Siaures vejau, is kur nusikopinai reikalavimus?

Reikalavimai gan akiplėšiški, negi bankininkai pradėjo žaisti atvirom kortom?

Susidomėjau, tad susiradau platesnį IMF vs Hungary aprašymą. Gan idomi situacija.

http://www.huffingtonpost.com/mark-weisbrot/hungarys-defiance-of-imf_b_683161.html

Ashaman, o kodel jau nebecituoji "avantiurist" ? Pagal juos tai Lietuva turejo buti bankrutavusi 2009 liepos menesi...

Kas ta Lietuva...
Žvelg plačiau. Visa ES bankrotas. Ar jau pamiršot beveik trilijoninę injekciją pavasarį, Graikijos padėties stabilizavimui. Na ir kas? Nei pusmečio nepraejo, o rinka vėl reikalauja virš 8 proc. už jos 10 metų obligacijas (kai bailoutino buvo virš 9 ir nukrito iki 3,5).
Sistema kolapso busenoje, o visos reanimacinės priemonės tesugėba neilgam atitolinti mirtį...mėnesiui...savaitej...dienai...
Slovakai pasiūntė ES Graikijos bailoutinimo iniciatyvą nax..., Vengrai užspaudžia svetimą bankinį sektorių, bei siunčia nax... TVF ir situacija kuo toliau, tuo labiau kais. Visi nori gyventi gerai kitų sąskaita ir nieks nerori aukotis. Tai tiksinti bomba.
Kam reikia tikslaus sprogimo laiko - kreipkitęs pas burėjus, gal padės.
Likusiems ir taip aišku - tai tera kelių ateinančių metų klausimas... Tokias tempais augančių valstybių deficitu nepavež nei ECB, nei FEDas.

Amerikonai sėkmingai spausdina savo kopiūras iš oro. Man iškilo toks esminis klausimas, Japonai jau bilekiek kenčia nuo defliacijos ir likvidumo spąstų, tai kodėl jie negali prispausdint savo valiutos tiek, kad pakeltų infliaciją? Ar tų pinigų prispausdinimas turi ir kitų negatyvų?

Gerai, deficitai auga, bet juk teoriškai kažkas turi turėt tokį perteklių, kiek pas kažką yra deficito. Na nebūtinai kalbant apie deficitą, bet imant ilgesnį laikotarpį, tai kame bėdos? Jei kažkas skolina, tai kažkas turi turėt ką skolint, tai kur čia ta pasaulio pabaiga?(neprieštarauju tam, tiesiog nesuprantu)

