Autorius | Žinutė |
2010-03-05 15:52 #93500
![]() |
|
Visai idomus pasvarstymai New World Order tema:
http://www.youtube.com/user/arsalbuchi#p/u/11/8ktQSLgu4n4 http://www.youtube.com/user/arsalbuchi#p/u/10/1r6sy8q79uA http://www.youtube.com/user/arsalbuchi#p/u/9/lXzvS2G8Tuw Dauguma sutinka kad ne uz kalnu antras finansu krizes etapas, taciau nezinome kas bus to kibirkstis ir kokia forma (infliacine ar defliacine) ji pasirodys. Siuose video tik keletas pamastymu kokiu isoriniu ivykiu mes galime tiketis artimiausiu metu kurie padetu transformuoti dabartine ekonomine politine sistema i nauja rezima. Sios tranfromacijos esme yra kontrole. Tixlas nera perpumpuoti visa privatu turta, tixlas yra kontrole. Kas is to jei tu turesi turto kai valdzia tures irankius (budus) kaip ta turta is taves nusavinti. |
|
2010-03-05 21:37 #93693
![]() |
|
kazkas cia citavo kokias tai kalbas apie samoninga trecio pasaulinio karo sukelima.Nagi,parodykit man tuos zydelius-masonus-bankininkus,kurie nores ta padaryt - juk jie puikiai zino,kad trecias pasaulinis - globalinis branduolinis karas - butu sios civilizacijos pabaiga,o tuo paciu - ir ir ju paciu,visagaliu piniguociu galimybiu pabaiga - taigi kam jiems tada visos pasaulio gerybes,kurias,pagal visas sias teorijas,jie zada nusavinti is musu?Ne,nereikia jiems pasaulio pabaigos.Globaliniai,galimybes uzdirbti atnesantys karai - taip,bet ne visuotinis branduolinis.
|
|
![]() |
2010-03-05 23:37 #93750
![]() |
Finansų krizė - tai tik technologinės revoliucijos šalutinis efektas.
Miniatiūrizacija, komunikacijos, artėjanti masinė procesų automatizacija ir kt atlaisvins begalę darbo jėgos - tai kas dabar ir prasideda. Reiks keisti visuomenės struktūrą iš esmės, o tai nelengva - nes pavyzdžių nėra. Labai įdomus pavyzdys Japonija. Ar pastebite kaip japonų nelanksti struktūra nespėja su permainom? Gal kažkas turi japonišką mobiliaką? Panasonic gamino geriausius video magnetofonus, tik jų nebereikia. Sony išstumta iš monitorių rinkos, stipriai stumiama is TV rinkos. Pioneer? Dar galima rasti automagnetolų ir DVD grotuvų, bet tai vakarykštė diena. Kur AKAI, AIWA, TDK, Nakamichi? O kas dabar lyderiai? IBM, Intel, Google, Microsoft, Apple, Yahoo, HP, Apple, nVidia, AMD/ATI, eBay, Amazon, PayPal, Akamai... Man trendas aiškus. Bitcoin accepted here - 1JjA1x5CgANZAvBWxyUChtys8Ebp9toVsY
www.sintagon.com alus, pliusas music intel samsung LG_Electronics |
|
2010-03-06 00:41 #93760
![]() |
|
Sunkiausia dabar atskirt informacija nuo dezinformacijos.
