Vėl ta kontroliuojanti įmonė , po teisybei reikia pripazinti kad konkurencijos nebuvimas Lietuvoje -yra viena iš didžiausių blogybių . Tik dominuojamoje ir iškreiptoje rinkoje atsiranda galimybės viršpelniams. Kontroliuok kiek nori - pirks kaip dujas per tarpininką ir visos grandys gaus "normalų" pelną.

Na o dėl PVM lengvatų- jos buvo tam kad skatintų tam tikras verslo rūšis , priešingai kaip pvz . akcizai vykdė slopinimo funkciją. Bėda ta ,kad anksčiau jei Maximiniai prievartaudavo lietuvos gamintojus ir imdavo viršpelnius, tai dabar perka lenkišką produkciją , nes ten subsidijos žemės ūkiui ir PVM lengvatos leidžia pigiau pirkti Lenkijoje ,nei Lietuvoje. Atkreipkite dėmesį į tokius produktus kaip "Margės " pienas , ar "Vilniaus paukštyno" vištieną(nuo rūšies priklauso) -pagamintą arba lenkijoje ,arba iš lenkiškos žaliavos. . Ateitis Lietuvos žemės ūkiui aiški- bankrotas .

Dabar dar dėl PVM - lengvatos iš ewsmės turi būti taikomos tose ūkio šakose ,kuriose yra plačiai naudojamas rankų darbas, ir automatizuoti jį nėra galimybės, tai ir buvo padaryta viešbučiams , bet nesuprantu kodėl to netaikyta restoranams , kur dar didesnis personalo procentas?Greičiausiai todėl ,kad Lubys vertčiasi tik viešbučiais ,bet neturėjo restoranų. Nes realiai kai darbo užmokestis sudaro apie 50proc. įmonės sanaudų reikia taikyti labai didėlę maržą ,kad padengti kaštus algoms , sodrai ir automatiškai PVM . Skirtingai ,kai nėra daug darbuotojų- galim uždirbti ir su 15 proc antkainiu. Tuo tarpu restorane ,net 200proc antkainis negarantuoja pelno.

Taigi...iki tų 20 proc. priėjau labai nesudėtingai...
Dabar kapstausi tuose 20-yje procentų.
Na ir tenka pasukti galvelę...
Vien informacijos šaltinių "maksimalus diversifikavimas"...Tik spėk skirti grūdus nuo pelų... O ar pavyks tiksliai?
Ko jau ko,bet tos košės tai nesitikėjau...Tokia gausa įstatyminių ir mokestinių pokyčių.Tai labai imlu laikui.
O svarbiausia,kad negali žinoti,kaip tie,su kuriais esi susijęs tu,su tuo susitvarkys.

"nes niekas neegzistuoja vienas erdvėje..."

Pritariu virgism del sausio, kol kas mokesciu surinkimas tikrai labai liuks.

Na iš vieno mėnesio nereiktų daryt išvadų. Čia turbūt iš inercijos dar taip gerai viskas ėjosi. Pastarosiomis savaitėmis tai labai padaugėjo gąsdinančių, dėl blogėsiančio mokesčių surinkimo. Naftininkai gąsdina, kad tam atsilieps padidėjęs akcizas degalams ir dėl to sumažėję pardavimai, alkoholikai tą patį gieda apie gėrimus. Mockus perspėja, kad padidėję mokesčiai užsmaugs verslą ir t.t. Taigi reikėtų dar pora mėnesių palaukti, kad daryt rimtesnes išvadas apie biudžeto surinkimą.

Taip,panika buvo baisi.Aš ne vien prie ekrano sėdžiu,spaudą ar TV žiūriu,bet nemažai susiduriu ir su realiu pasauliu.Tie,kas realiai dirba,situaciją patys žinojo kuo puikiausiai,jiems nereikėjo "krizė" išgirsti iš kai kurių lūpų per TV.Bet vyravo nuomonė - kad ir be pelno,bet išlaikyti įmonių struktūrą ir darbuotojus.Lapkritį-gruodį jau išgirsdavau - "jei kas pirks-parsiduosiu","stabdau veiklą","dirbsiu iki kovo,kol atsiskaitysiu su partneriais","skelbsiu bankrotą"... Tai išties buvo košmariškas periodas - psichologiškai.Žmonės - ne robotai.Jie turi jausmus,nervus,jie yra veikiami aplinkos.
Tik,deja,egzistuoja negrįžtamų procesų.Ne viską sudaužius begalima suklijuoti.