Būkim korektiški.
Amerikonai dar nespausdina pinigų iš oro. Jų finansų ministerija platina obligacijas, kurias išperka investuotojai ir tame tarpe FED'as. T.y. kuriama valstybinė skola. Tai nėra lygu pinigų spausdinimui.
Japonai kamuojami defliacijos jau du dešimtmečius. Jų valstybės skola yra ~ 200 proc. nuo BVP - t.y dydžiausia iš Vakarų pasaulio valstybių. Tokio dydžio valstybės skola ir atsirado būtent todėl kad jie "spausdino" (tiksliau valstybė skolinosi) tiek daug. Tačiau akivaizdu kad net keli dešimtmečiai "nulinių" palūkanų nesugebėjo ištraukti juos iš defliacijos liūno. Tiesiog gyventojai ir kompanijos jau yra perkredituoti ir nebegali skolintis daugiau - ir šią funkciją ant savo pėčių ima pati valstybė didindamą bendrą skolą ir tokiu būdų palaikydamą esamą socioekonominį lygį. T.y. jei Japonijos valstybė atsisakytu skolintis savo vardu - ji turėtu pjauti išlaidas, didinti mokesčius ir bloginti gyvenimo kokybė. Jokie politikai tam nepritars - nes tai tiesus šuvis sau į galvą.
Tą patį dabar daro ir JAV ir visa Europą. Jie kaip maži vaikai apgaudinėja save, tikėdami kad gal but viskas stebuklingai pasikės, M3 vėl pradės augti, vartojojai skolintis ir vartoti. Tai kaip su onkologiniu ligoniu - sužinojęs tokią diagnozę žmogus įkrenta į neigimo fazę. Valstybės irgi yra faktų ir realybės neigimo fazėje ir tikisi kad stebukladariai Bernanke ir Trichet situaciją pakeis. Tačiau pakeisti situaciją, nekeičiant disbalansų atsiradimo priežasties - nėra įmanoma. O pagal pajamas - niekas gyventi jau nenori. Rinkėjai kaltina valdžią ir reikalauja iš jos esamų gyvenimo standartų palaikymo, valdžia stengiasi įtikti rinkėjams ir skolinasi. Užburtas ratas.
Dabar dėl pertekliaus ir deficito.
Tikriausiai teko girdėti apie kredito multiplikatorių. Kol augo plačioji pinigų masė (pinigai + kreditas) esami deficitai buvo su kaupų dengiami naujai kuriamo kredito. Kai trendas apsivertė - deficitų nebera kuo dengti, nes kredito apimtis globaliai jau 2 metai kaip traukiasi. Ir traukiasi irgi naudojant tą patį multiplikatoriaus efektą. Situacija negelbsti net trilijoninės injekcijos iš pasaulio CB, nes kreditas priverstinai ir savanoriškai likviduojamas didesnę apimtim, nei tie keli trilijonai.
Teiginis kad - "teoriškai kažkas turi turėt tokį perteklių, kiek pas kažką yra deficito" yra klaidingas.
Klaida tame kad jus neįvertinate to pačio multiplikatoriaus. Nes naudojant jį - perteklius banko balanse tampa aktyvu (turtas) ir naudojant jį kaip užstatą yra išduodamas naujas kreditas ir taip iki begalybės.
O kai kontragentas negali įvykdyti savo įsipareigojimu ir grąžinti kredito - jo vertė tampa "O". O tai automatiškai verčia kredito įstaiga pritraukti papildomą kapitalą, kad užtikrinti CB reikalavimus. Kai "nulias" tampa daugėlio kontragentu kreditai, (nors bankų balansuose jei ir toliau gali būti įvertinti milijardais) - sistema stoja. Būtent tai ir mateme 2008. Likvidumui užtikrinti buvo būtini trilijonai ir "aktyvų" permetimas Centriniams bankams mainais į pinigus. T.y. ir CB ir privatūs bankai ir toliau, iš paskutiniųjų bando palaikyti iliuziją kad jų balansuose esantys aktyvai ir toliau kainuoja tiek kiek parašyta. Tai negalės tęstis amžinai, nes M3 mažėjant vis daugiau ir daugiau aktyvų praras savo realią vertę - kredito įstaigų bankrotas arba nacionalizacija. Vieną/kitą išgelbėti galima. Visų - ne.

O kodėl JAV negali monetizuoti bent dalį skolos, sakykime kasmet po 10 proc. ? Infliacija aišku kiltų, bet būtų valdoma.

Jei aš teisingai suprantu, net ir multiplikuoti pinigai tampa realybe- ar skaitmenine išraiška , ar grynais. Jei rinkos subjektai tuos pinigus leistu , kaip įpratęs rinkos pakilimo metu- problemos nebūtu - per įvairius rinkos subjektus tie pinigai ateitu iki banko , kad ir per indėlį . Tačiau visuotinės baimės metu, dalis subjektų tiesiog išima iš apyvartos savo santaupas . Finansinė kraujotaka sustoja ir pacientą ištinka mirtis dėl elementarios cirkuliacijos nebuvimo . Lietuvoje yra 40 milijardų indėlių , bet jie nepatenka pas į Lietuvos rinką ,nes baisu kad prapuls , taigi rinka silpsta, visuotinė baimė tik didėja . Faktas , kad tų 40 milijardų bankai neturi - jie užšalę Graikų obligacijose , NT objektuose toje pačioje Lietuvoje ir pan. Jei koks gudragalvis sugalvotu naują investicijų objektą , kuris pakeistu NT maniją ir sugebėtu tas santaupas ištraukti iš kojinių - teoriškai rinka atsigautu . Deja kol kas tokios vizijos nėra , nebent suorganizuoti visaliaudinę Atominės statybą.

