šiaures vejau

ar nepriestarauji tada ankstesniam savo postui, kur man atsakei, kad auksas ir precious metals yra itin nelikvidūs. Dabar sakai, kad anuomet kilimas buvo popierinis...Taigi, kad daryti kai rinka tokia neryžtinga? Ką pats konkrečiai rekomenduoji? Junk, HY bondus?

Deviss keliuose postuose, mano galva, visai logiškai dėsto galimas strategijas. Be to man džiugu, kad ne aš vienas, o jis irgi bando "prisimatuoti" prie FAS/FAZ poros (riebus pliusas deviss - aš labai gerais upratau, ką norėjai paaiškinti gloomersui).

Ką, iš tikrųjų, rekomenduojate, kai rinkos net flatu nepavadinsi? sakyčiau ji yra "undulating". Todėl ir žaidžiam po kalnelius...Kritikuoti esamą situaciją lengva, taip ir aš moku. O kaip joje užsidirbti casho?

per ta pacia savaite visiems FAS ismus margin call'ai, bet kadangi margin'ai buvo gerokai kuklesni nei aukso puodo laimetojo FAZ milijonieriaus- kiekvienas meska-laimetojas vietoj savo milijono gaus reikalavimo teise i 10-20 prasiskolinusiu long'u account'u. Kiek tokia teise verta? paaiskes likviduojant loto organizatoriu- bet daugiau keliu centu atgauti nesitikeciau.

Greitai ir toli judancioje rinkoje svertiniai produktai dazniausiai yra nevaldomi.
Nebent priverstinai uzdaryti visas pozicijas atviru short'u pelnui jose pasiekus visu long'u margin account'u suma ir graziai likviduotis (mazai tiketina)

Tiesa, laimejimu ismokejima dar galima uzsaldyti arba apmokestinti

p.s. dar minciu sukelia tos 100, 200 Eur virtualios dovanos naujiems prekeiviams- sistemai jau verkiant reikia nauju dalyviu.

dar apie naujų namų pardavimus
(nežinau kiek pilna jų statistika)

Financial Illiteracy Is Killing Us

Ne tik finansuose amerikonai idiotai. Nu sakykit ką norit, bet neišspususius(ypač finansiškai) žmogėnus pasidaro n kartų lengviau valdyt, kaip masę.

P.S. atsakymas, kad valstybės skola 3 milijonai tai visiškai idealiai atsipindi amerikonų išprusimą ekonomikoj.

Patiko man šis postas. Tu kietas, šiaurės vėjau... aš kažkaip nepagalvojau, kad nusistovėjus aiškiai krypčiai gali padidėti paties ETF likvidumo rizika. Bet, vis tiek, aš įsivaizduoju, kad atvirkštinis ETF yra daug saugiau, negu put opcionas. Be to, ETF ir labai paprasta ir pigu pirkti/parduoti. Tiesa, bandžiau tik nedidelėm sumom. Bet visada pasiteisina taktika, kai kuri nors šaka nerealiai nukrinta. Pvz tiesioginis svertinis Dax arba atvirkštinis svertinis DAX. Net niežti rankos pabandyti didelę sumą...

galvoju apie sekančius QE ir stimulus:
1)QE yra paprastas swap: cash'as už bond'us = rezutatas 0
2) stimulas, tax refunds...ir netgi helikopteriai ir kas toliau? ka daro laimingas nemokamo dolerio gavejas?
ogi eina ir atiduoda kokia nors savo skola, jo kreditorius grandine padaro ta pati ir bendra pinigų masė (M3) susitraukia kokiais 4-5 doleriais (pagal kai kuriuos skaičiavimus stimulo multiplikatorius yra ~0.25)

ir paradoksali išvada:
presas yra meškiška

tiesiog papildomas likvidumas pagreitina priverstinį skolos likvidavimą (t.y. defliacija)

p.s. tai nera Zimbabve (didelė valstybinė skola be privačios skolos), tai- Japonija.