Kas nesidomi tas ir nezino Pati atsakinedama i si klausima radau daug daugiau geru darbu negu tikejausi. Daugeli pokyciu vertinau, kad jie atsirado savaime, o pasirodo vyriausybe daug dirbo ta linkme, kad tokie pokyciai ateitu.

Priminimui:
1996-2000 (viso 4 metai) vyriausybe ir seimas konservatoriu (MP. Vagnorius, Paksas, Kubilius).
6 men - vyriausybeje Paksas (kaip liberalas).
2001-2006 (viso 6 metai) - vyriausybeje ir seime socdemai su partneriais. M.Pirmininkas A. Brazauskas
2006 vidurio-2008 (viso 1.5 metu) - vyriausybeje socdemai su partneriais (MP G.Kirkilas), seime jie mazuma.

Nagrinesiu socdemu kaip partijos darbus. Negaliu isskirti butent 4 metu, nes ekonomika turi inercija ir rezultatai pasimato siek tiek veliau, todel apimsiu visus 7.5 metus.

1. 2002 m. pavyko sustabdyti nedarbo augimą ir jį sumažinti. Statistika: http://db1.stat.gov.lt/statbank/selectvarval/saveselections.asp?MainTable=M3050101&PLanguage=0&TableStyle=&Buttons=&PXSId=5036&IQY=&TC=&ST=ST&rvar0=&rvar1=&rvar2=&rvar3=&rvar4=&rvar5=&rvar6=&rvar7=&rvar8=&rvar9=&rvar10=&rvar11=&rvar12=&rvar13=&rvar14=
2. modernizuojama pensijų sistema. Parengti ir priimti visi teisės aktai, būtini sėkmingai pensijų reformai. Pradetas jos igyvendinimas.
3. Sutvarkytas sodros biudzetas.
"2001 metais pirmą kartą po daugiau nei penkerių metų Sodros fondo biudžeto įplaukų ir priskaičiuotų išlaidų balansas buvo teigiamas – 10,6 mln. litų. Tai sudarė galimybę sumažinti sukauptas skolas bankams, visiškai atsiskaityti su Valstybine ligonių kasa, už praėjusį laikotarpį padengti įsiskolinimą Užimtumo fondui. 2003 metais paskolų suma sumažinta 66 mln. litų, anksčiau laiko sumokėta 38 mln. litų. Geri 2002 ir 2004 metų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto rezultatai leido pradėti didinti pensijas."
4. Mokslo finansavimo metodikos pakeitimas
"Įgyvendinus skaidrias švietimo ir mokslo finansavimo metodikas (pvz., “Mokinio krepšelio” metodika, kurią patvirtino Lietuvos Respublikos Vyriausybė), lėšos paskiriamos racionaliau, tiksliau apskaičiuojamas biudžeto lėšų poreikis. Mokinio krepšelio metodika, be kita ko, sustabdė mokytojų atlyginimų vėlavimą. Nuo 2003 m. II pusmečio 20 proc. vienodai padidintas visų kategorijų universitetų dėstytojų ir tyrėjų vidutinis darbo užmokestis."
5. Sėkmingos derybos su farmacininkais leido subalansuoti neribotą išlaidų vaistams augimą. 2003–2004 metais vaistų kainoms sumažėjus maždaug 20 procentų, atsirado galimybė, išrašyti gyventojams kur kas daugiau vaistų (vien 2004 metų birželio mėn receptų vaistams išrašyta 15 proc. daugiau negu per 2003 metų birželio mėn), papildyti kompensuojamųjų vaistų sąrašą naujais, ligoniams reikalingais preparatais.
6. 2003 m. pirmą kartą subalansuotas PSDF biudžetas, pajamų planas įvykdytas 105 %. Sumažėjo kreditorinis įsiskolinimas asmens sveikatos priežiūros įstaigoms (20 mln.Lt) ir vaistinėms (95 mln.Lt).
7. Įgyvendinant Vyriausybės programos nuostatas dėl ilgalaikės mokesčių reformos, buvo parengta Mokesčių sistemos koncepcija, kurios pagrindu buvo parengti ir priimti pagrindiniai Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymai, tai Pelno mokesčio, Gyventojų pajamų mokesčio, Pridėtinės vertės mokesčio, Akcizų įstatymai, ... skatinančią sparčią Lietuvos ekonomikos raidą, stabilias biudžetų pajamas, teisingą ir proporcingą mokesčių paskirstymą, konkurenciją ir suderinti su Europos Sąjungos teisės aktais.Pelno mokesčio įstatymas leido nuo 2002 m. sausio 1 d. atsisakyti nepagrįstų lengvatų ir išimčių ir sumažinti pelno mokesčio tarifą nuo 24 iki 15 procentų. Įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatą mažinti PVM tarifą
būtiniausioms maisto prekėms, nuo 2003 sausio 1 d. lengvatinis 5 proc. PVM pradėtas taikyti šviežiai atšaldytai mėsai, o nuo 2004 m. vasario 1 d. – gyvoms, šviežioms ir atšaldytoms žuvims.

