba šampanas 1900 brut-18 t usd,degtinė Primadonos degtinė(DIVA) ,aukcione parduota už daugiau nei mln. usd.,viskis tai išvis kosmosas,KUR PVZ TUKSTANČIAI ir tikrai nebloga investicija,net Lietuvoje jau yra ratas ,kurie tą supranta ir į tą investuoja.

Ok, ok, patikslinu, praskiesta degtinė negeneruoja pelno.

Kaip suprantu, pas patį argumentai baigėsi, tai biški į kitą temą patraukė. Na šioje vietoje aš tada full stop. Pačiam linkiu nepadaugint investuojant į nepraskiestą degtinę (vidiniu būdu) ir gero pabrangimo investuojant į kolekcinius gėrimus.

Jooo, bet kad tai kažkas suvoktų, reikia "besiprekiauti likvidžiose rinkose ir būti orientuotais į ilgalaikį investavimo horizontą", o tai prieštarauja tradicinei "spekulianto-manipulianto" orientacijai.