Mano supratimu, 100% tikimybė, kad teisiniais aktais bus sustabdytas šis subsidijų bumas. Nes jis atneša nenaudą visiems vartotojams, o naudą gaunančių žmonių yra tūkstančius ar dešimtis tūkstančių kartų mažiau.

Tomas, šian parengtas projektas turėtų būti svarstomas Vyriausybėje, tačiau pats dabartinis energetikos ministras jau jį yra pasirašęs, o ministerijos žmonės ramina, kad čia "nieko baisaus", "tik projektas", tačiau projektas,kuris stumiamas į priekį skubos tvarka, nes,matyt, nori susitvarkyti per šią Seimo sesiją, nes po to galės tik per pavasario. Akivaizdu, kad nenorima sukelt panikos, tačiau panašu, kad čia tas atvejis,kai sakoma viena, o daroma kita. Iš ministro interviu, kuris buvo laidoje "Lietuva tiesiogiai" supratau, kad jeigu norit realiai statyt, o ne esat spekuliantai, tai statykit ir nieko nebus, bet iš pateikto projekto akivaizdu, kad yra kiek kitaip: o kas jei pradėsi statyt, bet nespėsi iki kovos pirmos dienos. Tiesa, pagal dabartinę Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo redakciją išduotas leidimas gali būti pratęsiamas ne ilgesniam kaip 6 mėnesių laikotarpiui, jeigu užbaigti projektavimo darbai ir atlikta ne mažiau kaip 50 procentų projekto vystymo darbų ir jeigu gamintojas pateikia papildomą gamintojo prievolių įvykdymo užtikrinimą pagal šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalį. Išduotas leidimas gali būti pratęsiamas papildomam ne ilgesniam kaip 6 mėnesių terminui, jeigu gamintojas pateikia pagrįstus įrodymus, kad atlikti suplanuotus darbus vėluojama dėl valstybės veiksmų, trečiųjų asmenų veiksmų ar esant nenugalimos jėgos aplinkybėms, taip pat kitoms aplinkybėms, kurių gamintojas negalėjo kontroliuoti ar kitaip valdyti (reiks dar pasitikrint vakare, ar ši nuostata pataisomis nenaikinama, nes jeigu naikinama, tai jeigu nespėjei gaut gamybos leidimo iki Kovos 1 d., tai su investicijomis galima atsisveikinti. O pratesimo galimybė pradėtom statyti jėgainėm manau būtų logiška. Bet kokiu atveju čia jau prasideda įrodinėjimo dalykai ir yra tam tikros rizikos, kad gali nepavykt įrodyt.Tačiau manau esmė, kad šiam verslui jau vien šios informacijos pasirodymas sudavė labai rimtą smūgį ir daug norinčių statyti atkris.

vk tikrai nežadu įžeidinėti, bet noriu pastebėti, kad į šį reikalą,ko gero, žiūrite pernelyg siaurai. AŠ sakyčiau, kad tai savotiška valstybės kompensacija žmonėms už neatliktus darbus kontroliuojant komercinių bankų veiklą. Vėl gi tai tik ASMENINĖ mano nuomonė.

nebus taip lengvai sustabdytas. sitema veikia kitaip - turtingi turi tapti dar turtingesniais. turtinguju turi buti mazuma, ir jiems turtus turi sunesti dauguma. taip buvo visais laikas, taip yra ir taip bus, niekas cia nieko per daug nepakeis.

Ekologija ir nepriklausomybė nuo iškastinio kuro.
Gaila, kad verslo kuris teikia naudą vartotojui realių pavyzdžių sunku rast, nebent jūs manote, kad Maxima arba Gazprom atneša naudą vartotojui
Aš palaikau 777 poziciją, kad reik logiško interesų suderinamumo, o ne pulti nuo vieno kraštutinumo leisti šimtais vienam subjektui prie kito neleisti visai, ypač su lozungais, kad kapitalistai yra siurbelės atimantys iš varguolių paskutinius pinigėlius ir tai rašoma investuotojų forume

kartais buna ir savikritiski investuotojai. galiu pasakyti, kad kazkada ir as svarsciau apie saules jegainiu projekta. turejau lesu ir zemes kelioms jegainems irengti, patirti su uab, bet atsisakiau.

aktualu:
http://verslas.delfi.lt/energetika/jneverovicius-saules-energetikos-bumas-elektra-gali-pabranginti-5-ct.d?id=60392403

jo suskubo ministras taisyti klaidas nors kitaip giedojo 2 lt 2 lt per Lietryto TV. manau kad duobele issikase, patas sau che che, is tu 16000 priduotu gal tik 12000 gaus o pasistatys 3000 .

