Šveicarai apskritai yra kieti. Pirmi Europoje parodė atėjūnams kad yra šeimininkai: Šveicarijoje per referendumą uždrausti minaretai. Man daro įspūdį tai, kad daugelį klausimų jie sprendžia referendumais. Kažin, ar mūsų visuomenė kada nors pasieks tokį subrendimo lygį...

Ashaman, norejau pasiteirauti, ar atsizvelgiant i pastarojo laiko tendencijas vis dar manote, kad anksciau ar veliau isigalint infliacijai, pries tai dar sulauksime defliacines bangos? Ir ka galvojate apie EWI R.Prechterio issakyta nuomone, kad mesku rinka dar truks 5-7 metus. Taip iseina, kad dideles infliacijos greitu laiku jis nesitiki.

Paimam paskutinį EW Teorist (2009/11) ir matom gražų vaizdelį - JAV bankų balanse laikomų Treasury dalis nuo bendro turto:

50-ais JAV bankai buvo pakankamai konservatyvūs ir laike savo balanse iki 40 proc. JAV Treasuries - tai buvo JAV monetarinės sistemos bazė, kuri veikė kaip esminis ramstis prieš defliaciją.
Jei 50-ais 80 proc. išduotu NT kreditų default'intu - bankai visvien liktu 50 proc. mokūs ir 40 proc. likvidūs.
2000-ais - Treasuries sudaro mažiau 1 proc. bankų balanse. Likusi dalis (turtas) tai Federal Agency Securities (Fannie/Freddie debt backed mostly by mortgages), MBS (complicated pakages of mortgages), tikrosios mortgage (kuriuos bankai finansavo patys) ir nedaug verslo paskolų.
Jei 2009-ais 80 proc. visų šių paskolų default'intu - bankai bus tik ~ 22 proc. mokūs ir ~ 1 proc. likvidūs.
Jaučiat skirtumą?
Visa esmė - mortgage ir jos derivatyvų vertė gali nominaliai mažėti, priešingai US Treasuries nominaliai vertei, kuri lieka constanta. Ir taip jau gaunas kad visi šitie IOU balanse ir yra pagrindinis bankų turtas, kuris garantuoja depozitų grąžinimą. Defliacinis potencialas čia didžiulis.
Dar vienas svarbus aspektas tiems kas mano kad bankų balanse turėtu būti nemažai paskolų smulkam verslui - t.y. tiems kas kuria, o ne vartoja

Pagal verslo savininkų apklausas - kredito prieinamumas smulkiam verslui jau 30 metų ketvirtis po ketvirčio yra blogesnis nei prieš tai - t.y. skolinimosi sąlygos jiems yra sunkios jau 3 dekadas - t.y. visą tą laiką kai bankai skatino vartojimą, lizingavimą, NT pirkimą ir t.t.
Rezultate bankų balansuose eilutėje - assets ir yra taip daug mistinių IOU, ir mažai realių aktyvų.
Visa tai sudaro prielaidas defliacijai prieš rimtą sistemos performatavimą.

Ashaman turiu klausima dėl USD ateities . JAV ir EU suinteresuota silpninti dolerį ir EUR juanio ir kt. azijatų atžvilgiu , nes tai yra pagrindinis (jų nuomone) prekybinio disbalanso šaltinis. Geras pavyzdys Britanija- ekonomikos skatinimo programos iš britų biudžeto nusėdo P.Korėjoje , nes išaugo importas . Tuo tarpu pačios Britanijos ekonomika stagnuoja. Tas pats ir JAV - kiek bepumpuok pinigus, tuo naudojasi ir importuotojai , kurie tik stiprina pozicijas. Kokia prasmė tai daryti? Sutinku, kad defliacinė sistemos scenarijus yra labai argumentuotas, bet kaip kiekvienas planas , jis eigoje kinta ir finale dažniausiai būna toli nuo pradinių gairių. Kaip pats galvoji , ar neatsirado kokių nors kitų faktorių kurie įtakotų krizės vystymąsi netikėta kryptimi? Kad ir naujo trumpalaikio 1-2 metų burbulo suformavimui?

ziurint is TA puses Ashaman teisus. turetu vykti defliacija, taciau, manau yra svarbiu priezasciu nepasikliauti vien TA:
1. paziurekim kokius pinigu kiekius meta salys turincios teise spauzdinti kupiuras. kazkas minejo kad skola traukiasi labiau nei spauzdinami nauji pinigai. tebunie, bet sitie pinigai TA (eliota) gerokai "sujaukia".
2. zmoniu lukesciai - kuo toliau, tuo maziau zmoniu tiki dolerio ateitim. traukiami pinigai is kojiniu ir keiciami i realu turta. nesvarbu kokia forma, taciau kad tik ne pinigas.
3. pinigu daugeja ne vien del spauzdinimo, bet ir yra leidziami is anksciau sukaupti didziuliai piniginiai rezervai (kinija, rusija...)
pasaulis didelis ir sistema inertiska, todel manau dar nepradejom jausti situ piniginiu pasekmiu. hyperis gal ir neprasides, taciau del sito pacio inertiskumo netikiu kad vyriausybes sugebes pazaboti prasidejusia dvizenkle infliacija.