Lietuvos ekonomikos plėtra 2001 - 2004 metais buvo gana sparti, o 2003 metais Lietuva pasiekė geriausių ekonominių rezultatų iš visų Europos valstybių.

8. Modernizuojama Klaipėdos valstybinio jūrų uosto infrastruktūra. Nuosekli ir planinga uosto privažiuojamųjų geležinkelio kelių plėtra sudaro krovos kompanijoms palankias sąlygas didinti kraunamų krovinių apimtis uoste:
2001 m. – 17,3 mln. t,
2002 m. – 19,7 mln. t,
2003 m. – 21,2 mln. t,
2004 m. - 20,2 mln. t,
2003 m. – 21,8 mln. t,
2003 m. – 23,6 mln. t,
2003 m. – 27,3 mln. t krovinių. Duomenys (zr. 1 pav): http://www.portofklaipeda.lt/admin/files/get.php?id=442
9. Kaip ir planuota, derybas dėl narystės Europos Sąjungoje Lietuva baigė 2002 m. gruodžio
mėn. Lietuva pavijo kandidates, derybas dėl narystės pradėjusias 1998 metais, ir į Europos Sąjungą
su jomis įstojo kartu - 2004 m. gegužės mėn.
10. igyvendintos penkios pasirengimo narystei NATO programos. 2002 m. lapkritį Prahoje Lietuva buvo pakviesta pradėti stojimo į NATO derybas, kurios sėkmingai baigtos 2003 m. pradžioje.
11. 2006 metais sėkmingai užbaigtas akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ privatizavimas leido
valstybei 2007 metų kovą baigti vykdyti įsipareigojimus ir visiškai atsiskaityti su visomis
rublinių indėlininkų grupėmis.
12. 2006 m liepa sumažintas gyventojų pajamų mokestis nuo 33 iki 27 procentų taip pat prisidėjo prie
šešėlinio verslo mažinimo.
13. Didelėmis pastangomis Lietuva kartu su dar aštuoniomis Europos Sąjungos
valstybėmis 2007 m. gruodžio 21 d. tapo visateise Šengeno erdvės nare ir panaikino kontrolę
prie vidinių Europos Sąjungos sausumos sienų. Prieš tai buvo atlikti dideli pasirengimo
darbai, susiję su transporto ir pasienio infrastruktūros pritaikymu Šengeno reikalavimams.