Tikitės pensijos?
Japonija, moderniausia pasaulio šalis, mūsų ateities modelis?

Japan puts the elderly to work
Solution to an aging society: out of the hammock and back in the office

http://www2.macleans.ca/2010/08/26/out-of-the-hammock-and-back-in-the-office/

Bijau kad vidutiniškai statistiškai amerikiečiai yra vieni labiausiai ekonomiškai išprususių visuomenių pasaulyje.
Gal greta Izraelio, Šveicarijos gyvetojų
Įtariu Lietuvoje pasirodytų kur kas prastesnis vaizdelis...

Nu jau, nu jau. A tai iš kur jų besaikis vartojimas? Skolinimasis žinant, kad vargiai skolą galės grąžint? Kur jų privataus sektoriaus taupymas? Nė velnio jie neišprusę nei per kurią vietą.

Aišku, kad Lietuvoj n kartų blogesnis vaizdas būtų vien dėl to fakto, kad didžioji dalis žmonių prie rusų gyveno ir nė velnio nenutuokia kas apskritai dedas už lango finansine prasme.

http://vz.lt/2/straipsnis/2010/08/30/Japonijos_bankas_imasi_priemoniu_jenos_kursui_stabdyti

Koks tikslas CB duot paskolą komerciniams bankams? Ką tai realiai pakeičia?

Japonijos CB - didžiausias pasaulyje spekuliantas forexe.
Jo nuolatinė strategija - be saiko skolinti JPY su "nulinem" palūkanom, kad rinka nauduotu šią valiutą carry-trade'ui. Tai vienintelis būdas palaikyti prasiskolinusią iki 200 proc.BVP valstybę. Japonija negali sau leisti pakelti palūkanų normos - nes tai peilis jų, defliacijoje stagnuojančiai, ekonomikai.
CB tikisi kad rinkos žaidėjai skolins JPY, parduos ją forexe perkant kitas valiutas su aukštesniu pajamingumu - tuo pasekoje JPY vertė mažės, o Japonijos eksportuotojai galės atsikvėpti lengviau.
Tačiau dabar pasaulis turi geresnį pasirinkimą carry-trade'ui - tai USD, su analogiškomis "nulinemis" palūkanomis. Todėl greičiausiai - Japonijos CB intervencija liks bevaisė.
Visus, dar nepriparkuotus pinigus, dabar absorbuoja JAV Treasuries.
Japonijos CB elgesys tik dar kartą demonstuoja kad LAISVŲ PINIGŲ truksta. Ir dėl jų vyksta arši pagrindinių CB kova.

CB paskolina bankams, o bankai žaidžia su tais pinigais kaip valiuta finansų rinkoj, teisingai supratau?

Aš galiu puikiai suprast kodėl japonų nulinės palūkanos šaly ūkio neišjudina, t.y. kodėl žmonės nesiskolina kaip pamišę, bet negaliu suprast kodėl taip yra JAV? Juk ten irgi palūkanų norma nulinė ar labai arti nulio(~0,25%), o juolab ten yra infliacija, tai tokiu atveju neturėtų būt realioji palūkanų normą neigiama? Na, bent jau neturėtų žmonės skolintis mažų mažiausiai kaip anksčiau skolinos? Juolab, kad JAV dar ir fiskalinį stimulą milžinišką pridėjo(kiek suprantu). Jei didžiulės skatinamosios tiek pinigų, tiek fiskalinės politikos negali išjudint ūkio, tai aš jau nebežinau kas gali padėt. Matyt reikia, kad ponas Dievas nusileistų iš dangaus ir pasakytų, kad viskas bus gerai, kad lūkesčius pakeltų į viršų.