Svarbu nepamiršti kaip funkcionuoja JAV ir kitų Vakarų pasaulio valstybių monetarinės sistemos.
Valstybės renka pajamas per mokesčius + skolindamos išleidžiant obligacijas.
Dauguma CB - yra privatūs konsorciumai, kuriems yra patikėta teisė formuoti valstybių monetarinę politiką.
CB perka valstybių obligacijas už šviežiai kuriamus pinigus, tačiau pinigai kuriami TIK naujai skolai dengti - t.y. jie nespausdinami centriniam bankui panorėjus. Tik valstybių skolinimosi apimtys apsrendžia naujai atsirandančių iš CB pinigų kiekį. Tačiau, tai nėra pagrindinė CB užduotis.
Pagrindinis CB tikslas - formuoti kreditą ir eksponentiškai didinti jo apimtį, nes esama sistema gali sklandžiai funkcionuoti tik pastoviai didėjant kreditui (realūs pinigai tesudaro ~ 1 proc. M3, likusi dalis - kreditas).
CB formuoja valstybių skolų rinkas ir vaidina juose marketmakerių vaidmenį ir perka tą pirminės pasiūlos dalį, kurios neima kiti rinkos žaidėjai, vėliau realizuoja ją antrinėje rinkoje.
Preambula baigta.
Teoriškai valstybė gali monetizuoti tik valstybės (savo) skolą. Tai reiškia kad kompanijų/korporacijų skolos monetizavimas įmanomas tik po bail'outo ir faktinės nacionalizacijos.
Praktiškai - tam kad valstybė galėtu monetizuoti savo skolą - ji turi pakeisti monetarinės sistemos kertinį akmenį - t.y. nacionalizuoti FED'ą ir pati vykdyti pinigų emisijos kontrolė.
Esamoje sistemoje - valstybė neturi jokių svertų savo skolos monetizavimui. Ji tegali pastoviai eksponentiškai didinti savo skolą išleidžiant vis naujas obligacijas ir tikintis kad skolos infliacija įvyks dėl valiutos nuvertėjimo.
Tačiau šioje vietoje irgi slypi problema. Dekretinių valiutų sistemoje valiutos nėra priryštos prie aukso - reiškia ir devalvuoti kongreso sprendimu jų negalima. Maksimum - ką gali sau leisti valstybė - paskelbti default'ą. Tuomet investuotojai nuspres kiek bus nuvertinta nemokios valstybės valiuta.

Hm, dabar lyg ir aišku, bėda buvo tame, kad maniau, kad nominalių pinigų kiekis pastoviai auga, bet pasirodo, kad kreditas traukias. Tai dabar aišku ir kodėl valstybė negali prisispausdint valiutos palei norus. Bet būtų geriausias variantas, tarkim, Japonijai. Prispausdini kupiūrų nedengdamas niekuom, kad dalį skolos grąžint privatiem obligacijų pirkėjams ar dar tai kam, kad ūkį pinigų kiekis padidėtų tiek, kad infliacija pasirodytų bent minimali ir visi laimi. Valstybės skola sumažėja, nes padengiama tai oriniais pinigais, šaly infliacija ateina ir auga ūkis, ko pasekoj didėja valstybės pajamos, nebėra reikalo turėt deficito ir skola mažėja palaipsniui. Tai kodėl japonai neprivatizuoja CB ir negyvena tuoj pasakoj? Na privatizuot, kad ir laikinai. Teoriškai gi toks scenarijus būtų, ne?

Ir apskritai, kodėl CB, nepriklausomai nuo priklausomumo valstybei, negali didint pinigų kiekio tiek, kiek traukiasi kreditas. Gi kitokiu atveju visiškas collapse'as bus, o man atrodo tas pinigų prispausdinimas pataisytų situaciją iš esmės, ar klystu?

Ir dar, aiškumo dėle - CB reguliuoja pinigų kiekį ekonomikoj pirkdamas/parduodamas obligacijas. Didina pirkdamas iš valstybės ir visi pinigai atitenka valstybei, o iš čia, valstybės išlaidų formą nueina į ūkį. O mažina parduodamas valstybės išleistas privatiems subjektams. Teisingai mąstau?

visas straipsnis cia- tiesiog isrankiojau esmines vietas:
http://www.presseurop.eu/fr/node/298051

klausima formuluociau kiek kitaip: kiek ilgai valstybes (visuomene) pavez FED'a ar ECB'a?
nes realiai kas vyksta- tai sios kontoros prichvatizuoja visu valstybiu skolas aidint plojimams kaip paskutiniams gelbetojams todel butent jos ir vez kiek tiktai joms leis vezti- juk turteja is oro.