|
|
2010-03-07 02:48 #93947
![]() |
|
newbie [2010-02-19 12:59]: Pirma - aš nieko neproteguoju, tuo labiau politikos). Antra - pasitikslink, kas yra logistika. Lietuviu marsrutai Latvijoje buvo praktiskai perimti lenku. Neesme. Anksciau kalbedamas apie tai, kad negalima leisti kapitalui begti is salies turejau omenyje devalvacija. Ta civilizuotai 2009uju pradzioje atliko gretimu valstybes (rasiau kokios, plius Norvegija) ir joms gasdintis CCCP baubais visiskai nereikia. Siulyciau ir Tau nesigasdinti taip pat. Mes (Baltijos salys) tuo tarpu, pasirinkome baltos varnos regione vaidmeni. Tiesiog nematau, kaip kompensuotumem tokiu greiciu isvykstanti kapitala (jis greiciau bega, negu ateina). newbie [2010-02-19 12:59]: Dabar iš esmės: atskiros šalies piniginio vieneto santykinė vertė ir pasaulinio masto nepgrįstas/netikslingas skolinimas(is) neturi nieko bendro. Tiek protekcionizmas, tiek dempingas yra rinką iškraipantys faktoriai. Kadangi abu trukdo normaliam ekonomikos vystymuisi, todėl negali būti ilgalaikiai (kalbu apie 10-50 metų laikotarpius). Protekcionizmo sukuriamos šiltnamio sąlygos mažina verslo subjektų gebėjimą konkuruoti, ko pasekoje, tokio, per ilgesnį laiką tapusio neefektyviu, verslo prekės/paslaugos pradeda netenkinti vartotojo ir ... tada - SSSR ![]() Tikras dempingas neįmanomas be papildomo finansavimo iš šalies. Kas reiškia, kad kažkokie efektyvūs resursai turi būti ne vystomi, o naudojami neefektyvių finansavimui. Toks modelis dažnai sutinkamas rinkoje, bet daugumai akivaizdu, kad procesas negali be blogų pasekmių tęstis ilgai. Pagrindiniai trūkumai: papildomas finansavimas iš šalies neskatina tobulėti; finansuojančių dempinginę veiklą subjektų sukaupti resursai realiai švaistomi - tad tokia pagalba gali būti tik trumpalaikė. Jei tai užsitęs per ilgai, finansuojanti pusė su tuo nesitaikys arba tiesiog nepaveš. Jei apsižvalgysi, pastebėsi - pasaulis juda globalizmo keliu, bet jokiu būdu ne protekcionizmo. Pseudopatriotizmo apraiškos nors ir likę, bet kasmet silpnėja - tai tiesiogiai jaučiu savo darbe, kurio vis daugėja ![]() Newbie - per giliai kapstai. Nebutina ziureti 50 metu i prieki, uztenka 5. Ta akimirka, kai visi nori valgyti (tiesiogine to zodzio prasme) jiems ne motais ekonomine ar technologine evoliucija. Vyriausybes negales laikyti milijoniniu bedarbiu miniu ir nieko su tuo nedaryti, tures vykdyti protekcionizma (pasaulis - tai ne Lietuva, negalioja musu mentalitetas, kuomet spengia tyla). Tai viena. Antra - labai didele tikimybe, kad ateis toks laiko momentas, kuomet kuri laika (neapibreztas laiko tarpas) nieko neapsimokes gaminti. Visko ir taip bus pilna. Kam nors sugalvojus ka nors daryti (pries tai pasitikslinus kastus su galimais konkurentais) paaiskes, kad jo prekiu niekam nereikia, mat toks veikejas bus nudempinguotas jau egzisuojanciom prekem. Neuzmirsk, kad esame bendroje pasaulineje rinkoje. Is esmes nemazai gamybos jau sia diena vykdoma nuostolingai - sukandus dantis su viltimi apie sviesu rytoju, tai ateityje tokios prekes ''eis'' jei ne uz dyka, tai labai pigiai - pigiau nei savikaina. O zmoniu ''atleista'' pasaulyje, dar palyginus, nedaug - taigi, gamyba +- vykdoma. Vaizdziai tariant - jau siandien yra finansuojamas ateities dempingas. Uztenka prasideti tolimesniems ivykiams, kad tai islystu i pavirsiu (paklausa tebekrenta, nauju visuotiniu prekiu paklausos saltiniu ner, vartotojams pasiekiama pinigu mase traukiasi, nes JAV turi devalvuoti savo doleri, o ji negales to padaryt, kol netures pagrindines mases doleriu salyje). Labai noretusi del viso to klysti. Auvis [2010-02-19 18:46]: Nematau reikalo žūtbūt "stumti prekes į Rusiją". Europos Sąjungos rinka kurkas