Saunuoliai teisingumo ministerija:


DĖL antrinės išvados teisės aktų projektams

Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 2, 11, 13, 14, 16, 20 ir 21straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – AIEĮ projektas), Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (toliau –
EEĮ projektas), Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 2, 11, 13, 14, 16, 20 ir 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo įgyvendinimo įstatymo projektas (toliau –
AIEĮ įgyvendinimo įstatymo projektas) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 2, 11, 13, 14, 16, 20 ir 21straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 2, 11, 13, 14, 16, 20 ir 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo įgyvendinimo įstatymo ir projekto pateikimo Lietuvos Respublikos Seimui“ projektas teikiami Lietuvos Respublikos Vyriausybei nesilaikant Lietuvos Respublikos Vyriausybės darbo reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. rugpjūčio 11 d. nutarimu Nr. 728, ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės teisėkūros taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo
30 d. nutarimu Nr. 1244, nustatytos tvarkos ir terminų. Tokia teisės aktų projektų pateikimo Vyriausybei ir jo svarstymo Vyriausybėje tvarka nesudaro galimybių visapusiškai ir išsamiai įvertinti siūlomo teisinio reguliavimo, neužtikrina teisės aktų kokybės ir teisėkūros proceso efektyvumo bei sistemiškumo. Atsižvelgiant į tai, Teisingumo ministerija, pagal kompetenciją įvertinusi tik tai, kaip buvo atsižvelgta į Teisingumo ministerijos anksčiau teiktas pastabas, teikia šias pakartotines pastabas, į kurias neatsižvelgta ir nepateikti neatsižvelgimo argumentai arba atsižvelgta netinkamai:
1. Pakartotinai atkreiptinas dėmesys, jog, siekiant užtikrinti teisinio reguliavimo stabilumą, nuoseklumą ir proporcingumą, būtinybė keisti Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme įtvirtintą teisinį reguliavimą turėtų būti grindžiama ne prielaidomis (tikėtinomis priežastimis ir pasekmėmis), o teisine, finansine bei ekonomine siūlomų keisti normų analize ir jos rezultatais. Pavyzdžiui, Teisingumo ministerijai kyla abejonių dėl to, ar pasirinkta priemonė (atsisakyti tam tikrų lengvatų, skatinančių atsinaujinančių energijos išteklių naudojimą) yra proporcinga ir tinkama, kadangi siūloma naikinti lengvatas visų rūšių elektrinių atžvilgiu, nors aiškinamojo rašto dėl AIEĮ projekto 2 punkte teigiama, jog problemos kyla tik dėl saulės šviesos energijos elektrinių plėtros.
Be to, nors aiškinamojo rašto dėl AIEĮ projekto 3 punkte nurodyta, jog „priėmus Įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma“, o 8 punkte – „papildomų lėšų Įstatymo projekto įgyvendinimas nepareikalaus“, manome, kad, įgyvendinus Įstatymo projektą, būtų sumažintos galimybės skatinti smulkiojo verslo plėtrą, be to, manytina, jog AIEĮ projekto įgyvendinimas galėtų pažeisti ūkio subjektų, kuriems leidimai plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus išduoti iki AIEĮ projekto, EEĮ projekto bei AIEĮ įgyvendinimo įstatymo projekto įsigaliojimo, teisėtus lūkesčius, kadangi išduotųjų leidimų galiojimas būtų panaikintas 2013 m. kovo 1 d. (žr. AIEĮ įgyvendinimo įstatymo projekto 3 straipsnį), ypač įvertinant tai, kad ūkio subjektai, pradėdami tam tikros rūšies ūkinę veiklą, planuoja savo investicijas į veiklą bei šių investicijų tikėtiną grąžą.