FED'as "pavezti" gali kiek tiktai nori, o jo klientai bankai neturi pasirinkimo- vistiek dali rezervo turi pas ji laikyti- klausimas tiktai ar gauni uz ji palukanas ar ne? Nors bendra skolos kompozicija zinoma keiciasi ir vidutinis maturity trumpeja.

su ECB kiek neaiskiau, bet "nekaltybe" irgi jau prarado- susidejo open market su graikais ir ispanais, gal dar airiais ar portugalais. Isvis eile metu turedamas mandata M3 auginti iki 4.5% "vare" 11-12% per metus.
jei daugelis Eurozonos saliu prasiskolins dar giliau- atsiras ir politinis sutarimas visu skolas supirkti (kaip nors pasidalins po kiek). Vyriausybems palengveja, ECB- praturteja, valstieciai busimu darbu apmoka

rustus "Bond vigilantes" juk yra tokia pati pasaka kaip Kaledu senelis.

p.s. pagal EW Grand Supercycle lygyje po sios 4 korekcijos juk ateis ir Didzioji 5 up kaip tik ir raketinis kuras iki to laiko bus paruostas banku "excess reserves" forma-kartele nuleidai...ir kosmosas. Tiesa, mes turbut siame drag'e jau nedalyvausim todel teks is 4 b spausti kas iseis...tiems kas isgyvens (finansiskai).

per 2008m. crash'a put'ams jau pradejo trukti call'u. Is ko bus ismokami laimejimai uz put'us protingoms meskoms kai call'u isvis nebeliks? Kaip gerai kapitalizuoti loterijos organizatoriai? populiariausia verslo forma juk "limited liability"

p.s. taip pat matyti is ko investiciniai bankai 2009m. pelnus virino

Aciu, neblogas straipsnis.

Beje, užsienis po truputi stabdo JAV finansavimą

6199-monetary trends by st louis fed.pdf

regioniniai FED'ai jau kuris laikas stumia ideja, kad uz banku rezervus reiketu moketi palukanas ir taip juos "suristi" (tarsi nebutu galima paprasciausiai pakelti privalomo limito, tuo paciu apribojant busima sverta). Bet esme, kad savo analizeje (imamas 2008 09 - 2010 05 laikotarpis)viesai pripazista:

1) padidinus monetary baze (M0) 3 kartus M1 padidejo tik 17%
2) realus M1 multiplikatorius yra 0.84! tai koks tuomet yra M3 multiplikatorius?
3) per si laikotarpi (rezervams padidejus 1trl.) "total comercial bank loans" sumazejo 200b

ir siulomas receptas: pyragas traukiasi, todel duokit mums didesne dali(daugiau palukanu)!

Labai jau daug prastu naujienu pastaruosius kelis menesius, o rinkos stoviniuoja mazdaug tam paciam lygije, ar nemanot, kad kazkas turetu ivykti,rinkos turetu kristi-kiklti?

Manau, kad dar "trukti" nepradės. Aš ir pats dažnai pagalvojų, kaip tokie FAZ ir FAS - kurie yra trigubo sverto vienas kitam atvirkštiniai ETF sugeba surasti savo pirkėją. Juk teoriškai irgi kažkurioj šakoj gali katastrofiškai sumažėti norinčiųjų spekuliuoti skaičius (nors jis tikrai super-gigantiškas ir neša penus nuo trading fee nežmoniškus)...


Bet kitas klausimas - dabar vis daugiau atsiranda straipsnelių, kad sekantis burbulas yra bondai. Aš kalbėjau su keletu maklerių Vilniuje - jie kažkaip nejučia vis užsimena, kad bondai dabar labai patikimas ir potencijos turintis dalykas. Iš savo patirties žinau, kad jeigu visi siūlo pirkti ką nors - reikia nedelsiant pasiraukti. Turiu Danske emerging market debt - ir visai gražiai ir be volatilumo kyla... Be to ne taip seniai įsigijau.