didesnė, turtingesnė ir įstatymai ten galioja. Skirtingai nei Rusijoje. Aišku sakysi, kad Europos rinka persotinta ir pan. Tačiau ir Rusijos rinka persotinta užpilta ir pan. tų pačių vakarų produktais ir prekėmis. Ta pati konkurencija. Gana mąstyti sovietinėm kategorijom. O kai įvertini visas muitų, logistikos, korupcijos ir įteisintos valstybinės mafijos problemas tie mistiniai "milžiniško ir alkanos" rinkos pranašumai prapuola. O jei norisi kažko egzotiško, su rizikos prieskoniu, gal geriau paieškoti ką pasiūlyti kinams. Ten rinka išties milžiniška, o atsirandant pinigų pas žmones galima tikėtis paklausos. Kinu perkamoji galia smuks, nes jie laikosi isikibe JAV paklausos. Taip bus jeigu revalvuos juani (taps maziau konkurencingi pasaulyje), ir jeigu nerevalvuos (JAV padetis pamazu prasteja ir itin suprastes po hyperinfliacijos). Taigi - sis pvz netinka. Plius jie patys pasigamins is paprastu prekiu, ko jiems reikes. Ka norejau pasakyti del kaimynu slavu (Rusijos) ir Lietuvos eksporto: esu isitikines, kad eksportuoti ta pati produkta i Rusija is Vakaru yra brangiau, nei analoga is Lietuvos. Tai viena. Antra - ES rinkos pajegumai pirkti ''trauksis'', kartu su ekonominem-finansinem problemom, taip pat jie stengsis vienaip ar kitaip apsaugoti savo darbo vietas. Taigi, pletra vykdyti ta kryptimi bus sudetinga. Rusai apsisaugoti negali, nes pas juos didele korupcija ir jie patys gamintis nemoka, o kad ismoktu - reikia laiko (uztenka per youtube pasiklausyti ju bankininku, ar siaip verslininku paistalu, kad daugmaz suprastum, koks yra ju konkurencingumo lygis). Plius - esame mazi, nuo musu gintis ne taip svarbu, kaip nuo lenku. Tai yra unikalus musu salies padeties privalumai. Nori nenori, mums reikes pirkti energetinius isteklius is kaimynu, tame tarpe Rusijos. Nemanau, kad ju reikia tebebijoti, nes jie patys ekonomiskai nera pavydetinoje padetyje, ypac turint omenyje pervertintas dujas (pralaimima technologine kova JAV, zr http://rutube.ru/tracks/2998042.html?v=2f4334de9b4c90bc258679003110b003) ir, ko gero, krisiancia ateityje naftos kaina taip pat (JAV planas) - taigi, jie nenores prarasti klientu Maza to - mums reikia ne tik energija pirkti, bet ir eksportuoti i Rusija... antraip tie 13% eksporto (didziausias musu eksporto partneris, kaip ne kaip) ten bus pakeisti vietinemis prekemis (apie tokius planus jau paskelbta, dirva ruosiama bemuiciam Kazakhstano ir Baltarusijos prekiu ivezimui, prie ju turetu prisideti ir Ukraina) + kazkaip reikes kompensuoti krentanti eksporta i ES (Latvijoj, Estijoj, Lenkijoj, Jungtinej Karalystej, galbut ir dar kur nors bus kritimas). O pasirinkimo kompensavimui ne tiek ir daug. + vietiniai perkamosios galios varikliukai jau isnaudoti. Cia apie emocijas net neina kalbeti, uztenka paziureti i skaicius ir objektyvias priezastis - tai ateitis kaip ir aiski (jeigu nieko nedarysime). Droidas [2010-03-05 21:37]: Miniatiūrizacija, komunikacijos, artėjanti masinė procesų automatizacija ir kt atlaisvins begalę darbo jėgos - tai kas dabar ir prasideda. Reiks keisti visuomenės struktūrą iš esmės, o tai nelengva - nes pavyzdžių nėra. Droide, kazkaip vis uzmirsti viena dalyka: ta 'atsilaisvinusi' darbo jega paprastai badauja. Kitaip tariant, ja pamaitinti uz dyka - kainuoja. Nezinau istorinio pvz, kuomet Europoje masiniu budu butu pamaitinti milijonai zmoniu. Net civilizuotuose krastuose. Net jeigu ir butu toks kilnus noras, paprastai kol jis materializuojasi, badaujantys nuvercia valdzia ir i sosta atsiveda koki nors fasista (prisiminkime tarpukario Vidurio Europa nuo Bulgarijos iki Estijos, ta pati Smetona). PS Badaujantys - cia siek tiek perkeltine prasme. Vargingai gyvenantys, negalintys sau daug leisti, bet puoselejantys dideles ambicijas gyventi geriau labiau pritiktu. |
