Paskaitinėjau aš kažkiek kitur.
Bet kad ten randu žmonių kalbą...
Žmonės kalbasi su žmonėmis.

Galu gale paaiskejo, kodel dievas turi tiek pavidalu, o musiskis - dar ir triasmenis.

Taip, aš, bet geriau tu o ne jūs (nesuprantu iki šiol to žodžio naudojimo vienaskaitoje, (ypač kai sako -" jūs.. mama") tokia ta lietuvių kalba



Ne, nebuvau. Kūno saminingumo netekti negalima, nes jis priklauso kūnui. Kiekviena lastelė - kaip atskiras gyventojas. Taip visos lastelės sudaro tarpusavyje įvairiapusiškais ryšiais sujungtą bendruomenę, kurioje "tvyro" bendras sąmonės laukas. Netekti kūno sąmoningumo reiškia netekti kūno. Kitas dalykas su juo tapatinti save. Jei klausi ar tapatinu, tai atsakymas - stengiuosi to nedaryti.



Taigi... kiekvienam iš mūsų ir nuspręsti, ar ši dovana - veltui duota, ar duota veltui.

Pagal tave išeina, kad aš, pasirodo, moku kalbėti žmonių kalba, bet kažkodėl būtent tada, kai apie aplinkinius, pasak tavęs, žiūriu kaip į aveles.



Ačiū

taip, bet pirmieji galbūt jau yra ėję, antrieji galbūt eina ratais, o tretieji jei jau dvejoja, tai jau nėra visiškos imobilizacijos stadijoje. Ir aišku juos visus galima taip "išgelbėti" kad net nuo mažiausio jų reakcijos mažmožio nebesinorės to daryti.

Tiesa sakant niekada neprisiimčiau atsakomybės ką nors gelbėti. Pakanka darbo ir su vienu.

Fox

"Netekti kūno sąmoningumo reiškia netekti kūno. Kitas dalykas su juo tapatinti save. Jei klausi ar tapatinu, tai atsakymas - stengiuosi to nedaryti"

As apie tai ir rasau, stengimasis netapatinti saves su kunu issauks toki efekta, prarasi kuno samoninguma.

tai atsitiks pagal taisykle.
"Suvokimo procesas turi savyje gebėjimą nukreiptį didžiąją dalį savo dėmesio į kurią nors "tiriamąją" sritį tuo sutelkiant pakankamai energijos (tiek fizinės tiek protinės) reikalingos atsirasti ketinimui veikti"

Kai netenki sąmonės ar kūnas išsiskaido? Kai sapnuoji ar kūnas miršta? Suprantu ką tu turi omeny, bet jei jau tai turėtu vykti pagal mano žodžius, kuriems prikibdei etiketę "taisyklės", tai tose taisyklėse aiškiai parašyta - didžiąją dalį (ne visą) savo dėmesio.

Tarkim žemėje nėra atmosferos tinkančios kvėpuoti ir tam, kad šioje planetoje galėtume veikti, mes naudojam skafandrus. Vėlgi tarkim, kad mes taip užsižaidžiam su savo veikla, kad pamirštam pasirūpinti skafandru ir..... jis sudyla, išsihermetina ar pan. Ką gi.... teks ieškoti kito, nieko daugiau. Tiesiog kitam kartui jau žinosi, kad jis reikalauja bent minimalaus tavo dėmesio.

Paradoksas, bet nesitapatinimo su kūnu procesas iššaukia tik pozityvius jo pokyčius. T.y. kai tapatiniesi su kūnu, tai neišvengiamai tapatiniesi ir su jo pokyčiais, atsirandančiais laiko tėkmėje, o tai savo ruoštu iššaukia teigiamas arba neigiamas (dažniausiai jos periodiškai keičiasi) mintis bei iš jų kylančias emocijas. Na kad ir pvz. AŠ per storas, AŠ per plonas ir t.t. arba scenarijus vystosi kaip tam eilėraštuke "Pelėda Ūka turėjo namuką, bet tam jos namukui kažko vis dar trūko".

Kai nutraukiamas tapatinimasis su kūnu, nutraukiamas ir ydingas ratas (kūno pokyčiai>mintys>emocijos>kūno pokyčiai) Tada nemaišoma kūnui tiesiog būti ir atlikinėti tai kam jis buvo sukurtas, o tai visada išvirsta į pozityvius pokyčius.