Saltinis:
http://www.lrv.lt/main.php?cat=27&gr=1&sub=12&d=#12
Skaiciau visas ataskaitas, tikrinau duomenu teisinguma (bent jau tuos kuriuos nesudetinga surasti).
Ir tiesa sakant po sitos analizes, mano nuomone apie socdemus pakilo. Nors apie Kirkila nuomone liko tokia pati - nemegstu as jo . Jo vadovavimo metu dideliu darbu tarsi ir nera, bet tai leido socdemams pabaigti pradetus darbus (GPM mazinima, isiliejima i Sengena). Kita vertus jis buvo tik 1.5 metu ir dar neturejo daugumos seime.

O kokius gerus darbus konservatoriai nuveike?

Gerbiamoji Laurencija, mane visuomet "žavėjo" valdininkų sugebėjimas girtis tuščioje vietoje. Didžiajai daliai neišprusiusios visuomenės galbūt tai veikia, bet bent kažkiek suprantančiam valstybės sandarą, tokie "rodikliai" yra juokingi.
Pradėkime nuo to, kad ne "valdžia" mokytojams, gaisrininkams, pensininkams ir t.t. kelia atlyginimus ar pensijas, išmoka rublinius indelius. Ne valdžia subalansuoja sodros biudžetus arba surenka mokesčių planą.
Visą tai padaro Lietuvos Verslininkai ir Dirbantys Žmonės. Verslas kuria eksportą, verslas generuoja pajamas, verslas sumoka mokesčius. Kai verslas auga, automatiškai pildosi biudžetas, automatiškai "valdžia" turi daugiau resursų įgyvendinti socialinę politiką, gerinti valstybės gerbūvį, palankesnes sąlygas verslui.
Kažkodėl pagrindinis mūsų "valdžių" darbas yra SKIRSTYTI, bet NE KURTI.

Todėl:
1. 2002 m. pavyko sustabdyti nedarbo augimą ir jį sumažinti.
Verslas atsigavo po Rusijos krizės, prasidėjo piniginės injekcijos iš užsienio, automatiškai padidėjo poreikis darbo jėgos.
Socdemų indelis = 0

2. modernizuojama pensijų sistema.
Mano asmenine nuomone pensijų reforma yra žmonių mulkinimas. Galutiniame rezultate - dalyviai praloš. Istorija parodys.
Tai valdžios sprendimas, kiek naudingas negaliu šiandien objektyviai komentuoti tad išlieku neutralus.

3. Sutvarkytas sodros biudzetas
Nemačiau kad socdemai neštu į Sodrą savo milijonus, tad laurai atitenka verslui.
Socdemų indelis = 0

4. Mokslo finansavimo metodikos pakeitimas
Finansavimo modelis pakeistas, bet kas nusprendė, kad tapo racionaliau? Pagal ką vertiname mokslą? Išleistus pinigus ar kokybę ir efektyvumą? Mano teta yra mokyklos direktorė. Jos žodžiais per pastaruosius 8 metus popierizmo krūvis padidėjo tiek, kad turi du pasirinkimus: a) aukoti pasiruošimo pamokoms laiką (kokybę) arba b) neatlikti dalies popierizmo. Bėda ta,kad už neužpildytus mokytojų popierius mokyklos direktorius gauną iš Švietimo ministerijos "per galvą". Spėkite, ką renkasi mokytojai.
Apie aukštąjį mokslą net neminėsiu.
Socdemų indelis = minusinis

5. Sėkmingos derybos su farmacininkais leido subalansuoti neribotą išlaidų vaistams augimą.
Atsiprašau, ar kas žinote atvėjų kai verslas "iš geros širdies" tiesiog atiduoda valstybei 20% savo pelno? Ir po to dar sumoka mokesčius. turint omenyje, kad didžiąją daugumą vaistų importuojame iš keletos didžiųjų užsienio korporacijų, tikėti pastarųjų geraširdiškumo yra naivu. Patikėsiu tik išvydes skaičius.
Socdemų indelis = neutralus (nepakanka informacijos objektyviams vertinimui)