Atsižvelgiant į tai, siūlytina AIEĮ projekto lydimuosius dokumentus papildyti objektyviomis aplinkybėmis pagrįstos teisinės, finansinės bei ekonominės siūlomų keisti normų analizės rezultatais, pakartotinai įvertinti, ar tikrai neatsirastų neigiamų pasekmių ūkio subjektams ir kt., įgyvendinus AIEĮ projektą, EEĮ projektą bei AIEĮ įgyvendinimo įstatymo projektą, ir atitinkamai patikslinti AIEĮ projekto, EEĮ projekto bei AIEĮ įgyvendinimo įstatymo projekto lydimuosius dokumentus.
2. Kadangi Įstatymo projektu yra keičiamas ūkio subjektų veiklos reglamentavimas, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. spalio 6 d. nutarimo Nr. 1408 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimo Nr. 1244 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės teisėkūros taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ 2.1 punkto nuostatą („dviejų įsigaliojimo datų taisyklę“), kuria ministrai įpareigoti „užtikrinti, kad, nustatant naują arba keičiant esamą ūkio subjektų veiklos reglamentavimą ir (ar) priežiūros teisinį reguliavimą, būtų nustatyta, jog toks reguliavimas įsigalioja gegužės 1 dieną arba lapkričio 1 dieną, o teisės aktus, nustatančius tokį teisinį reguliavimą, paskelbti ne vėliau kaip prieš tris mėnesius iki jų įsigaliojimo“, siūlytina AIEĮ projekto 8 straipsnyje numatyti vėlesnę AIEĮ projekto įsigaliojimo datą.
Atitinkama pastaba taikytina ir EEĮ projekto bei AIEĮ įgyvendinimo įstatymo projekto įsigaliojimui.
3. AIEĮ projekto pradžioje po nuorodos į įstatymo priėmimo vietą nurodytinos Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo ir įstatymo, kuriuo buvo keičiamas Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 16 straipsnis, oficialaus paskelbimo šaltiniai.
Atitinkama pastaba taikytina ir EEĮ projektui.
4. Atsižvelgiant į tai, kad teisės akto tvirtinimas, jei nenustatyta kitaip, suponuoja ir jo parengimą, žodžiai „rengia ir“ AIEĮ projekto 2 straipsnio 1 dalyje laikytini pertekliniais.
5. Iš aiškinamojo rašto dėl AIEĮ projekto 8 punkto nėra aišku, ar AIEĮ projekto įgyvendinimas leis sutaupyti biudžeto lėšų, todėl siūlytina šiuo aspektu patikslinti aiškinamojo rašto dėl Įstatymo projekto 8 punktą.
6. Siūlytina aiškinamąjį raštą dėl AIEĮ projekto struktūrizuoti, remiantis Lietuvos Respublikos Seimo statuto 135 straipsnio 3 dalyje įtvirtintais punktais. Atitinkamai tikslintini ir aiškinamasis raštas dėl EEĮ projekto bei aiškinamasis raštas dėl AIEĮ įgyvendinimo įstatymo projekto.
7. Siekiant įvertinti AIEĮ projekte, EEĮ projekte bei AIEĮ įgyvendinimo įstatymo projekte siūlomų priemonių suderinamumą su Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymu bei Elektros energetikos įstatyme įgyvendinamais Europos Sąjungos teisės aktais, siūlytina AIEĮ projektą, EEĮ projektą bei AIEĮ įgyvendinimo įstatymo projektą papildomai suderinti su Europos teisės departamentu prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos. Taip pat siūlytina AIEĮ projektą, EEĮ projektą bei AIEĮ įgyvendinimo įstatymo projektą pagal kompetenciją suderinti ir su Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba.