Čia gerai atspindima dabartinė mano kelio atkarpa http://www.youtube.com/watch?v=uIaY0l5qV0c&feature=related

Čia tesinys, jei bus įdomu
http://www.youtube.com/watch?v=8qSTHPABoHc&feature=relmfu
http://www.youtube.com/watch?v=VeuoC6Gm-JY&feature=relmfu

O čia kelio pabaiga
http://www.youtube.com/watch?v=3nsYuQnbLS4&feature=related

Suprasti ir pa(si)tiketi - va ir viskas, ko reikia. Paprasta? Nezinau, netgi cia stringa kito mastymo sablonai, gal - nekantra del komentaru komentaru pakomentavimo. Kol kas .
P.S. Fox. paradoksas, bet suvokimas, kad reikia taip mazai ir tai yra daugiau uz viska, ka iki siol turejai ateina tik tada, kai leidi sau nusi... ant viso likusio pasaulio ir buti labiau isprotejes uz ji. . Sekmes.

Mistikos rasinelis, sekmadienio rytui
Fox
Kai netenki sąmonės ar kūnas išsiskaido? Va pats ir atsakyk, nes jei paklaustum manes, as tau pasakyciau tu buvai be samones, kunas gulejo. Ir tu tiki manim, ne savim.

Kai sapnuoji ar kūnas miršta? Va pats ir atsakyk. nes jei paklaustum manes as Tau pasakyciau tu miegojai, kunas gulejo lovoj. As tuo metu rasiau sias eilutes.Ir vel tu tiki manim, ne savim.


Kai netenki samones, kai sapnuoji, kai numirsti kunui vienodai jis neatskiriama visko dalis, jo lasteles sudaro tarpusavyje įvairiapusiškais ryšiais sujungtą bendruomenę, kurioje "tvyro" bendras sąmonės laukas. Zmogaus kunas gyvas tol, kol gyva tai, kas egzistuoja, kol gyva Viskas.
Ir kunas tai ne skafandras, skafandras yra visa WHAT YOU AWARE OF

Fox - Tu esi zmonijos samoningumas. ("Stebetojas" tas kuris aware ) taipogi zmonijos samoningumo dalis. Jei nori, net EGO dalis, nesuklysi taip pasakes).

Tai apie ka kalba E.Tolle, Jim Kerry, Cezaris Teruell (jis beje lyg ir Lietuvoj bus sia sav.), Mooji. Jie visi kalba apie zmogiska matrica, zmonijos samoninguma, patys budami jo dalimi.

Zmogus priimanti butybe, sugebejo pastebeti atsitiktinumu desningumus. Ir laikui begant susitapatina, vien su desningumais, isstatydamas stebejimo piramide. Visas zmonijos samoningumas pajungtas siem desningumams, juos atrasti,vienas kita ismokyt IR SUSITAPATINT!!!

Matyti bendra zmonijos piramide yra nepakartojamas reginys. Bet tam turi nunesti stoga kapitaliai.
O kad tai ivyktu nera jokiu keliu, isskyrus Tavo kelia.
Ir dar, Tavo vienintele meile neklaus Taves, ka Tu zinai ka tu gali pasakyt. Ji viska zino ta pati. Bet ji pakvies Tave i begalybe. Kad ten nepaklyst pats turi buti begalybe. Dar nebuvo, nei vieno nepakviesto.
Moterys Jos Tokios sako imk kask obuolio, ir rojaus + aiskumo, kaip nebuta, gerai tiek tos to rojaus duokit nors zeme.

Aciu uz demesi

Kartais tenka išgirsti, jog moteris - ne žmogus.

Tai gal moterį galima priskirti gamtos jėgoms?

eikit medituot geriau!!

things are happening by itself! iliuziju namelis grius!)

kaip sake Gintaras (gintaro pokalbiai) - o ten tokie atrakcionai vyksta)) meditacija vienintelis kelias - pasileisti nuo nesamoningo ir paranojishko bandymo tvirtai laikytis uz siaudo, grynai del nezinojimo ir baimes, del ko viskas yra kaip yra kelios minutes atidaus stebejimo ir tu jau ten!! palaipsniui momentishkai ieidamas ir iseidamas, panirdamas ir isnirdamas. jei esam dabar ir cia pilnaja siu zodziu prasme, kazkokie paranormalus reiskiniai prasideda, kurie neturi jokio paaiskinimo ar konkrecios matematines formules. viskas tiesiog vyksta savaime! nereik kontroliuot. viskas kas yra, tera paprasto ir (ne)sudetingo atsitiktinumo deka, susiformaves reiskinys. ha ha ha)) kvantines fizikos metodais bandomi issiaskinti pasauliniai dalykai, griuna paciu mokslininku panoseje!! nebandykim apimti to kas neapimama!!

