Ok, tada iš kur indėliai atsiranda?

Gal geriau galutinį klausimą formuluok

Tai aš noriu, kad tu prieitum prie mano pirminio posto. Kad indėliai sukuriami per 2 vektorius - ty valždios išlaidas ir komercinių bankų kreditą. (pirma išleidžiama, po to sugeriame. Taip apibrėžiamas šalies monetarinis suverenumas.)

Ty gan paprasta mechanika. Jei tu leidi unikalius pašto ženklus ir nori tipo 'pasiskolinti' 100 jų atgal, nors esi išleidęs tik 70, vyruti teks pavaryti dar 30 papildomai. Pvz. gal nėra labai vykęs, bet paprastumo dėlei tiek jau to.

Beje, SP Ratings agentūra prieš ~10 metų (čia krizės/po krizės metu) buvo išleidusį gerą ciklą 'monetary mechanics' apie tai ką čia pridiskutavom, pasigooglink, turėtų eiti pdf formatu nusitraukti.

ThePope, mechanika tai mechanika, bet kuo galiausiai visai tai pasibaigs???, stai kas idomiausia... istorija rodo, kad bet kuri sistema anksciau ar veliau prieina liepto gala, ir reikalingas restartas, perkrovimas... nes dabar panasu i isigimima vis didesni vykstanti...


tesiant apie eur/usd, kol kas vis dar malames...

Mano stafke, kad didesne infliacija, ne iškart ir ne hyperiu.

Bet palaukim Bideno komandos ir inauguracijos. Išdėstys savo politiką. Kryptis gali pasikeisti, nes vyrukas savo politikos karjeroje nepasižymėjo 'išlaidūniškomis' pozicijomis.

Šiuo metu 'atsakingas požiūris' į valstybės finansus rinkoms nebūtų į naudą, tai tikrai. Vos tik išgirsiu apie mokesčius ir/ar išlaidų karpymus, įstosiu į Augio meškinų būrio priešakines linijas iškart.

na pora meteliu turi buti viskas ok, sita pandemija tik saltas dusas, su ispejimo elementais, tad pasaulio pabaigos dar nelauksciau, tas tuo paciu ir eur/usd judes auksciau...

Iš bankų klientų indėlių

Iš indėlių ir padedami į CB, kad bankai nieko negalėtų su jais daryti.

Elemantaru Vatsonai, visokie thePopai sunešai, tai tu ir aš, jis ir ji, mes ir jos.

Ir šiaip ThePope, pasiskaityk kur nors, kaip veikia bankinė sistema ir kaip veikia atviros rinkos operacijos.
Arba galiu jums paskaitą pravesti apie tai.

Taigi, kai gausite čekį nepamirškite jo nuneštį į banką, antraip jis bevertis.

Tai bėda tame, kad didžiąją dalį 'skaitinių' reikia mesti į šiukšlinę. Ir jau senokai.

Pirma perskaitykite, paskui mėtykite! Ką tokio, ką jūs perskaitėte, reikia išmesti. Prašau parašykite bent 3:
1. ...
2. ...
3. ...

1. Bankai yra tarpininkai (intemediaries) veikiantys dalinės rezervų bankininkystės (fractional reserve banking) principu. Ty. Perskolina indėlius.
2. Bankai perskolina rezervus.
3. Neigiamos palūkanos.
4. Palūkanos seka infliaciją.
5. Valstybės skolas sava valiuta reikia grąžinti. (našta ateities kartoms)

Čia kas ant liežuvio galo. Ir dar daug galėčiau čia rašyti, praktiškai, dabartiniai makro vadovėliai yra neišsiamiami nesamonių lobynai.

Taip kad, ką jūs mokėtės profesoriau, greičiausiai buvo tekstai skirti kitam profesoriui. Beje aš irgi to mokiaus, ilgai teko kraujais, ty $ spjaudytis kol atsikračiau.