Teisingumo ministerija tinkamai įžvelgia galimus pavojus, kad bus pažeisti teisėti lūkesčiai ir tai sukels savotišką bylinėjimosi bumą, kas iš valstybės pareikalautų nemenkų lėšų.

zmoguciai nesvaikit visos pastatytos saules elektrines tai yra 540 MW sudarytu 6 centus KW kainoje, o dabar mazutas ir kitas Š. siai dienai 1kw sudaro beveik 10 cnt. o saules energijos nasumo koeficientas 3 kart didesnis uz mazutnicas saliarnicas ir dujasnicas tai ko jus nelojat ant tu elektriniu, reikia dar nepamirsti kad nereikes moketi uz tersalu kvotas.


Galva galvokit o ne bobuliuku pletkus filtruokit.
isbaladotu adekvatuchu salis, gaila kad cigonai manes nepavoge kai mazas buvau.

Maniau šitame forume labiau išsilavinusi publika renkasi...

Aiškinu. Lietuva 2011 m. importavo 8.71 TWh po ~16ct/kWh, termofikacinėse gaminosi 2.85 TWh po ~34-40ct/kWh, hidro energija – 0.96 TWh po (tikriausiai) 20ct/kWh, atsinaujinanti vėjo energetika 0.8 TWh po 30ct/kWh. Viską sudedame ir gauname, kad vidutinė elektros savikaina siekė apie 20ct/kWh. Didindami saulės energijos gamybą, mes keliame vidutinę elektros kainą (matematiškai vidurkis didėja, tik palengva, nes saulė negamina tiek daug energijos). Jeigu tavo minimą termofikacinėse gaminamą elektros energiją keistume saulės, tai tarifas didėtų jau ne 6 ct, o 24 ct/kWh. Tavo argumentai apie saulės jėgainių našumą yra daugiau nei iš piršto laužti. Saulės jėgainių efektyvumas siekia vos 10-14%, o parodyk man bent vieną kvailį, kuris patikės, kad tavo minimos „mazutkės ir dujutkės“ efektyvumas siekia 5%...

Galvok savo galva, bet nepamiršk investuoti į išsilavinimą. Atsipirks.

pavartyk gal suvoksi apie ka rasiau (VIAP dali kainoje) , butu smagu jei svertum savo grazbilyste, o issimokslinima naudotum, nekitus menkinti, o savisvietai ir kosmoso uzkariavime.
http://www.regula.lt/lt/naujienos/index.php?full=yes&id=6679 kitas nuorodas pats susirasi

Aciu uz patarima.
Tikrai pasvarstysiu.

Nenorejau izeisti tavo savigarbos, daugiau cia nerasysiu.
Atsiprasau.

Saules energija po 3-5 metu bus labai svarbi.Is 11 ES saliu kur buvo atliktas tyrimas 6 jau pasieke "grid parity" t.y. gali gaminti elektra komercine konkurecinga kaina.Po 1-2 metu tai pasieks visos 11 saliu.Lietuva ne isimtis 3-5 metai.Turime tam ruostis t.y. igyti patirties montavime , eksplotavime ir pan.
Argumetai, jod Rusijoje pigi elektra ir galime jos nusipirkti , neturi realaus pagrindo, nes sis kaina yra " politiskai angazuota" t.y. nelogiska.Dar daugiau , kas sekate ivykius Rusijoje suprantate , jog ji neisvengiamai dydes.Ir tai neprognozuojama tiksliai.Pigi Rusiska elektra siandien nereiskia pigi Rusiska elektra po 10metu.Prisiminkite pigias Rusiskas dujas.Pigu labai siandien? Brangiau ne likusioje Europoje.Alternatyva Lietuvai tai skandinaviska pigi hidro elektra pavasari.Vasara saule.Ziema kogenerecines ( siluma ir elektra).Tai ir daroma(Aisku gerai dar butu Ignalina).Formuojasi naujas modelis el. rinkoje.Aisku galime palaukti su saule.Pigimas kasmet yra ziaurus.Arba po truputeli krapstytis ir mokytis is vokieciu ar kitu arba ziureti i nuvaziuojanti traukini ir sukauti '' birzoje elektra pigiau".Jau siam momentui instaliuotos saules sivikaina yra 1 eur 1Kw ( bus dar maziau).Sis 1 instaliuotas Kw gamins per metus 950Kwh.Lietuvoje kai kurios vietos yra geresnes gaminti saules el. negu Vokietijoje Frankfurte. pvz. Vokietijoje tarifai jau 12eur cnt KWH ar panasiai.Instaliuojama GW.Jau praeitais metais vokieciai birzelio men gamino 20 proc. savo poreikio saules pagalba.(28 GW t.y. tiek kiek planuojamu 17 Ignalinos atominiu)Cia buvo pernai siemet bus , matyt dar daugiau.Su saule jokio truksmo JOKIO CO2.Visi pinigai LIEKA SALIES VIDUJE.Petras daugiau gauna daugiau isleidzia pas kaimyna Antana tuo maziau gauna tolimas kaimynas Ivanas ( ar Abdula priklausomai nuo salies).Nelabai ir svarbus ir tas tarifas.Mastykime placiau.Nepamirskite investuoti i issilavinima.Jau dabar esamu komerciniu saules moduliu efektyvumas virs 24 proc.( cia pas ta gamintoja Bufetas nesenia uz 500 mln. usd nusipirko saules parkus ( planuojamus).Taigi elektros gamyboje vyksta zymiai didesnis suolis nei kadaise pereinant nuo arkliu prie garo variklio, o veliau prie vidaus degimo variklio.Primenu, jog gincai tada irgi vyko labai arsus.