na ka! kelios valandeles meditacijos sustate viska i savo vietas! siek tiek apie tai.

tikrai per daug sudetingai viska isivaizduojame)) gyvenime viskas daug paprasciau...

nu gerai, tebunie, tarkim as zn kaip sunku zengt pirma zingsni...
bet jei pazvelgtume giliau, netruktume atrast - visa visata musu, visos zvaigzdes ir zvaigzdynai, visa meile, dievas, nirvana, tai kas zmoniu vadinama meile...! viskas mums!!


vistiek daugiau ar maziau zmonija iesko laimes. mes ja realiai galim gauti ir turim jau dabar!! tereikia tik nugaleti save ir eit i prieki. nesustokim kuomet krenta zvaigzdes, sukimes kartu su pasauliu!!

jei tik panoresime! cia kaip tam sirvio eilerastyje : kai sukasi visos planetos, desningu visatos keliu. siauruciuos remeliuos poeto, ramiai nusedet negaliu)) taip kad viskas yra, mes galim gyventi ir buti laimingi jau dabar! nieko nereikia, tik meiles sirdyje ir ugneles sieloje. dievas duoda tiek daug, bet mes imam tiek mazai!! primeskim, jei visa pasaulio laika kuris yra svarbus kiekviena momenta, skirtume tik sau ir niekas negaletu jo pavogti is musu, jokie darbdaviai, jokios pasaulio sistemos, nes mes gyventume pagal auksciausia plana, toks kuris ateina tik samoningiems zmonems. sapnas kuris jau pildosi. tai kvantines fizikos principas, tereikia tik pasirinkti ir nugalejus save, zengti zingsni link sviesos saltinio))


manau viskas imanoma. karma jau nusprende likima. viskas juda link to

jei tiki meile, jei nebijai, jei tu zinai kas yra tiesa, niekas niekada tavo gyvenime neatsiras kas galetu sudrumsti...!! tu jau radai esme ir esi joje, kur beiti?)) sakau, tai kaip paciam graziausiam dailininko paveiksle. visa erdve, visi dievo visatos pasauliai, visos paslapties skrynios, visa kosmine energija musu. tereikia zengti zingsni i prieki, tereikia paspausti ta paslaptinga mygtuka, mostelti fejos lazdele ir pati siela nunes ten, kur jai yra geriausia. bukim saziningi pries pacius save, nemeluokim sau, savo sirdziai, gyvenimas neamzinas, kam ji svaistyti bereiksmiams darbams,kuriu nei prasmes niekas nesupranta. amzinybe susideda is akimirku, akimiros is amzinybes. viskas yra viena, viskas yra meile!!


viskas imanoma, viskas padaroma, turbut nera tokiu dalyku, kuriu negaletume igyvendinti. jei tik panoretume, jei bustume atviri ir sugebetume priimti dovanas, tai pradziugintume save smagiais malonumais ir jie uzpildytu, nuo koju pirsciuku iki pat smegenu virsuneliu)) jei zinotume kaip rasti, kaip paimti, jei suprastume kaip tai yra gerai ir grazu, nedvejodami pasirinktume daugiau niekada niekada gyvenime neliudeti...laime mus lydetu kiekvienam zingsnyje)

butinai gerai issimiegokite. linkiu kosminiu saldziu sapnu. linkiu surasti tam sapne save.

tokiais momentais reikia paleisti prota i dausas ir pasiduoti sirdies ritmui)) kartais jos duziai buna tokie tikslus ir teisingi, beveik kaip Pandoroj, kur musu nerealiausi sapnai virsta realybe!! kuriame amzinybe susideda is akimirku, o akimirkos is amzinybes. kur meile nugali viska ir viskas yra meile. kur sapnai bega nesustodami, kurdami nuostabu stebuklinga pasauli, kuriame mes nieko nebijom ir nesigailim. to ir linkiu si vakara. isgirsti ta tyla, pasaulio trimitu apsuptyje ir suciupti jos centre savo drugeli, kuris mosuoja angelo baltais sparnais, musu fantaziju su realybe susimaisiusioj begalines visatos erdvej))

sėkmės ir tau

Klausiau taves tavo patirties o ne žiūrėjimo į kito kūną. Nesi matęs iš šono savo kūno miegančio? (klausimas retorinis)



Skafandras tai ego kūnas. Tik ta prasme aš naudojau šį palyginimą. Tik tiek.



Taip taip. Viskas ok. Malonu buvo pakontempliuoti, bet manau cezaro patarimas čia tikrai vietoje. Manau sulaukiau pagaliau noro neberašinėti, nes atradau naudingesnę veiklą. Dėkui tau ir sėkmės.