Ai, ThePope yra iš tokių čiuvų tipų, kuriems viskas blogai, bet patys nieko negali pasiūlyti.
Kritikuoti MOKA KIEKVIENAS DALBAJOBAS. Pasiūlykite, ThePope, geresnę sistemą, arba būsite kiekvienas.
O jei jūs toks protingas, tai kodėl dar ne Lietuvos banko Valdybos pirmininkas? Ne ECB prezidentas? Ne FED prezidentas? Ne ekonomikos Nobelio premijos laureatas? Gal todėl, kad elementariausiai tūpas?

Man jau nebereikia. Ramus. Pablevyzgoju ir tiek, jei kas nors pasigooglina mano tezes ir atranda sau kažką esminio, laikau savo 'popiežišką' misiją įvykdytą.

Sistema yra gera. Nieko geriau kol kas nenusimato. Bet kaip ji veikia supratimas yra smarkiai iškreiptas. Egzistuoja daug mitų ir prietarų užsilikusių nuo aukso standarto + susiformavusių/suformuotų akademinio pasaulio. Tai manau, kad su laiku bus daug pokyčių vadovėliuose, statyčiau, kad net šį dešimtmetį.

O va čia nustebinot. Pilnai su jumis sutinku. Mano klausimas atpuola automatiškai.
Beje, kitokie vadovėliai gali būti parašyti jau dabar. Dar prieš 100+ metų yra ekonominė teorija, kurios paradigmoje nėra palūkanų.

Sunku bus pabėgti nuo palūkanų, turiu galvoje realių palūkanų, ne nominalių. Žmogaus, kaip būtybės laiko preferencija galbūt kažkiek ir varijuoja, bet per amžius amžinuosius ji yra artima 5%. Taip mes, kaip žmonės, vidutiniškai diskontuojame laiką. Vidutiniškai.

Taip mus išmokė. Vadinasi, galima išmokti ir kitaip. Tik kur reikės dėti milijonus komercinių bankų ir jų darbuotojų? Juk bankinė sistema egzistuoja vien tik palūkanų dėka. Bepalūkaninėje ekonomikoje užtenka tik vieno vienintelio banko. Net visame pasaulyje.
Tiesa, tą funkciją laisvai gali atlikti bitcoin blockchain technologija.
Ir dar, bepalūkaninė ekonomika savo efektyvumą labai sėkmingai įrodė Europoje, miestelio dydžio bendruomenėje tarpukariu, kai vietoj nacionalinės valiutos rinkoje kursavo bendruomeninės valiutos be palūkanų.
O viena jų iki šių dienų išliko ir Šveicarijoje. WIR valiuta. 1:1 su CHF.

Na vargiai čia išmokstami dalykai, nebent Geitsas perčipuos mus. Nes pagalvok, kiekvienas Lietuvis turi pažįstamą suvalkietį 'kaupiką', kuris atidės ko nors įsigijimą iki Juodojo penktadienio nuolaidų dėl papildomo cento. Nu ir tarkim Grandą, kuris kiekvieną algą nuneša į silverio kazino. Čia pailiustruot kraštutinumams, tai tas vidurkis yra kažkur per vidurį. Ty tiek kiek mes pasiruošę atidėt 'kaifo' šiandien, kad jo būtų daugiau rytoj. Čia yra tiesiog žmogaus natūroje 'įsiuta', ne visiems vienodai aišku.

Jeigu nominaliai palūkanų norma nebus kotiruojama, tai ji atsipindės kitoje žmogaus veikloje arba konkuruojančioje valiutoje ar dar kur nors. Netgi natūriniuose mainuose šitai egzistuoja. Žodžiu, neįsivaizduoju praktikoje kaip tai atrodytų šalies mastu.

Yra momentas. Nes tada taupymas ir investavimas nebetenka prasmės. Jo nebereikia, nes ekonomika sukuria tau gerovę iki gyvos galvos. Ir tai ne fantastika.
Bet stogus rauna visiems, man irgi. Kas sutiks su tuo, kad į visus pakampius prikaišiotis sidabrinės ir auksinės monetos staiga tampa visiškai bevertėmis.
Tiesą pasakius, jos ir dabar vertos tiek, kiek kitas Skrudžas už jas pasiruošęs sumoėti. Kol kas tokių skrudžų pilna.
Bet kol turime palūkaninę ekonomiką, tol tos monetos kuria saugumo iliuziją.