6. 2003 m. pirmą kartą subalansuotas PSDF biudžetas
Pasikartosiu, subalansavo išaugęs verslas.
Socdemų indelis = 0

7. Įgyvendinant Vyriausybės programos nuostatas dėl ilgalaikės mokesčių reformos, buvo parengta Mokesčių sistemos koncepcija
Mokestinės sistemos efektyvumą galima vertinti tik pagal augantį verslą ir tiesiogines užsienio investicijas. Atmeskime užsienio paskolintus pinigus, atmeskime Mažeikių Naftos pardavimo pinigus ir pasilyginkime kaip mes atrodome bent kaimynų kontekste. Palieku spręsti Jums.
Beje, atkreipkite dėmesį kokie ūkio sektoriai ir visuomenės sluoksniai suklestėjo. Štai ir tiesioginis mokestinės politikos atspindys.

8. Modernizuojama Klaipėdos valstybinio jūrų uosto infrastruktūra.
Rodiklis iškrenta iš konteksto.

9. Įstojimas į ES
Politinis sprendimas. Atliktas, laiku. Asmeniškai vertinu teigiamai.
Socdemu indelis = +

10. NATO
Politinis sprendimas. Atliktas, laiku. Asmeniškai vertinu teigiamai.
Socdemu indelis = +

11. 2006 metais sėkmingai užbaigtas akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ privatizavimas
Išsiparduoti daug proto ir pastangų nereikia. Ar sandoris buvo sėkmingas ginčytinas klausimas. Netekome pigios Družbos žaliavos, bet turime gan patikimą investuotoją. Ar pardavėme už maksimaliai mums naudingą kainą? Neturiu pakankmai žinių spręsti. Tiesa, įdomus pastebėjimas, Orlenas pastoviai zyzia, kad MNafta dirba nepakankmai efektyviai, atseit senos technologijos, reikia daug investicijų. Tik kažkodėl peržvelgus PKN Orlen finansinę ataskaitą pasirodo, kad mūsų MNafta dirba efektyviau nei jų gamyklos Lenkijoje ir Čekijoje. Tiesiog FYI.

12. 2006 m liepa sumažintas gyventojų pajamų mokestis
Politinis sprendimas. Kito pasirinkimo nelabai turėjo, aplinkines šalys darė tą patį, bet užskaitau kaip pliusą.
Socdemu indelis = +

13. Didelėmis pastangomis Lietuva kartu su dar aštuoniomis Europos Sąjungos
valstybėmis 2007 m. gruodžio 21 d. tapo visateise Šengeno erdvės nare
Naturalus žingsnis po įstojimo į ES. Užskaitau ne kaip socdemų pridetinę vertę, bet kad atliko namų darbus ir nelikome ant ledo kaip su Euru.
Socdemu indelis = +


Tuo pačiu prisiminkime kitus atliktus/neatliktus darbus:

1. Neįvestas Euras, likome basi su savo valiutų valdybos modeliu
2. Pravalgyti proficitinio biudžeto pinigai
3. Nesukauptas garantinis fondas krizinėms situacijoms (kaip pvz. Estijoje)
4. Padidėjo valdininkų/išlaikytinių skaičius
5. Milijardai ES paramos nukreipti visur, bet ne į konkurencingą gamybą, našumą ir pridetinę vertę.
6. Parduotas/monopolizuotas energetikos sektorius.
7. Visiškas minusas pasirengime atominės jegainės uždarymui.
8. Garsiai deklaruotas, realiai neveikiantis vieno langelio principas.

Gerbiamas NASA,

Kokias pievas tu cia rasai?!


Tai kodel dabar tie dirbantys zmones napasikelia sau atlyginimu, pensininkai nepasidaro pensiju po 10 000? kodel jie eina prie seimo streikuot?


Nu cia tai topas! O matei kaip verslas persimetes pinigu maisa per peti nesa milijonus i sodra?


Tai manai verslas nusprendzia kokios turi buti tiek sodros tiek privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) islaidos, kaip jos paskirstytos ir pan?


