Nežinau kas vadinama pieno perdirbimu tada ir dabar.
Bet pvz jei imti sviesto gamybą , tai DI sako kad 1990m sviesto gamino 106 tūkt tonų, o dabar 2025 m , tai tik 11-13 tūks tonų arba apie 8-10 kartų dabar sviesto gaminama mažiau nei TSRS laikais.
Bet jei karvių buvo 4,5 karto daugiau, tai žaliavinio pieno gamyba buvo apie 4 kartus didesnė.
--------------
1990 m. sviesto gamyba Lietuvoje siekė apie 106,000 tonų. 2025 m. šis rodiklis svyruoja tarp 11,000 ir 13,000 tonų. Gamybos apimtis sumažėjo maždaug 8–10 kartų, pasikeitus pieno supirkimo ir eksporto strategijai – didžioji dalis pieno dabar perdirbama į pelningesnius sūrius bei išvežama kaip žaliava

Prikabintos bylos

naxui tai Lietuvai ta sviesta gamint, pasigamina tiek kiek reik LT, o kas like i suri ir parduodama pelningiau

Buvo tos mėsos, geresnė ar blogesnė bet buvo. Nei vienas forume nesako, kad badavo LT ar mėsos nevalgė.
Zu sakė, kad jam labiausiai trūko ne mėsos, o snickersų ir žalių žirnelių

Įmonių reikalas ką į ką perdirbinėti, bet jei karvių buvo 4 kartus daugiau, tai ir žaliavinio pieno buvo 4 kartus daugiau. Ir mėsos buvo 4 kartus daugiau.
Dabar LT neapsirūpina savo mėsa, Maximose perki lenkišką mėsą

Lt pasigamina mesos tiek kiek suvalgo, biski jautienos eksportuoja, biski kiaulienos importuoja, jautiena brangesne, gaunas pliusas

Mulkis sortyry.sru. Sovdepijouje vidutiniska is 1 karves issiurbdavo per metus 2000-3000 litru peino, LTSR - 3500-4000 litru peino, o normalious ukious daba LR 8000-12000. Tai grubia veina karve atidoud 2.5-3 kartus daugiau peino nei kolukious.

DI sako:
Lietuvoje pieno gamybos apimtys per pastaruosius dešimtmečius sumažėjo beveik dvigubai. 1990 m. šalyje buvo primelžta apie 2,8–3 mln. tonų pieno. Tuo tarpu 2025 m. šalyje buvo supirkta apie 1,42 mln. tonų žalio pieno.

DI sako:
Lietuvoje pieno gamybos apimtys per pastaruosius dešimtmečius sumažėjo beveik dvigubai. 1990 m. šalyje buvo primelžta apie 2,8–3 mln. tonų pieno. Tuo tarpu 2025 m. šalyje buvo supirkta apie 1,42 mln. tonų žalio pieno.

sortyry.sru, rinkos ekonomika. Pieno ir bet ko kito gamyba nera savitiksle. Jeigu brangaus lietuvisko sviesto LR gyventojai daugiau nesuvalgo, tai kam ana gamint. Taip ir su pienu - supirkimo kaina tokia, kad nevisiems apsimoka gamint ta piena. PL pigiau. LT ZU augina ir gamina tai, kas apsimoka. Butu keista, jeigu gamintu tik del rodikliu, kad sortyry.sru galetu pasigirt.

Derlingumas tiek javu, tiek karviu - kartais aukstesnis uz buvusi sovdepiniuose kolchozuose. O tai reiskia, kad dabartinis ZU yra kartasi labiau isvystytas uz sovdepini.

yra daug linksmesniu dalyku nei sviestas ir mesa

Prikabintos bylos

Tai čia furų krovinių pervežimas.

jo, bet mazeja metai is metu dalis, o IT dideja, jei 2020 transportas buvo virs 60%, dabar apie 45

Pečius nesupranta, kad grynoji nauda yra importas, eksportas yra kaštai. Tamsta lenki nugarą fabrike ir savo darbo produktą išsiunti kitiems naudotis. Todėl naudingiausia yra tokia ekonominė struktūra, kuri leidžia valstybei mažiausiais kaštais pasiekti didžiausią naudą pasimainant eksportą į importą. Iš to seka, kad kas naudinga įmonės lygyje, pramonės šakos lygyje, nebūtinai naudinga valstybės lygyje.