Šiaurės vėjau, o ką pats manai apie naują galimą burbulą? Mano galva bondai iš prigimtis nelabai gali burbuliuoti...Jeigu į reikalą pažiūrėsim primityviai - vis tik, įsispareigojimą visi stengiasi vykdyti..

sutinku, bond'us "uzvirti" sunku- juk "burbulu" galima vadinti kada mokama zymiai daugiau nei "tikroji" kaina. Bond'u atveju permoka prasides tuomet kai pajamingumas taps neigiamu t.y. bus mokama >100 tam, kad terminui suejus gauti 100. Iki to dar toli.

o siaip bonda'as bond'ui nelygus. Bet kokybiski AAA bod'ai nuo pat 2009 kovo dugnu nepatvirtina sio (jau buvusio) ralio t.y. akciju rinkos kyla, bet bond'u pajamingumas- ne (jie nepinga).

pagrindine problema ateinanciam "penkmeciui" (ir ne tik) yra:
kaip gauti stabilu pinigu srauta nerizikuojant principal?

pagrindinis toks "risk free" srautas yra trumpalaikiai AAA band'ai- todel ir brangu.
o korporaciju, savivaldybiu, silpnu valstybiu bond'ai anksciau ar veliau default'ins ir gaus haircut.

del emerging markets debt- reiktu ziureti atskiromis salimis. Jei bond'ai vietine valiuta (pvz. Lietuvos VVP litais)- palukanos neatsvers valiutos nuvertejimo usd atzvilgiu.
O ir siaip kokybisku bond'u palukanos yra mazos ir "management fees" + pirkimo/pardavimo mokesciai jas visas suris. Bet koks didesnis pajamingumas gaunamas perkant "junk", prisiimant valiutu rizika arba spekuliuojant ilgo laikotarpio (ir zemo reitingo) bond'ais.
Pridedam dar tarpininko mokumo rizika ir gauname: rizika-didele, papildomos pajamos-mazos.


vis delto esame traukimosi stadijoje (pradineje) ir dauguma IOU isgaruos kaip dumas, o kartu su jais ir juos prisiemusios istaigos.

cia siaip i tema: http://pragcap.com/take-mr-bond-very-seriously

aciu siaures vejau...

O ką pats mastytum apie gold bullion? kazkaip gruodi baigiasi mano stambesnes bondines investicijos terminas, ir norisi dalį pinigų palikti "ramiam, mažos rizikos augimui" "džiaugčiausi jei išeitų 20% metinių". Vertinant tarptautinius investuotoju srautus dabar aisku, kad daugelis savo portfeliuose ryškiai sumažino equity ir perstumė į kažką saugesnio (bonds). Toks efektas buvo prie 30 metų... Aš pats kartais pažaidžiu dvigubo sverto ETFais (pvz., CAC) investuodamas keletui savaičių tose bangelėse. Bet reikia žiauriai sekti, dirbti prie ekrano ir be to, aš nerizikuoju didesne suma ir t.t. Man norisi matyti, kaip mažas procentas įdėjus didelę sumą kasdien kažką sugeneruoja...žinoma virš infliacinio lygio.

Taigi, ką vis tik pats manai apie auksą? žinau - senas, naftalininis reikalas. Bet, vis tiek, mane apstulbino aukso kaina. Žinau istorija tikrai nesikartos, kažkas bus kitaip. Bet jei žiūrėsi penkis paskutinius metus - per visą laiką kilo - iki krizės, per ją ir dabar. Be to, kilimas didesnis, nei infliacija. "Safe heaven". Ar tikrai safe?

O cia kur uz "ramu mazos rizikos augima" 20% duoda???

del aukso- visiskai nevilioja. Tai juk likvidumo krize, o sis daiktas labai nelikvidus: ar daug kreditoriu reikalauja skolas atiduoti auksu? gal parduotuveje ar kitur atsiskaitymams priima?
Be to tai pirmas taikynys apribojimams, nacionalizacijai ir pan.
Jei tai pazadas pristatyti kazkoki kieki kazkur- tuomet tai iliuzija, o jei fizinis metalas- tuomet tai problema.

mes kolektyviai turime daug sentimentu NT (visada kyla), akcijoms (ilgu laikotarpiu visada aplenkia indelius), auksui (sena zmonijos meile). Ir kartu stipria antipatija cash'ui- nuverteja, infliacija suryja, senamadiska, valdzia be proto spausdina...

tai kadangi toks poziuris yra kolektyvinis- jo laikantis uzdirbti bus sunku

ir isvis mesku rinkoje saugiai uzdirbti yra sunku. Svarbiausia issaugoti kapitala, nes saugiai pinigai daromi tik buliu rinkoje.
bet ta Ashaman jau pries du metus sioje temoje yra pasakes- tiesa tada nedaug kas suprato. Deja, ir dabar dar ne visai supranta.