RSS| Autorius | Žinutė |
2011-01-16 14:34 #170452
 3
|
|
|
na neskubekit taip, idekim i platesni konteksta tuos 13-14trln. isaugusio skolos
 cia tas siaubingai didejantis virsutinis sluoksnelis  jei sia parabole pavyktu pratesti aukstyn- tuomet galetume saukti apie hyperinfliacija, tapetus, auksas-10 000 ir pan.del galutines sios sistemos pabaigos nera abejoniu, bet...neskubekim taip p.s. beje, US vienintele is OECD 2020's tures normalia demografija (is cia ir GDP augimas ir k.t.) dar Islandijoje su Izraeliu zmoniu bent jau nemazes ir mokescius ten dar tikrai yra kur kelti, o EU? |
|
| 2011-01-16 20:50 #170495 | |
|
kad stabilizuoti situacija ir is jos islipti, saliu BVP turetu augti daugiau nei metines palukanos- nelabai realu, tiesa?: Su sąlyga, jei skolą reikėtų grąžinti per metus. Betgi taip nebūna. Tarkim, žmogaus metinės pajamos 50 000 Lt, o pasiskolina 200 000 Lt. Jo skola siekia net 400 proc. metinių pajamų! O kur dar palūkanos. Atlyginimas kasmet taip pat nebūtinai didėja. Bet tokia situacija juk nėra beviltiška, yra išduota ir gerokai didesnių paskolų. O šalies gyvenimas, palyginti su žmogaus, galima sakyti yra beribis, todėl skolą galima išdėstyti daugeliui metų į priekį. |
|
|
2011-01-17 10:14 #170514
1
|
|
|
Centaspocento , pajamos ir BVP ne tas pats . Palygink kokios šalies pajamos į biudžetą (neskaitant paskolų) paskaičiuok kokie gaunasi mokejimai paskoloms aptarnauti lyginant su pajamom ir gausi tikrą vaizdą.
Šiap krizės priežastys yra perprodukcija ir dirbtinis paklausos didinimas ,tame tarpe ir per lengavatas kreditams . Kokios galimybės artimiausiems keliems metams ne tik kad išlaikyti esamą paklausą bet ir ją nuosekliai didinti ? Man įdomu kokia situacija bus automobilių pramonėje šiais metais , kai po valstybinių subsidijų gamintojai pasiekė rekordinius pelnus , bet pamiršo kad praktiškai visi kas norėjo pasikeitė senus automobilius į naujus . Kaip šitoj situacijos palaikyti ar net didinti palausą? Visagalis eksportas? Globalizacija padarė pasulio ekonomiką susisiekiančiu indu ,taip kad vienoj vietoj keldamas gerovę ,kitoj kasi kažkam duobę. Vienintelis absoliučiai efektyvus paklausos variklis belieka tik karas- gamini savaime susinaikinančius ginklus , kuriais naikini jau sukurtas vertybęs. Po keleto metų atsiranda vėl darbo ir statybininkams ir gerbūvio gamintojams . Svarbu ne ūgis , o smūgis .
|
|
| 2011-01-17 11:17 #170534 | |
|
centaspocento, juk nesakiau "islipti per metus", tiesiog tai riba nuo kurios skola prades (tiktai prades) mazeti.