Oi zmogau... net juoktis jau nebesinori... gerai, kad nors valstybes sandara supranti, nes visa kita tai tau tamsus miskas.

Laurencija, nesivelsiu su tamsta į beprasmę emocingą diskusiją. Tiesiog atsakykite sau į klausimą iš kur valstybės biudžete atsiranda pinigai.

Tai turbūt reikia juos girti, kad nepadarė deficito visur 25% Kai ekonomika auga po 10 procentų kasmet, tai didelio proto nereikia biudžetus subalansuot. O va kad pataupyt juodai dienai tai nedašilo

Kad si diskusija beprasme tai tikrai taip, nes tamsta nepateikiate jokiu argumentu ar faktu ir turite per mazai ziniu, kad galetumete konstruktyviai diskutuoti sia tema. Bet skirsiu savo laika tam, kad siek tiek jus sioje srityje apsviesti
Sodra nuo pat jos ikurimo laiku visada turejo pajamu, kartais jos buda didesnes kartais mazesnes. O nuo esamos valdzios priklauso kas su tais pinigais yra daroma, kaip jie panaudojami, kiek ju isleidziama, kiek ir kokiomis salygomis pasiskolinama, kiek skolu grazinama ir dar daugelis kitu dalyku.
Kad butu aiskiau pavyzdukas:
Yra du draugai, vienas gauna 500 lt per menesi alga, kitas 1000 lt. Pirmasis gyvena pagal galimybes ir per menesi isleidzia 490 lt, o 10 lt palieka santaupom. Antrasis pragyvenimui isleidzia 800 lt, nusiperka masina lizingu, uz kuria tures kas menesi grazinti 400 lt, paskui pritrukus pragyvenimui pinigu skolinasi pas kaimynus su palukamnom, negaledamas grazinti vel skolinasi pas draugus ir t.t.
Tai kuris is ju geriau valdo savo biudzeta? Ar didesnes pajamos garantuoja geresni valdyma? Ar tam tikrai nereikia proto?

To Laurencija:

Man atrodo kad jus kazko pati nesuvokiate, ar turite per mazai ziniu, nes NASA komentarai buvo suprasti vos netiesiogiai. Beje jei rimtai, tos pajamos i sodra ir valstybes biudzeta is kur ten randasi ? o.O Is oro krenta turbut.

Kai NASA raso komentarus taip as juos ir suprantu, jei jis issireiskia ne taip kaip noretu cia jau kitas klausimas.

Taip, pajamos i biudzeta surenkamos mokesciu pavidalu is verslo ir zmoniu. Kas nustato ir iveda mokescius?
Kas nustato kiek ir kokiu ismoku bus?
Nu negi jus tokie debilai, kad nesuprantant kuo skiriasi pajamos ir pinigu valdymas?

Laurencija, jei jau palietėme Sodros temą, štai 2009 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto AIŠKINAMASIS RAŠTAS.
Parodykite man prašau kur, kas ir ką čia geriau/blogiau valdo? Aš asmeniškai neradau eilutės "Finansinės pajamos", tad pateiktas draugų pvz. čia netinka.

Skolinimosi sąlygos priklauso ne nuo Sodros ar esančios valdžios, o nuo rinkos padeties. Kokie "geri" socdemai bebūtų, šiandien jie nepasiskolintų niekur pinigų už pvz. 5%

Na Zimbabve šiai dienai irgi turi kažkokių įplaukų į biudžetą , ir kas? Niekas nesiginčija kad valdžia sprendžia kur pinigus panaudoti- tu pačių pinigų administravimui , paskirstymui , naujų pastatų skirstytojams statybai, ir pensijų(suprask įsipareigojimų ateičiai ) padidinimui. Bet ar ji rūpinasi kad didėtu įplaukos? Panagrinėkite prašom kas tam padaryta iš valdžios pusės ,ir ar teisingi tai buvo žingsniai.