|
![]() |
2010-03-07 23:34 #94100
![]() |
augisss [2010-03-07 20:09]: kinu rinka tokia didele ir perkamoji galia tokia maza kinų rinkos potencialas didelis, bet perkamoji galia kol kas maža ![]() Ir labai didelis klausimas ar jie sugebės taip augti jei eksportas į JAV žymiai sumažės. Visas žaliavas kinai perka už dolerius, plius jiems daug ko trūksta, pav maisto. 2009 m kinai dirbtinai skatino augimą, taip negali tęstis amžinai. Dar jie auga iš Vakarų investicijų - o ką jei jos nutrūks dėl kažkokių politinių įvykių ar vakarai nuspręs kad užtenka finansuoti galimus priešus? Nepamirškime ir naftos kainų - jei kaina stipriai išaugs, neapsimokės transportavimas, sau amerikonai ir Europa prigamins viso kiek tik reikia (juolab kad reikia mažiau) O dar gali atsitikti nenumatytas įvykis (black Swan), pav. esminis atradimas (sritys - energija,medicina,dirbtinis intelektas ir pan.) ir pasaulio prioritetai gali visiškai pasikeisti. Lietuva (nedidelė lanksti valstybė su kvalifikuota darbo jėga) tikrai galėtų labai sėkmingai klestėti - tik kokie mūsų prioritetai? Žemės ūkis ar mokslo slėniai? Baldų ruošiniai ar tecnologiniai gaminiai kaip saulės elementai ir optika? Prekybų centrų daugybė ar serviso paslaugos stambioms tarptautinėms korporacijoms? Bitcoin accepted here - 1JjA1x5CgANZAvBWxyUChtys8Ebp9toVsY
www.sintagon.com alus, pliusas music intel samsung LG_Electronics |
|
2010-03-15 21:34 #96691 | |
Tsk tsk tsk...
http://www.bloomberg.com/apps/news?pid=newsarchive&sid=aMEm6wcA8PPo Treasury Yield Curve Near Record Adds to Demand at Bond Auction Treasury 30-year bonds gained as one of the biggest yield premiums over 2-year government securities on record bolstered demand at today’s U.S. auction of $13 billion in bonds. “Insurers, pension funds and other investors continue to buy the 30-year because of its outright yield and it relative value attractive against the short-end given the inflation and economic pictures,” said Thomas Tucci, head of U.S. government bond trading in New York at the Royal Bank of Canada, one of the 18 primary dealers required to bid at Treasury auctions. “There is just little value in the front end versus the long bond.” |
|
![]() |
2010-03-16 22:18 #97007 |
Klausydamas pamokymų, privalai suvokti jų šaltinį. Nematuok jų savo matu
|
|
2010-03-17 19:00 #97359 | |
dėl farmacijos:
Sukurti nauja vaista kainuoja vidutiniskai 1.2 mlrd doleriu, R&D uztrunka vidutiniskai 10-15 metu ir tik 20% nauju klinikinius tyrimus praejusiu vaistu zymiai virsija savikaina. Mokedamas branigiai uz vaista tu moki ne uz ta chemine medziaga, kurios savikaina gali buti centai uz grama, bet uz R&D. Generines farmacines kompanijos neatlieka stambiu tyrimu, tiesiog imituoja ar staciai kopijuoja stambiuju rikliu sukurtus produktus. Taip kad tie pasvarstymai apie prazutinga goduma (aiksu tam tikras kiekis jo yra, kapitalizmas visgi) ir sventus indus yra is pirsto lauzti. |
|
![]() |
2010-03-25 13:26 #99343
![]() |
THE Most Important Chart of the CENTURY
Самый важный график этого столетия We could expect that each new dollar of debt added in the year 2015 would add NOTHING to our productivity. Then a funny thing happened along the way. Macroeconomic DEBT SATURATION occurred causing a phase transition with our debt relationship. This is because total income can no longer support total debt. In the third quarter of 2009 each dollar of debt added produced NEGATIVE 15 cents of productivity, and at the end of 2009, each dollar of new debt now SUBTRACTS 45 cents from GDP! Major change is not an occasional occurrence throughout history.
