gera pastaba, neatkreipiau demesio. US municipaliniai mokesciai- tai NT (1%)+ sales tax(5%), kas dar? pelno mokestis kaip GDP dalis nebus labai didele ir net pridejus prie dabar surenkamu 16% federaliniu vistiek nedaug.
Girdint kad jau prasidejo diskusijos apie federalinio PVM ivedima- jis gan greitai uzkimstu skirtuma. Akcizas kurui- isvis negirdetas dalykas, bet irgi imanomas.

zodziu norejau akcentuoti, kad US turi daugiau laisves rinkti papildomus mokescius, o EU didinant mokescius daugiau jau vargu ar besurinksi( pvz. Italijai jau tikrai nebera kur)

p.s. grafikas buvo is sio straipsnio http://www.economist.com/displaystory.cfm?story_id=14903024

apie VAT ivedima: http://www.economist.com/displaystory.cfm?story_id=14903016

p.p.s. o LT galime lyginti tiesiogiai, nes municipaliniu mokesciu pas mus kol kas praktiskai nera.

cia zinoma politinis sprendimas, bet kol veikia TARP -Fannie/Freddie skola beveik tokia pat likvidi kaip Treasuries (tik pirkejas- valstybinis), iseina lyg ir "ramstis pries defliacija".
Jei bankai patirtu rimtesni "run" ir zmones imtu masiskai atsiimineti indelius- sie "issilieje" pinigai gal ir sudarytu infliacini spaudima, bet greiciausiai vistiek nueitu paskolu grazinimui.

1) teoriskai OCR esant 0%, o fiksuotoms banku paskoloms 7%, 10 metu palukanos padengtu visas isduotas paskolas. Jei default'uos tik puse- uzteks ir 5 metu. Banku balansas liks 100% likvidus, FED'as nurasys visus "troubled assets" ir atgaus is banku visa paskolinta cash'a.
Problema tiktai kaip visa sita laikotarpi islaikyti bankus ant "trumpo pavadelio" kad neuzsiiminetu "carry trade", spekuliacijomis ir pan. (pagunda juk didziule) ir dozuoti likviduma tiktai tiek, kiek reikia indeliu grazinimui (bankams) ir paskolu grazinimui (pvz. parama (ar tax breaks) bedarbiams- bet grizta bankams).
2) net jeigu skolininkai visai nebeuzdirbtu paskolu grazinimui- valstybei juos paremus 7-10% nuo visu paskolu suma skolas bus galima nurasyti be nuostoliu bankams.
2) kol ekonomika leisis iki tvarios- defliacija tikrai bus: ne pirmo butinumo prekems, NT,
bet maistas, vanduo, energija jau dabar infliuoja.
3) per 3-5m. "issilaizius zaizdas" paaiskes, kad praeities skolos ir kreditas monetarizuotas, o daiktu juk nepadaugejo- infliacija. Arba nedovanojam "valstieciams" skolu ir CPI pakelti disponuojamu pinigu neuzteks.

Bet... ka daryti su bankais? visa si laikotarpi dirbs "ant nulio" ir ateityje ju verslas (paskolu isdavimas) gali augti tiktai augant NT kainoms, nes kas gi nores imti busto paskola siandien jei rytoj kainuos pigiau?
negi savo noru grisim i "sena gera bankininkyste"?

Prispausdinta daug nauju kupiuru ir pasikeite lukesciai (tiek zmoniu, tiek valstybiu mastu) del situ kupiuru ateities.

Kupiūros buvo spausdinamos jei gerai atsimenu nuo pernai gruodžio (pvz., kada ten Rusija pradėjo laipsniškai devalvuoti savo valiutą) - bet jokio efekto iki kovo tas nedavė. Aišku, ekonomika yra inercinis dalykas... bet asmeniškai aš nemanau, kad žmonių lūkesčiai pasikeitė dėl kupiūrų... sutinku, kad lūkesčiai pasikeitė, tačiau akcentas kitoje vietoje...

Panašu, kad defliacijai jau pasakyta bye-bye, qe veikia tiesiog geriau nei gerai. Toliau infliacija ir kokia ji bus, tai manau šiandien priklauso daugiau ne nuo JAV, o nuo išorės skolininkų. Kadangi doleris valdo, o juos daugiausia kolekcionuoja Kinija, Japonija ir kt. šalys. Tai ką jos daris su tais pinigais?