smagu kai zmones fantazuoja.

to Youngcat, Blaivus protas
Viskas taip, jei skaiciuoji tiesiogines valstybes o tai yra ir visu musu islaidas, gaudamas savikaina.
Visos atomines, termofikacines ir kt. kainuoja zveriskus pinigus pastatyti ir uzdaryti, saugoti atliekas. Vien Elektrenu elektrines vieno bloko atnaujinimas kainavo 1.3 mljardu litu, o dabar gaminamos energijos savikaina gaunasi 40 centu. Cia gi ivnesticija, prieziura nuimama nuo valstybes peciu.
O pirkimas vien birzoje tikrai pakankamai rizikingas dalykas.
Kitas dalykas taip vadinamas "zveriskas" saules tarifas, kuri isipareigojo moketi 12 metu. Ar gali garantuoti, kad elektros kaina, jei ir saules elektriniu finansavimas butu 0, nebus 1 lt? O po 10 m nebus 1.5 lt?
Tada ta saules energija nebebutu tokia "zveriskai" brtangi o valstybes isipareigojimai liktu gi tie patys apie 1.5 lt.
Dar vienas asapektas: daleiskim "ziauriai" daug pristato tu remiamu elektriniu ir tenka moketi 12m tokiu tarifu. O kas draudzia po 12 m supirkti po tarkim po 15 centu? Kur tie verslininkai dingtu, pasitenkintu tokia kaina, per 12 metu uzdirbe savo numatytus pinigus. O po 12 metu elektros kaina nemanau kad tebus 50 cnt.
Tik nesakyk kad tos saule baterijos bus jau "isgaravusios". Taip kad cia reikia ziureti placiau ir skaiciuoti ne vien ti kiek siandien kur pigiausiai kainuoja pagaminti.

matai, as i tai "ziuriu dar placiau".
energetinai projektai turi buti ekonomiskai pagrysti ir naudingi. dideli energetinai projektai turi buti valdiski, arba konkuruoti birzoje. musu zonoje su atominiu elektriniu naudingumu ir efektyvumu niekas negali pakonkuruoti siandien. jei kalbant apie statyba, tai turi buti tam tikros salygos - kad projekta vykdytu protingi zmones, o ne pareigas uzimantys ir kompetetingi tik otkatuose, kitaip nieko nebus. energijos savikaina pastacius atomke turetu buti vidutine aplinkui dirbanciu atomkiu, o ne "visiskai neaiski". taip pat reikia isplesti kiek imanoma kruonio hae. kas liecia atomke siai dienai lietuvoje tai nezinau ar reikalinga ta stabili, nepriklausoma elektra, nera cia gamyklu, nera cia vartotoju, cia ukininkai gyvuoja siai dienai yra istobulejusi vejo generatoriu energetika, ten visiskai kitokie galingumai. ir vejas pucia labiau saltuoju metu periodu, kai saules energija jau nepasiekia foto elementu, ir kai didziausias energijos poreikis yra. sutelkus protingus zmones, pastacius gamykla lietuvoje, tai net neabejoju, kad galima isgauti ekonomine nauda. bet projektai turi buti be otkatu!