t.y. pajamos dides daugiau nei dideja palukanos. radau daugiau info del Swedbanko "eksperto" Nerijaus Udreno pasiulymo visiems uzdrausti didesnius atsiskaitymus cash'u- pasirodo vietinis pilypas tiktai klusniai vykdo seimininku valia. O metropolijoje procesas jau senokai vyksta: Sweden discusses cash ban |
|
|
2011-01-17 11:48 #170548
2
|
|
|
Pajamos į biudžetą 2010 m. buvo maždaug 18 mlrd. (be ES paramos). Skolos aptarnavimo išlaidos apie 2 mlrd. Procentas išeina didesnis
. Bet tai kodėl visur spaudoje valstybės skola gretinama su BVP? Lietuvos skolos ir BVP santykis nėra pats baisiausias, palyginti su kitomis šalimis.Lietuvoje naujų automobilių rinka 2010 m. augo 7 proc. be jokių subsidijų. Latvijoje - net 18 proc. 5 proc. augimas ir Estijoje, kuri dar iki krizės buvo puikiai apsirūpinusi naujais automobiliais. Vokietijoje nuo antros praeitų metų pusės irgi pastebimas augimas (subsidijos atrodo iš esmės pasibaigusios). 2011 m. tikimasi pasiekti 2008 m. apimtis. Apie paklausą Azijos rinkose net neverta kalbėti. Jei būtų tokia tragiška padėtis, nebūtų per praeitus metus parodose pristatyta tiek naujų modelių. Paklausą užtikrins vien palaipsnis perėjimas prie hibridinių modelių. Nuo 2015 m. Toyota žada pradėti masiškai gaminti kažkokį vandeniliu varomą modelį. http://www.just-auto.com/analysis/germanys-car-market-turns-a-corner_id108293.aspx Karo temos eskalavimas man panašus į karo norėjimą. Vyksta ir taip karų - užtenka. Gyventojų skaičius pasaulyje nemažėja, išteklių pakanka (atrodo, viskas išžvalgyta, bet vis atranda naujų dujų ir naftos telkinių), tai kodėl paklausa turi mažėti? Kad didelės skolos kažkiek stabdys augimą, nieko baisaus, kad bankrutuos viena ar kita šalis, irgi ne tragedija. Šią savaitę susitinka JAV ir Kinijos prezidentai. Kol jie randa bendrą kalbą, viskas yra gerai .
|
|
|
2011-01-17 13:58 #170572
1
|
|
|
Vokietijoje auto vidaus pardavimai krito, augimas sąlygotas didėjančio eksporto . Kas bus ateityje ,aš ne orakulas nepasakysiu. Tiesiog logiška ,kad dirbtinai padidinus paklausą subsidijomis ir lengvatomis , tos mašinos netampa greičiau dėvimos, tiesiog parkas atsinaujino keletui metų į priekį anksčiau ir natūralu kad vidaus paklausa paskatintoje rinkoje turi mažėti ,nebent atsirastu nauja idėja pvz. perki vieną auto-kitas nemokamai , tada aišku aprūpintumėmė automobiliais ne tik žmonas bet ir vaikus ,bei vaikų aukles. Gal būt elektromobilių rinka bus stimulas ,bet tai artimiausių dešimtmečių , o ne metų reikalas .O o dešimtmečio jau ir skolos bus nurašytos ar grąžintos ir vėl pasaka ber galo. Kalba eina apie keleto ateinančių metų perspektyvą. O kąrą prisiminiau kaip ekonomikos (politikos ) vieną iš priemonių ,kuri itin efektyviai susidorodavo praeityje su pertekline gamyba . Kol kas gelbsti vienkatinių daiktų mąsinis naudojimas - ne tik indų servetėlių ,bet ir šlamštinės kokybės prekių ir t.t. bet čia jau kita medalio pusė- resursų trūkumas . Pasaulio pabaigos nebus, bet kol sistema iš esmės nepersitvarkė ,ji kol kas netvari .
Svarbu ne ūgis , o smūgis .
|
|
|
2011-01-17 14:04 #170576
1  6
|
|
centaspocento [2011-01-17 11:48]: Pajamos į biudžetą 2010 m. buvo maždaug 18 mlrd. (be ES paramos). Skolos aptarnavimo išlaidos apie 2 mlrd. Procentas išeina didesnis . Bet tai kodėl visur spaudoje valstybės skola gretinama su BVP? Lietuvos skolos ir BVP santykis nėra pats baisiausias, palyginti su kitomis šalimis.Nes 90% Lietuvos spaudos turinio sudaro suinteresuotų pusių spaudos pranešimai. Likusius 10% rašo žurnalistai kurie dadžiaja dalimi nesupranta apie ką rašo. Apskritai, tokių reiškinių analizei ne spaudą reikia skaityti, o originalius pirminius šaltinius ir rimtą literatūrą. _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
2g.lt » Valstybės skola |
|
| 2011-01-17 14:36 #170583 | |
|
Tame straipsnyje, kiek supratau, kalbama būtent apie Vokietijos vidaus rinką (German car market fell by 23% in 2010). Didžiąja dalimi kritimą lėmė 2009 m. subsidijų poveikis. Bet 2010 m. gale jau fiksuojamas atsigavimas. Kadangi buvo subsidijuojama, tai palyginamoji bazė nėra tokia ir žema. O automobilių gamintojai tai ir 2010 m. jau skaičiavo padidėjusias pajamas.