Japonija.

http://www.economicshelp.org/uploaded_images/econ-growth-736689.gif

Nesuprantu vieno, didžiausiais Japonijos defliacijos metais apie 1990-2000, šalis su mielu noru toliau didino savo pozicijas JAV bonduose:

1989 180
1994 230
1996 286
1997 300

japonų deficitas minus -10 nuo bvp (apie maždaug 1990-2000), o jie sėkmingai toliau supirkinėjo JAV bondus. Manau ir toliau supirkinės.

Kinija. Labai sėkmingai aukščiausi JAV pareigūnai mina sleksčius pas kinus. Ir kinai aplenkė japonus ir toliau matyt pirks JAV bondus. Todėl čia vėl dolerių pertekliaus nebus.

Kas gali kelti nerimą tai, kad kinukai sėkmingai apsipirkinėja pasaulyje (įmonės, žemės, investicijos) ir nesidrovi leisti dolerius. Tai vat ar ne tokie jų veiskmai ir gali sukelti itin aukšto lygio infliaciją ir dolerių perteklių, kol kiti kolekcionuos dolerius ir juos investuos į JAV bondus?? Kažin ar šioje vietoje JAV ką gali pakeisti.

Taigi kelias vienas - JAV print, akcijos up up up ir stebim ką toliau veikia Kinija su Japonija.
Beje nenoriu kartotis, bet apie 1980 lygiai tokia pat buobė buvo. JAV bankai visiškoje skylėje, infliacija 15 proc. ir nieko...

Kaip tik šiandien praėjo gandai, kad Japonai svarsto galimybę šiek tiek išparduoti JAV bondų. Tipo dėl jenos stiprinimo. Tikėkimės, kad tai tik žodžiai, nes jei tikrai tai padarytų gali prasidėt sniego gniūžtės efektas ir lenktynės, kad greičiau atsikratys to šlamšto

http://market-ticker.denninger.net/archives/1693-Here-It-Comes...-Sovereign-Treasury-Sales.html

sliux, del jenos silpninimo...."Their purported reason for this, of course, would be to weaken the Yen."

Laukiantiems infliacijos...

Kai palūkanų normos nuleidžiamos žemiau plintuso, jų pakelimas tampa tragiškai sunkiu uždaviniu.
Jei FED'as ir ECB dabar nusprestu kelti palūkanų normas - tai brangintu esamos visuotinės skolos aptarnavimą ir stabdytu verslo plėtrą - bankrotai, nemokumas ir t.t. - this is deflationary.
Jei FED'as ir ECB laipsniškai išimtu iš sistemos viską ką įliejo prieš metus sistemos gelbėjimui (ka bent jau FED'as deklaruoja planuojantis daryti) - tai mažintu likvidumą sistemoje ir realus sektorius vėl negautu finansavimo ir refinansavimo - t.y. tai išgelbėjo bankus nuo bankroto, tačiau nekiek neprisidėjo prie realios ekonomikos - and this is deflationary.
Jei FED'as ir ECB priešingai nieko neišims iš sistemos, o įpils dar - tai vėl gi duos naudą tik bankiniam sektoriui (t.y. taps kolaterale esamam blogų paskolų portfeliui), tačiau tirkai nepateks į realų sektorių (kas to netikėjo per metus galėtu ir patikėti, nes bankų paskolų portfeliai nebeauga) - this supose to be inflationary, nevertheless it is not
Panagrinėkyte pateiktą grafiką - "nulinės" palūkanos laikėsi beveik dešimtmetį. 1937 (t.y. po 7 metų nuo akcijų rinkos kolapso) buvo bandyta jas kelti - tačiau, kaip matosi, neišdėgė ir vėl nuleido iki "nuliaus". Ir tik WWII išlaidos išjudino sekančią infliacinę bangą.

Taciau, tada doleris buvo padengtas auksu ir negalejo iki begalybes spausdinti nauju kupiuru. siai dienai kupiuru spausdinimo neriboja turimo aukso atsargos.

Skolos auksu niekas ir neturi
Visos skolos denominuotos fantikais, kaip bėja ir palūkanų norma nustatoma irgi nominaliems pinigams (o ne auksui).
Todėl tai, kad pinigai nebeturi tvirto pririšimo prie aukso, nemažina būtinybės gražinti skolų, kurios buvo išduotos pinigais. В этом весь фокус - денег то нет...

Marius_ teisus, nesant galimybei neribotai spausdinti pinigus grazinti reikia ne fantikus o tam tikra aukso kieki isreiksta doleriais.
O infliacijos sprogimas butent ir ivyko po 71 metu, kai doleri "atryso"

Mielas Ashaman, prasau neskleiskite ereziju Dabar mes esam turning pointe, kada bankai trauks pinigus is pasak jusu virtualiu aktyvu, bei nukreips i realia ekonomika...