Agata, nežinau kur tai girdėjei, bet te nebepasiekia tavo ausų tokios kalbos. Te girdi tavo ausys vien komplimentus. Tu nuostabi butybė nepriskiriama niekam ir neatskiriama nuo savęs. Ačiu ir sėkmės tau

" Kas jums gali parodyti šiame gyvenime kelią? Iš tiesų, - jokio kelio nėra. Jūs jau esate atvykę į vietą! Kad ir kur bebūtumėte – visuomet esate vietoje arba čia ir dabar. Kelias – neegzistuoja! Jeigu bandysite eiti ieškoti ir klausinėti apie kelią, jūs vėl ir vėl pateksite į ateities pinkles. Ateitis tai yra mūsų košmaras, iliuzija. Jeigu geriau įsižiūrėtumėte į šią akimirką, pamatytumėte, kiek daug aplinkui gyvybės, kaip viskas gimsta, bunda, kiek grožio, meilės. Vienas vienintelis stebėjimo momentas ir jūs juoksitės iš savęs, kad visą laiką ieškojote krypties, kelio, metodo, nes nėra nieko, - ko nebūtų dabar! Kiekvieną kartą, jums atėjus beieškant atsakymo, kur yra jūsų kelias, aš tyliai sau sakysiu, - here comes a crazy man again! Jeigu jums neparodysiu kelio, - atrodysiu griežtas; jeigu bandysiu jį parodyti, - suklaidinsiu jus. Vienas, vienintelis dalykas, kurį jūs galite padaryti čia ir dabar, - geriau pažiūrėti į savo vidų. Taigi, aš turiu prigalvoti kelių, kurie ištikrųjų nėra jokie keliai, bet tik taip atrodo. Jie niekur neveda. Nes nėra nieko, kur reikėtų eiti. Mes visi esame atvykę! Paprasčiausiai nėra kur eiti. Bet, aš turiu prigalvoti naujų kelių ir metodų, kad visiškai jus išvarginčiau ir išsekinčiau. Tam, kad vieną dieną, dideliame savo nuovargyje ir išsekime, jūs paprasčiausiai mesite visus ieškojimus! Išsekę ir pavargę jūs krisite ant žemės, nuo visų kelių ir metodų, pavargę nuo visų ieškojimų ir tyrinėjimų ir staiga netikėta ramybė užplūs jūsų širdį. Ramybė, kuri yra toliau už mūsų suvokimo ir proto ribų. Tada jūs juoksitės, nes tai, visuomet buvo įmanoma. Problema buvo – jumyse! Jūs bėgote nuo savo ramybės! Visi keliai veda į kažkur, bet tiesa yra čia. Visi takai yra kažkur, bet tiesa visuomet čia ir dabar! Nėra tokio kelio, kuris padėtų surasti save. Štai kodėl aš sakau, - bandykite ieškoti sunkiai ir ilgai, tam, kad tik greičiau išvargtumėt. Nemėginkite eiti lėtai. Taip ieškodami keliaukite per vieną, kitą gyvenimus, vis tikėdamiesi, vildamiesi, kada nors rasti... Kiek įmanoma stenkitės ieškoti iš visų pastangų, absoliučiai, visiškai save atiduodami... Ieškokite taip, kad vieną dieną nusilpus ir išsekus, pats ieškojimas grius iš nuovargio. Ir staiga, pavargusiam ir bejėgiškai gulinčiam ant žemės, nelauktai nušvis tiesa, kad visa kas yra, - ši akimirka! "
....berods senas Cezaro postas, .....bet kaip jis man limpa.......VĖL

Žiūrėjau laidą. "Nelaimingųjų" literatūra parduodama labai dideliais tiražais.
Kodėl? Pasirodo, labai didelė žmonijos dalis jaučiasi nelaimingais. Jiems patinka skaityti kitų nelaimingų žmonių istorijas. O jei perskaito apie dar nelaimingesnį žmogų, patys pasijaučia laimingesniais. Ne, čia ne piktdžiuga. Tai kitas jausminis lygmuo.

Tai pasirodo, jog žmogaus laimingumo pojūtis tėra santykis su kitų žmonių laimingumu. Tai, ką jis "mato" aplink save. Realiam pasaulyje mato akimis, skaitydamas mato vaizduotėje.

Ir istorijos, paremtos tikrais faktais, daro žmogui kur kas didesnį poveikį, nei romano stiliuje parašytas kūrinys, naudojant fantazijos ir vaizduotės elementus.