Kad ne tik Lietuvoje - visoje spaudoje valstybės skola gretinama būtent su BVP. |
|
| 2011-01-19 18:55 #171169 | |
|
2011-01-19 20:47 #171203
1
|
|
Kam priklauso JAV skola ?
Federalinis rezervas ir tarpvyriausybiniai indėliai Turima JAV skola: 5, 351 trln. JAV dolerių (13,91 trln. litų) |
|
| 2011-01-20 14:57 #171332 | |
|
JAV sodros deficitas jau 2,5 trilijono
Išeitys kol kas dvi : pardavinėti aktyvus , kuo tai kvepia manau aiškinti nereikia, ir skolintis , kas dabar ir daroma Svarbu ne ūgis , o smūgis .
|
|
|
2011-01-21 13:11 #171601 |
|
Neskubėkite sekti paskui minią - tai gali būti laidotuvių procesija.
|
|
|
2011-01-21 18:00 #171655
3
|
|
| 2011-01-23 11:43 #171817 | |
|
JAV federalinės valdžios buhalterijos klystkeliai:
For some time, bloggers have been noticing that the national debt is increasing a lot faster than the budget deficit would suggest. ... [O]ver the past 47 months, or almost 4 full fiscal years, the US has accumulated a $3.3 trillion deficit, while over the same period, total Federal debt increased by $4.9 trillion, from $8.6 trillion to $13.4 trillion. ... And before you answer that it's the Social Security Trust Fund, intragovernmental holdings increased by just $320 billion over the two years. So where's the other $530 billion? http://www.wcvarones.com/2011/01/mystery-solved-difference-between.html |
|
| 2011-01-23 11:47 #171818 | |
|
Kinija JAV obligacijas perka slapčia?
New York Times tyrimas: http://www.nytimes.com/2011/01/22/business/economy/22charts.html?_r=2&adxnnl=1&partner=rss&emc=rss&adxnnlx=1295638265-CCpkJwRDsXjgTasbG44Ayw |
|
|
2011-01-23 21:00 #171887
6
|
|
Defliacija
http://finviz.com/futures_charts.ashx?t=GRAINS&p=w1http://finviz.com/futures_charts.ashx?t=SOFTS&p=w1 Defliacija http://finviz.com/futures_charts.ashx?t=SOFTS&p=w1 defliacija http://finviz.com/futures_charts.ashx?t=METALS&p=w1 defliaija http://finviz.com/futures_charts.ashx?t=MEATS&p=w1 Gal ir depresija,bet ar defliacine? http://www.youtube.com/watch?v=GzMPUkDtrdo Redaguota: augisss (2011-01-23 22:04 ) |
|
| 2011-01-24 09:56 #171904 | |
|
va jum dar 1 alternatyvi nuomone, gal kiek gyncytina, bet teisybes yra:
http://www.gazeta.ru/column/mikhailov/3502050.shtml |
|
| 2011-01-24 14:25 #171964 | |
|
Sveiki,
beskaitydamas internete radau toki straipsneli gal tiks siai temai... http://genocid.net/news_content.php?id=599 |
|
| 2011-01-31 17:50 #173694 | |
|
augisss, juk tokiu adds google reklama ir be taves kas antram puslapy imeta- tai jau labai"crowded trade"
cia kitu kampu apie Egipto krize- geografija lyg ir kita , bet veikejai ir priezastys pasirodo ir vel tie patys http://www.zerohedge.com/article/guest-post-cia-egypts-economy-financial-deregulation-and-protest |
|
|
2011-01-31 20:22 #173719
1
|
|
|
Jo, Remuoli, gera čia tu š**ą atkapstei.
Yra pakankamai žmonių, sakančių kaip yra: dabar mums reikėtų keleto, sakančių kaip galėtų būti.
Robert Orben |
|