Paradoxically, it's the only constant... |
|
2010-03-25 14:14 #99362
![]() |
|
http://www.zerohedge.com/article/fed-runs-out-low-rate-options-ust-must-be-considering-wholesale-shift-out-risky-assets-bills
Yra ir tokia nuomone -kaip suvaryti spekulius is rinku i bilius....Matyt, prastai pasaulio flagmanui su skolos popieriais.... |
|
2010-03-25 16:00 #99397
![]() |
|
oho, 45% GDP net neprispausdinsi, juk vien mokejimai uz stakles, popieriu, dazus, paskirstyma (kuras helikopteriams) ir vel skola didins
![]() turbut vis delto teks susitaikyti su "subract" is viso to, ka ilgai ilgai priputinejo ![]() o jeigu rimtai, tai matematiskai jeigu paskolu palukanos yra didesnes uz GDP augima (o taip juk buvo visada)- tai tikrai anksciau ar veliau skola praris visa realia ekonomika ir grafikas tikrai parabolinis. nulines palukanos (think Japan), naujo kredito kontrole (praktiskai reiskia "jokiu nauju kreditu") ir pakankamas kiekis default'u gal ir reanimuotu sistema, bet turbut anksciau ar veliau vistiek atsiras koks liberalus "save susireguliuojantis"lobistas pasnibzdesiantis nuodemingai "tautos tarno" ausiai ![]() o visas esamas sistemos dizainas is tikruju nera tvarus Redaguota: siaures vejas (2010-03-25 16:35 ) |
|
![]() |
2010-03-25 21:41 #99530 |
Siurblys susiurbs pats save
![]() Bitcoin accepted here - 1JjA1x5CgANZAvBWxyUChtys8Ebp9toVsY
www.sintagon.com alus, pliusas music intel samsung LG_Electronics |
|
![]() |
2010-03-27 00:34 #100007
![]() |
Ashaman [2010-03-25 13:26]: THE Most Important Chart of the CENTURY Самый важный график этого столетия We could expect that each new dollar of debt added in the year 2015 would add NOTHING to our productivity. Then a funny thing happened along the way. Macroeconomic DEBT SATURATION occurred causing a phase transition with our debt relationship. This is because total income can no longer support total debt. In the third quarter of 2009 each dollar of debt added produced NEGATIVE 15 cents of productivity, and at the end of 2009, each dollar of new debt now SUBTRACTS 45 cents from GDP! Sudomino straipsnis. Įdomu, kokia skola naudota grafike. Vien valstybės skolą imti netikslinga, reikėtų imti skolą visų sektorių, kuriančių bei įtakojančių BVP augimą - vyriausybės, verslo, privačių asmenų. Įdomu kur skelbiama tokia skola. Nors, iš kitos pusės, taip galima prieiti ir iki pinigų komponento M3, kadangi pastarasis ir atspindi visų sektorių skolą, kurią mes vadiname pinigais. Tuomet suprantama, kad didinant pinigų kiekį jų ribinis produktyvumas mažės, tam ir reguliuoja centriniai bankai jų kiekį, ir nebūtinai produktyvumo mažėjimas sietinas su palūkanomis, mokamomis už skolą. |
|
2010-03-29 23:51 #100560
![]() |
|
Nedidelis tyrimas apie JAV visuomenės ekonominį mobilumą:
http://www.docstoc.com/docs/18072249/Economic-Mobility-Is-the-American-Dream-Alive-and-Well Autorių išvada trumpai: amerikiečių galimybės pakilti į aukštesnį socialinį (ekonominį) sluoksnį nukrito ir atsilieka nuo kitų išsivysčiusių šalių. Taip pat: Pajamų pasiskirstymo nelygybė pašoko į neregėtas aukštumas: http://www.businessinsider.com/henry-blodget-the-rich-get-richer-and-the-poor-get-fired-2009-8 Beje atkreipkite dėmesį į įdomų faktoidą grafikuose: Pajamų nelygybė KYLA per bumus (burbulus) ir KRENTA per krizes. |
|
2010-04-09 00:30 #103453
![]() |
|
US consumer balance sheet:
![]() Tai reiškia panika dėl didelio amerikiečių įsiskolinimo smarkiai perdėta? Ne visai. Klausimas, pas ką yra turtas ir pas ką yra skolos: http://sociology.ucsc.edu/whorulesamerica/power/wealth.html ![]() ![]() TRUMPAI: 80% "neturtingiausių" amerikiečių, kitaip tariant visiems likusiems išskyrus 20% turtingiausių, priklauso 7% "finansinio turto". "90% neturtingiausių" priklauso apie 40% pensijų fondų aktyvų ir indėlių, tačiau "priklauso" 73% skolų. |