Manau, kad teisingumo ministerijos pateikta išvada dėl Projekto, įrodo, kad tokia Projekto redakcija, kokia ji yra šiandien dienai, yra teisiniu požiūriu rizikinga ir parengta remiantis prielaidomis, o ne faktais. Todėl, manytina, kad po šios išvados, Projektas, jeigu Įstatymą norima keisti, turėtų būti koreguojamas, nes priešingu atveju asmenys patirs nuostolių(tiek tiesioginių, tiek negautų pajamų forma). O nuostolių atlyginimas valstybei gali kainuot tikrai nemenkas lėšas ir Projekto įgyvendimas iš "nieko nekainuojančio", virs labai brangiu, kai reikės atlyginti nuostolius. Būtų trumparegiška po teisingumo ministerijos išvados toliau "stumt" šią Projekto redakciją (tokio pobūdžio pakeitimus). Jeigu valdininkai jau taip nori juos stumt,tegu, bet tada jie turėtų nešt asmeninę atsakomybę, jeigu valstybei visgi tektų atlyginti nuostolius.
Dar verta prisiminti, kad leidimai turėjo būti išduodami per mėnesį nuo reikiamų dokumentų pridavimo, o kiek buvo vėluojama?Žmonės sakys, kad norėjo vystyt projektus,tačiau tam neužteko laiko būtent dėl ministerijos kaltės, o jau nekalbant apie "dviejų eilių" galimą egzistavimą.....

youngcat šaunu, kad dar nepraradote idealizmo šiam žiauriame pasaulyje Bet yra keletas problemų:
a) lietuviai aiškiai pasisakė prieš atominę energetiką taigi belieka tik pirkt iš kaimynų
b) kaip padaryti kad projektus valdytų sąžiningi, o ne otkatininkai, kai net policija nesugeba skaidriai nupirkti keliasdešimt automobilių
c) kaip padaryti kad įstatymai nebūtų kuriami siauram ratui žmonių ir paskui nebūtų drastiškai keičiami bei įsiveliama į valstybei papildomai kainuojančius teisinius ginčus, kai jais pradeda naudotis platesnis ratas
Taigi daug problemų nebūtų jeigu žmonės galvotų plačiau. Kad ir subsidijas saulės/vėjo/hidro energijai darytų priklausomai nuo paraiškų kiekio, t.y. pirmam MW vieni tarifai, tolesniems mažesni ir t.t. Taip pat būtų geriau, jeigu priimtą įstatymą dėl tarifų, PVM ar pan. pamodeliuotų su matematikais optimizavimo specialistais, daug valstybės pinigų būtų sutaupyta, aišku teisininko specialybė taptų ne tokia paklausi

Matematika:
5-10% infliacijos i metus ir tie 1.5Lt/kwh po 10 metu pataps "kapeikomis" ir gamintojai "garsiai" verks ... mums mazai.

Vienintele vieta kur pritariu -> pinigai neisvaziuoja ir visai nesvarbu, ar LT/EUR santykis 3.45, ar 4.78 ... nes: ka pagaminom, ta patys suvartojom.

Atleisk, nesuprantu, ką vadini "tai savotiška valstybės kompensacija", gal galėtum paaiškinti?

Dar norėčiau pastebėti, kad valstybė neturi savo lėšų, tad bet kokias kompensacijas mokam mes - vartotojai ar mokesčių mokėtojai, o ne kažkokia abstrakti valstybė.

Tiems, kas kalba apie saulės elektrinių konkurencingumą - puiku, statykit jas kiek tik norit ir dalyvaukit elektros biržoje lygiomis sąlygomis be jokių dotacijų. Kiek tokių atsirastų šiandien? Galiu drąsiai atsakyti - 0. Va ir baigėsi diskusija apie konkurencingumą. Ir nereikia čia pritempinėti nevykusių pasiaiškinimų su infliacijom ir galimu elektros brangimu. Aišku, kad elektra brangs... dėl šių įgyvendinamų buminių saulės elektrinių...

Vėlgi nevykęs pasakymas "pinigai neišvažiuoja". Pinigai išvažiuoja Kinijon perkant saulės modulius, elektrinė turės dirbti daug metų, kol surinksi už modulius sumokėtus pinigus ir tai net 10 kartų brangiau mokant už elektrą nei kainuoja biržoje. O jei saulės elektrinių elektra būtų superkama biržos kainomis, tai už saulės elektrinėse pagamintą elektrą išvis niekada nesurinktum tiek pinigų, kad kompensuoti vien tik modulių įsigijimą.