Labai geras pavyzdys kolega , tik šiuo atveju ne socialdemokratų naudai. Visa Lietuvos biudžeto ir Sodros gerovė buvo kraunama būtent iš antrojo veikėjo išlaidų . Socialdemokratai matė ,kad tas kas gauna didesnes pajamas ir daugiau išleidžia -ŽENKLIAI papildo biudžetus , kai tuo tarpu pimasis mažai uždirba ir mažai išleidžia. O kaip greitai padidinti biudžeto pajamas?
Pasakysite padidinti algas ? ar mokesčius ? Tai kad algas didina privatus verslas , ir vien tik privaomojo minimumo didinimu tų algų nepakelsi. Reikia skatinti ekonomikos augimą , didinti pinigų masės apyvartą rinkoje, nes kuo didesnis pinigų srautas ,tuo didesni mokesčiai ,kurie renkami nuo apyvartos , nuo pelno , nuo augančių algų ir t.t.
Tai vat ir skatino , IŠLAIDAVIMĄ , investicijų neskatino ,nes tai buvo grėsmė nacionaliniam saugumui -suprask jei privatizuos įmonę ne lietuvis - bus blogai , o iš kokių pinigų lietuvis gali nusipirkti iš valstybės įmones ? Teisingai - iš tų pačių lietuvių paimtais ,arba iš skandinavų pasiskolintais.
Į Lietuvą pripumpuota dešimtys milijardų paskolų ,tos paskolos sukištos į betoną , kelius , prabangą , automobilius ir t.t. ,arba į įmones ,kurios aptarnauja išlaidaujančius lietuvius . Nuo tų milijardų surinkta papildomai keletas milijardų mokesčių ,į tą pačia sodrą irgi . Valio, o kas toliau? Iš ko mokėsite dabar tas padidintas pensijas , atlyginimus ,ir dengsite kreditus. Man tai primena situaciją kai iš grūdų skirtų sėjai iškepamas pyragas ,ar pasigaminamas alus ir džiaugiamasi staiga pagerėjusiu gyvenimu , o paskui kas? -badas . Gali aišku kaltinti pačius žmonės , bet jei sutiksite su manim kad viena iš mokesčių funkcijų yra reguliuoti rinką-skatinti reikalingas kryptis ir slopinti žalingas ,tai man niekaip nesusiveda ekonominė mokesčių politika vykdyta Lietuvoje. Spekuliacija NT -neapmokestinama išlaukus tris metus , o investicija į bet kokios pridėtinės vertės kūrimą apmokestinama iš kart ir visks. Tai kur verslas pasidavė- ten kur mokesčių lengvatos ir pirko bei pardavinėjo vienas kitam vis brangesnes žemes ir namus.
Reziumė- neauksas ir konservatoriai , bet garbinti ekskomjaunuolius ir ekskomunistus už laikiną ekonominį stebuklą gali tik tas kas nesuvokia skirtumo tap ekonominės gerovės kūrimo ir to pačio proceso imitavimo.

Na jau čia tikrai manau kad Laurencija pernelyg ribotai į viską pažvelgė, nes argumentai išėjo kaip ir pas mano senelius, kurie išsijuosę garbina AMB, kad "Jis pakėlė mum pensijas". Turbūt akivaizdu kad tai yra nevykęs argumentas- valstybės teikiamų paslaugų ir socialinės apsaugos sąlygų gerėjimo beveik niekada negalima suasmeninti - nei AMB, nei socdemai to nepadarė. Bent kiek giliaus žvelgiant, kad ir pensijas, ir algas, ir bendrą pragyvenimo lygį pakėlė ne kas kitas kaip skandinavijos bankai ir jų piniginės injekcijos, išpūtusios Lietuvos skolas iki mum neregėto lygio (aišku galime aiškinti kad užsienyje chebra dar labiau prasiskolinę, bet IMHO per artimiausius metus pamatysime kiek tos skolos iš tiesų naudingos).