|
2010-04-09 00:40 #103455 | |
siaures vejas [2010-03-25 15:00]: oho, 45% GDP net neprispausdinsi, juk vien mokejimai uz stakles, popieriu, dazus, paskirstyma (kuras helikopteriams) ir vel skola didins Tai, kad dabar viskas elektroniniu būdu padaroma ![]() |
|
2010-04-09 05:54 #103459
![]() |
|
aciu Skeleton, labai idomi info. 90% zmoniu turi 5T turto ir 10.3T isipareigojimu + "jobless recovery" (if any). Ir tas pats turtas turbut "homes only". Foreclosures, atrodo, dar greit nesibaigs
![]() idomu kaip "povandeniniai" 5.3T atsispindi banku balansuose? vargu ar jau visi nurasyti. Ir tai vien households, nors didziajai daliai komercinio ir municipalinio kredito aptarnauti pinigu srautu irgi truksta. o paziurejus i assets dalimis kas galetu padengti liabilities vaizdelis daugmaz toks: depozitoriai turbut skolu neturi (nebent US mortgage offset accounts butu masinis reiskinys?)- tai ne ju isipareigojimai. Pensiju fondai- rezervuota iki 65m.+, o tuo metu savininkai dazniausiai isipareigojimu jau nebeturi. lieka homes ir other finansial assets- o pingines "vertes" istraukimas is ju ir vel reiskia "firesales" (tai ir vyksta). Dar prisides pensiju fondai, kurie saugodami kapitala seks is paskos. |
|
2010-04-09 15:12 #103612
![]() |
|
1970 m. Didelį rezonansą sukėlė Hudsono strateginių tyrimų instituto direktoriaus g. Kano knyga “Japonijos supervalstybės gimimas: iššūkis ir atsiliepimas”. Knygoje autorius rašė: “Per pastaruosius aštuonerius metus aš beveik galutinai įsistiklinau, kad Japonija iš tikrųjų parodė, kad sugeba vystyti ekonomiką tokiais tempais, jog vargu ar per tiriamą laikotarpį kas galėtų ją aplenkti, todėl Japonijos bendrasis nacionalinis produktas XX a. pabaigoje – XXI a. pradžioje gali būti didžiausias pasaulyje. Klausimas, ar Japonija dėl to taps valstybe, darančia lemiamą įtaką XXI a. politikai ir visuomenei, lieka atviras (...) jei japonai norėtų įtakoti pasaulį, jie lengvai galėtų to pasiekti”
Tokios buvo prognozės... Kaip žinia Japonija visą laiką turėjo teigiamą užsienio prekybos balansą. Bet baigėsi tuo ,kad Japonijos aktyvai smuko , o JAV augo . Gal panašus likimas ruošiamas ir Kinijai ? Ar JAV gali įjungti stabdžius Kinijai ,kaip tai padarė Japonijai ?Pagal samokslo teoriją - Kinijos ekonominė krizė įpūstu į JAV naujos gyvybės . Nes JAV išsigelbėjimas dabar - tai naujo burbulo už JAV ribų suformavimas ir susprogdinimas . Burbulo pūtimas suteiktu ekonomikai atsigavimą , o sprogimas dažniausiai pražūtingas tai šaliai kurioje sprogsta Svarbu ne ūgis , o smūgis .
|
|
2010-04-09 15:31 #103618
![]() |
|
Labai teisingas pastebėjimas. Pastoviai rėkiama po kiek auga Kinijos BVP ir t.t. Bet kas iš to, kad tas augimas nuo nulio, galima sakyti, prasidėjo. Tai tas pats, jei aš dabar imčiau rimtai treniruotis plaukti, ar bėgioti. Rezultatai gerėtų ne šimtosiomis dalimis, o kartais. Tapčiau vis geresnis ir geresnis plaukikas, ar bėgikas. Ir kas įvyktų, kai mano plaukimas taptų toks geras, kad pasiekčiau, tarkim, meistro atskyrį. Ar laikas ir toliau gerėtų tokiais tempais kaip tik pradėjus treniruotis? Manau atsakymas aiškus. Pasiekus tam tikrą lygį, jį pagerint tampa laaaabai sudėtinga. Taigi ir Kinijai, kai jos išsivystymas pasieks bent jau vidutinį Europos šalies išsivystymą, jį pagerint reikės kažko daugiau, nei pigios darbo jėgos ir partijos nurodymų.
Yra pakankamai žmonių, sakančių kaip yra: dabar mums reikėtų keleto, sakančių kaip galėtų būti.
Robert Orben |