Tokiai valstybei kaip Lietuvai laikyti divizijas valstiečių ir armijas karvių, nu yra, kadangi trūksta žodžio tam apibūdinti užvadinsiu - parodomasis žemės ūkis. Yra parodomasis vartojimas, kai žmogus nepaisant ekonominės logikos perka kažkokį daiktą įvaizdžiui sukurti, nu tai čia būtų kažkas panašaus. Įvaizdis statistikos eilutėje ir kitoje jos pusėje - išteklių švaistymas. Pirmiausia, žmogaus darbo.

Tai tinka JAV, nes ji eksportuoja dolerį.
Lietuvai netinka, nes mes pinigų nespausdiname. O EU parama ir kasmetiniai skolinimaisi po 5 milijardus irgi baigsis.
O kad valdžia ruošiasi tam, tai jau pilna kalbų apie mokesčių didinimą, kelių privatizavimą, gal dar kažko.

nebus privatizuoti, o atiduota valdymo koncesija, pvz Lenkijos didziosios autostrados irgi tokiu principu veikia, paziurek kaip tie keliai atrodo

Mainosi visi. Netgi 'nuo nieko nepriklausoma' Š. Korėja mainosi. JAV dėl savo išsivystymo ir ekonominės galios mainosi palankesniu sąntykiu. Todėl teisingesnis klausimas kaip ir ką mainosi. Vienos valstybės organizuojasi geriau, kitos prasčiau.

vienas labai idomus dalykas, blyshkioji kandis ant dienu buvo kinijoj ir ten maldavo savo sheimininko xi, kad sutiktu su sila sibiri 2, bet xi jam parode shpyga, tuo tarpu nupirko ish amerikonu pirmasias sgd, laivai jau ishplauke ish Luizianos terminalo. Dar, balandzio vidury, pelkiu vyr. arkliagalvis nuvaziaves i kinija ir ten postringavo apie vamzdzio butinybe ir geri, lygiai tuo pat metu xi nusiunte savo vicepremjera i turkmenistana ir ten pasirashe didziule duju tiekimo sutarti, statys nauja ishgavimo stoti ir ties vamzdi, kuris nuo 55mlrd3 per metus padidins iki 85 mlrd3 duju, nepadejo ir hormuzai ir kiti dalykai, kitaip sakant blyshkioji kandis pasodinta ant nusiraminimo kedutes

https://tt.china-embassy.gov.cn/eng/zgxw/202604/t20260420_11895552.htm?utm_source=chatgpt.com

4 metai kaip ant kėdutės sodinamas. Kai kėdutė ir psichiatras nepadeda, belieka kviesti egzorcistą. Kitaip nei apsėdimu to nepavadinsi. Apsėstas Ukrainos.

kinai senai sutiko su 2-uoju dujotekiu, tik vova iki siol nepribrendo ju salygoms, kuriu svarbiausios - dujos tiekiamos pelkiu ordos vidaus kainomis. Kaip tarakonynui - kuo Kinija prastesne uz tarakonyna? Sakot sajungine valstybe? Tai prasom pasirasot sajungos sutarti su Kinija. Ir, jeigu vamzdis statomas uz kinu pinigus - stato Kinijos kompanijos. Cia del nesenos patirties, kai vamzdis Sila Sibiri 1 pabrango statybu eigoj 3 kartus, del vovos gaujos vagybos.

Kinam ner kur skubet: tik siektiek palaukt ir pacientas prinoks.

tai reiskia, kad nesutiko, nes pasiule neishpildomas salygas, nu gal technishkai sutinka, bet kartu sako: "jei nori sila sibir 2, turesi buti mano kekshe"