NASA tikrai teisingiau vertina situaciją nuopelnus priskirdamas verslui o ne valdžiai. Reikėtų atkreipti dėmesį iš ko vyko ir finansavimo didinimas: iš papildomų įplaukų, ar iš sumažintų sąnaudų. Kur valdžios vyrai sumažino sąnaudas? kur sumažino biurokratinį aparatą? kur palengvino administracinę naštą? Nesu įsigilinęs į Rusijos krizės metų vidaus politiką, bet dabar Kubilius panašu kad turi idėjų ir planų sumažinti biurokratinį aparatą, valdymo išlaidas ir pan. Norėčiau tik palinkėti jam sėkmės, nes tai yra milžiniškas ir įtakingas širšių lizdas, kuris gražiuoju nepasiduos- tai jau matosi iš to kaip keičiasi ir valdžios sprendimai, matyt daug kur i sieną atsimušama.

O ką darė socdemai? politika parasta: yra nepatenkintų, tai prašom- imkit pinigėlių, visiems užteks - ir mokytojam, ir policininkam, ir valdžios vyram, ir seimūnam, ir pensininkam.. reik pinigėlių abejotinės vertės ir milžiniškų sąnaudų kultūriniam projektui (aš apie valdovų rūmus)- prašom, pinigų bus... reik įsiteikt liaudžiai su rubliniai indėliais- prašom, pinigų bus. Galiu vardint ir vardint, o viso to esmė paprasta:
malkas reikia ruošti vasarą;
roges riekia ruošti vasarą, o ratus žiemą;
Lašinius kaupiam vasarą;

Turbūt jau aišku apie ką aš. Bent kiek į ateities perspetyvas žvelgiantis asmuo, ūkinis vienetas ir pan. palankiu metu ruošiasi sau apsauginį sluoksnį. Mūsų laikais tai yra matuojama pinigais, konkrečiau - biudžeto pertekliumi. Tik visiškai trumparegis ir trumpalaikės naudos apakintas asmuo ar asmenys gali gyventi šia diena. Ir valdžioje jiem ne vieta. O kai gerbiamieji socdemai beprecedenčio pasaulinio ūkio augimo metu nesugebėjo subalansuoti šalies biudžeto, tai man net sunku suvokti iš kur jie turi ištikimų gerbėjų...

Kad sąžinė negraužtų už offtopic'ą su Lukrencija, keletas įdomesnių vyriausybės prielaidų iš 2009 Sausio 21 d. konvergencijos programos:

To Laurencija:

Is kur tokios biudzeto skyles jei tavo nuomone socdemai turejo gera money managment? Kaip elgesi socdemai pagal tavo anksciau minetus pavyzdzius, cia buvo pirmas ar antras pavyzdys ? Argi tu tokia debile, kad nesuvoki jog socdemai paprasciausiai papuole ant eko augimo ir burbulu putimo fazes, kada buvo galima svaistyt pinigus, visada tikintis pasiskolint ir dengt deficita tarptautinese rinkose ?

NASA :

Prie ko cia konservatoriu istatymo projekto isaiskinimas? Beja, neieskok "finansines pajamos" tokia zodziu kombinacija nelabai naudojama del to vargu ar pavyks pagal ja ka nors rasti.

Bet si ta idomaus as cia pastebejau:
Planuojama,kad 2009 metais PSDF biudžeto pajamos sudarys 4 686 979 tūkst. Lt, t. y. 300 203tūkst. Lt, arba 6,8 proc., daugiau, nei patvirtinta 2008 metų biudžete.
2009metais PSDF biudžeto išlaidos sudarys 4 686 979 tūkst. Lt, t. y. 300 203tūkst. Lt, arba 6,8 proc., daugiau, nei buvo numatyta 2008 metų biudžete.
Kitaip tariant cia gaunasi tas pats kas buvo 2008 m.


Greiciausiai taip, bet yra ivairiu skolinimosi formu vienos brangesnes kitos pigesnes del to galima sutaupyti viena kita procenta. Taigi nuo to kas renkasi ir priklauso, kuris variantas bus pasirinktas, o renkasi valdzia.

To Laurencija,

Gediminai, gal savo vardu rasyk, o tai dar moteriskas pseudonimas