Nepamirskime kad dabartinis pasaulio ekonominis modelis yra toks kas skolintis gali tik tada kai kuriamas burbulas kur uzdirbti gali zimiai daugiau nei mokesi procentu uz paskola, kelis kartus daugiau, kitaip pernelig rizikinga. Dabar nera kur investuoti cash'a, versle investuoti beprasmiska, nera paklausos ir kainos visur zemos, rizika pernelyg didele.
Skolintis JPY irgi jau nera prasmes, nera to skirtumo koks buvo tarp baziniu palukanu normu 2003-2007, dabar carrty trade jau istorija.
Todel ir nera jokios infliacijos kad invetuoti nera prasmes. Yra prasme tik spekulioti, pageidautina trumpais laikotarpiais kad neprisiimant rizikos, susijusios su pasaulio ekonomika, pasitraukti su pinigais.

Ar bus bandoma ištraukti į auksą sukištus pinigus ? Jei taip, kas ir kaip atriš šį mazgą ?

JAV valstybinė skola viršija 13 trilijonų USD.
Kiek sumoje sudaro visų pasaulio valstybių skola galime tik spėlioti. My wild gues - kokie 100 trilijonų USD (skaičiai iš lempos).
Skolai grąžinti, aptarnauti ir refinansuoti irgi reikia pinigų (ne aukso).
Realaus aukso bendroji vertė (viso iškasto ir egzistuojančio rinkoje realaus aukso) tera 2-3 trilijonai USD dabartinėmis kainomis. Tai yra viso labo 2-3 proc. egzistuojančios valstybių skolos.
Išvada prašosi tokia - į auksą sukišta visai nedaug, lyginant su esamais refinansavimo poreikiais.
Jo kaina neabėjotinai kris kartu su visais kitais aktyvais, prasidėjus sekančiai defliacijos bangai, tačiau kritimas nebus toks dramatiškas, kaip laukiama virtųalių aktyvų segmente. Na grubiai - jei aukso kaina nukris iki 2008 dugno - tai bus kritimas per 40 proc. Tuo tarpu akcijų vertė pilnai gali prarasti visus 90 proc. iki sugrižimo prie istoriškai pagristu P/E.
Atsakyti į tai kas sąlygos aukso kainos kritima galima taip - sąlygos tas pats veiksmas kuris privers kristi ir visus kitus aktyvus. Ar tai bus eilinis bankrotas, bail'outas, karas, etc. nėra taip jau svarbu. Esminis momentas - atšokimas besitęsiantis "narkotikų fone" jau 2 metus išsikvėpė ir toliau "dozės" turės tik didėt, o tarpai tarp jų trumpėt. Finalas - aiškiai prognozuojamas...

Jo, gražiai parašyta, teko paskaičius 15 minučių smegenims aušintuvą įjungti. Bet mano išvada priešinga, nors kam tai rūpi čia... Reikia grįžti į aukso temą...

kas bendro tarp Švedijos ir Naujosios Zelandijos?

http://www.lrytas.lt/-12831741011282509069-%C5%A1vedijoje-likviduotas-stambus-investicinis-bankas.htm

http://www.theage.com.au/business/new-zealand-in-14b-bailout-as-lender-sinks-20100831-14fox.html

Ashman, man labai įdomi tavo nuomonė šiuo klausimu. Čia jau seniai faktas, kad viskas negali tęstis amžinai, t.y. negalima skolintis iki begalybės. Sistema turės pasikeist iš esmės, tik aš nelabai įsivaizduoju kaip tas pats keitimasis gali įvykt. Kažkiek įsivaizduoju į ką, būtent, viskas gali pasikeist, bet neįsivaizduoju viso to eigos. Turi tu gal kokių nors minčių?

Norėjau paklausti, o manau ir daugumai bus įdomu, tai ką tada daryti eiliniams žmonėms su savo santaupom (dauguma laiko bankiniuose indėliuose), kaip elgtis jog ženkliai nenuvertėtų? Grynieji, tada kokia valiuta (-ų krepšeliu)? Likvidus NT? Bondai? Ar nei vienas iš šių, mano išvardintų, variantų? Tai kur tada tas "safe heaven"?