Jei šiuolaikinis autorius ryžtasi praeiti melo detektoriaus testą, įrodydamas aprašomos istorijos tikroviškumą, jo kūrinys turi tikimybę daryti didesnį poveikį žmonėms ir galimybę būti parduotas didesniais tiražais.

kazkokia klaida ivyko kazkur ( ,,filosofijoje") kazkada, kai tapo madinga teigti tik DABARTI, ir kritikuoti svajones, verzimasi, ejima i ATEITI arba pamastymus, atsiminimus, zvilgsnius i PRAEITI.
Teko pastebeti, jog zmones, kuriems nuolat nesiseka, kurie yra suruge pesimistai, kazkaip nieko neplanuoja ir retai pasakoja praeities prisiminimus.Jie kiurkso toj DABARTY taip beviltiskai, taip negali nieko SUPLANUOTI, ISISVAJOTI IR pagaliau IMTI IR PADARYTI, kad tampa (ir ne tiek is tikruju tampa, kiek patys jauciasi) tikri nevykeliai.
Ir dar - as netikiu deklaratyviu ,,laimingumu" ir idealia pusiausvyra zmogaus viduje. Tuoj Lorpak pasakys, kad tai, jog as netikiu, yra mano problema , bet zinot, kazkaip nematau tame jokios problemos (ir cia Lorpak pasakys, kad puiku, ir kad ji VISTIEK mane myli

Atleiskit uz ironija.

reklamos kūrėjai seniai atrado šitą tiesą. Kaip tau atrodo, dėl ko kažkokius tai lieknėjimo papildus reklamuoja Butkutė, o memory san ar daktaro levino juosteles senukai?
beje

nenoriu nieko įžeisti, bet ar pastebėjote tokį dalyką:
angliškai man: vyras arba žmogus. Moteris WOman (tipo wau žmogus) ;)

filosofiniai paistalai sakyčiau. kaip galima atvykti į vietą jei nėra kelio. Kelias ir yra pats savęs pažinimo, ieškojimo procesas. Ir žmogus visada yra kelyje, jis visada ieško savęs. kad ir šitam materialiame vartotojiškame pasaulyje. Ieško kur dirbti (kaip save realizuoti), kaip pramogauti ir t.t. ir pan

šitas atvejis yra įmanomas tik tada kai žmogus suvokia savo laikinumą ir tos vartotojiškos kultūros beprasmiškumą, koks skirtumas ar aš vakarienei valgysiu juodą ikrą ar lašinius- juk svarbu yra užmigti sočiu pilvu. ir tas kelio nebuvimas - tai betkuriuo atveju yra stotelė kelyje, kai siela šaukia "sustok akimirka žavinga". Bet kuriuo atveju tai yra gilinimasis į save arba naujų kelių,alia tipo suteikiančių kitokių pojūčių ieškojimas.

ir va čia va pasiekiam asmenybės susireikšminimo kulminaciją : AŠ turiu NURODYTI, AŠ turiu PASAKYTI.
Vienas valstietis paklausė rytų vienuolio ar šaltas šulinio vanduo iš kurio jis gėrė. Vienuolis užuot atsakęs pasėmė kibirą vandens ir juo apipylė valstietį. Vienuolio mokinys pakraupo ir paklausė mokytojo, kodėl šis taip padarė. Mokytojas atsakė: aš nežinau jo patyrimo ką jis laiko šaltu ar karštu vandeniu, todėl suteikiau galimybę pačiam pajausti tą vandenį.
taip kad tamsta, kas per mokytojas būsit, jei galit nustatyti svetimų žmonių patirtį ir parodyti jiems kelią, ir kokį kelią galite parodyti, jei nežinote iš kur žmogus atėjo ir koks jo kelionės tikslas. Galbūt iš čia ir netikėjimas, kad tas kelias vis dėlto yra? nes žmogus negali parodyti ar pasakyti to, ko jis nežino. O nežinoti svetimo žmogaus kelio yra natūralus dalykas, bet niekas neverčia imti visažinio kryžiaus ir jį temti ant savo pečių...

ir kaip jau minėjau, alia tipo kai pakeleivis nuvargsta, duodate jam lankstinuką su kelio, alia tipo kuris žada aštresnius, dar nepatirtus pojūčius, reklama. Tiesiog pakeičiat kelio paieškos lauką iš outside į inside.
bet jūsų žodžiuose kelią laikant žiurkių ratą, tai šiuo atveju lankstinukas būtų bilietas iš to rato. Bet net ir ištrūkus iš to rato- žmogaus kelionė ir savęs pažinimas dar nesibaigia...