Užmerkus akis i tai, kas iš kur ateina (turiu omeny pinigus), svarbiau yra tai, kaip su jais elgiamasi. Bet tai, kaip su jais elgiamasi, daugumoj atvejų nulemta to žinojimo iš kur jie "ateina".

Man atrodo tie bankai prieš tai dar turės į dienos šviesą ištraukti nemažai nuostolių. Balansuose vis dar laiko krūvas šlamšto ir blogų paskolų, tikėdamiesi kad jų vertė su laiku atsistatys. Tačiau to gali ir nebūti, tiesiog suėjus terminams bus nauja skolininkų defaultų banga. Kol kas bankus gelbsti pakeistos mark2market taisyklės, tačiau ankščiau ar vėliau vistiek tie aktyvai bus įvertinti rinkos kaina.

Todėl bankai tikrai neskubės skolinimu. Dar žiūrėk kad po kokių metų ar dviejų vėl nereikėtų TARP'ais balansus ramstyti.

Mauzeri,
Niekas į realią ekonomiką pinigų nekreips. Nes reali ekonomika - tai gamyba.
Gamybos augimas suponuoja vartojimo augimą, nes neesant paklausai nieks negamins.
O visas paskutinės dekados vartojimas vyko skolon.
Babkių nėra. Ir neskolina jau nieks...
Tai apie kokį pinigų nukreipimą į realią ekonomiką gali eiti kalba? Tai iliuzija.

Kolegos banku situacija LR dar nera tragiska. Keletas banku mano ziniomis kaip Hansa, DNB Nord darbuotojų atlyginimus nemazino tik Hansa atleidinejo apie 300 zmoniu, DNB Nord atleido kelis. Ir kiti bankai nepuola mazinti zmoniu skaiciaus drastiskai, bet ir atlyginimu nemazina visai. Jie dar laikosi, tol kol remia motininiai bankai. Tai laiko ir LR ekonomines padeties klausimas, kiek ilgai sis sunkmetis uzsibus LR. Ir kiek dar bankai yra numate (ivertine) savo blogus klientus (ju finansine padeti) ir suplanave atidejimus. Si ketvirti banku atidejimai (nelietuvisku banku) bus mazesni nei praieti ketvirciai.

Greece downgraded over high debt
Shares on the Athens stock exchange fell more than 6 per cent.

niu kap mazysi vaikeli, kai uz kvitukus pradejo imti dvigubai-trigubai per ineta mokant, as mokescius sumoku - septyni kvitukai po lita ar pusantro, jau 10 litu palieku uz nieka. jeigu moka milijonas zmoniu = 10 000 000 per menesi uz komunalinius palieki bankams. PER METUS = 120 000 000! o kiek siaip per menesi darom pavedimu tai sen tai ten. milijardai vien uz pervedimus! cia geras, tik daba primeciau

dolar$ - old news. Pakankamai viesai tik SEB'as uzdarinejo kol kas skyrius, atleidinejo zmones. Swedbankas ta daro tyliai nekeldamas bangu. Kiti manau neatsilieka. Atlyginimu mazinimas taip pat numatytas, kai kur jau vyksta. Taip, kad... Sunkiai imanoma, kad sektorius, kuris gavo gerai per plike, visiskai nereguoja i rinkos pasikeitimus ir dirba kaip dirbes ir visiskai nemazina kastu sioje vietoje.

Ashaman - manau to jau klase taves kas nors, gal as ir pats klausiau, nepamenu. Taciau kaip matai isejima is visos susidariusios situacijos? Nes paskutiniame poste kaip ir aiskiai indikavai, kad turi pirma atsigauti vartojimas, po to seka gamyba.

Kad vartojimas atsigautu, reikia vartotoju lukesciu pasikeitimo pagrinde, taip? Kad lukesciai pasikeistu, reikia, kad butu tam sukurtas kazkoks pamatas, kad vartotojai butu tikri, kad cia dugnas ir galim traukti savo santaupas (jei ju liko) is koiniu ir mest i vartojima, investuoti i nt, vp.

Noriu pasakyti tai, kad visi zino ir mato, kad yra blogai. Taciau visi nori zinoti, kada galetu visas sis nuosmukis baigtis, kokie budai yra, kad islipti is sios duobes? Sneku daugiau globaliai, ne apie Lietuva. Nes jei didziosiom ekonomikom bus gerai, bus gerai ir kitiem.