jei dar pries pusmeti buciau daves fifty - fifty defliacija ar infliacija, taciau dabar manau, kad jau pasidefliavom pakankamai, toliau defliuoti nebeleis pamineti veiksniai.

jau amerikoje buvo banku nemokiu. "per didelis kad bankrotuotu" ir viskas...

O toks klausimas - kas per pusmetį pasikeitė, kad defliacijos turėtų nebebūti? Ta prasme, kokie argumentai nuomonei pagrįsti?

Man tai neatrodo, kad per pastarąjį pusmetį labiau defliavome, greičiau jau buvo infliacinis atšokimas...

Ilgainiui USD, kaip ir bet kurios kitos nepadengtos valiutos ateitis = tualėtinis popierius.
Iki esamos finansinės sistemos defragmentacijos, nematau svertų, kurie leistu dabartinio "auksinio miliardo" šalių CB pakeisti esamą situaciją ir nuskalpuoti aziatus. O jei nėra svertų - Kinijos kompartijos linija liks tokia pat kaip ir pastarajį dešimtmetį. Tik dabar jie jau gali stimuliuoti ir vidaus rinkos formavimasį.
Dėl krizės vystymosi netikėta kryptimi - jau rašiau - tera tik viena galima "netikėta" kryptis - hiperinfliacijos paleidimas rankiniu būdu, tačiau tai bus nenaudinga pirmiausiai pačiai JAV, todėl manau kad tikimybė maža.
Burbulai? Na sunku pasakyti. Man atrodo kad aukso kainos dinamika panaši į burbulą, tačiau ši rinka yra labai maža ir ten nepripumpuosi tiek, kiek galima į naftą. Laikas parodis. Tačiau kolkas nematau absoliučiai jokios skaičiais paremtos priežasties tikėti aukšta infliacija. Tie CB veiksniai (kaip BofJ) įpučiant naują likvidumą į sistemą visai nepadėda - ir defliacija jau dešimtmetį karaliauja Japonijoje.

o jei įves prekybinius apribojimus tiems patiems "azijatams"

As noriu Ashaman paklausti..kas pagal dabartinius M1, M2 ir pan. butu vadinama money supply dvidesimto amziaus pradzioje...ziurineju tokia skaityta knyga ir noriu parasyti siek tiek ten pateiktu skaiciu...tik nezinau koks tikslus ju atitikmuo butu siu dienu finansineje sistemoje...
Pirmojo pasaulinio karo pasekmes - Vokietijos ir Prancuzijos BVP minus 30 proc., D.Britanijos - minus 5 proc.
JAV BVP - iki pirmojo pasaulinio buvo 40 milijardu, tai yra lygus bendrai sumai Vokietijos, Prancuzijos ir Anglijos BVP, po karo JAV BVP 50 proc. virsijo siu isvardintu europos saliu BVP
Kaip salys finansavo si kara - ogi panasiai kaip ir dabar - skolinosi ir spausdino pinigus

Po karo D. Britanijoje money supply padvigubejo, Prancuzijoje - patrigubejo, Vokietijoje - money supply isaugo keturis kartus...Jav irgi padvigubejo, bet ten aplinka buvo maziau infliacine del dideliu aukso iplauku i sali...(because of the massive influx of gold)
del skolu, tai rasoma taip - in four years the governments of Europe had spent some 200mlrd.USD, consuming almost half of their nation's GDP in mutual destruction. To pay for this, they had raised taxes, borrowed gigantic amounts of money both from their own citizens and from Americans, and simply printed more and more currency.

Po karo is Vokietijos buvo pareikalauta reparacijos.. laimejusios salys tikrai nepasikuklino Vokietijos BVP iki karo buvo 12 mlrd.usd, o reparacijos buvo reikalaujama 100 mlrd., tai buvo suma prilygstanti 8 BVP,o tokio dydzio skolos vien tik procentu aptarnavimui reiketu 40 proc. BVP (priminsiu, kad BVP ir biudzeto iplaukos yra skirtingi rodikliai) paskui ten buvo visokios ilgos derybos...kurios pasibaige taip

In May 1919, when the terms of the peace treaty were finally unveiled to Germany, the whole country exploded in shock and anger. It was to lose one-eight of its territory. Alsace and Lorraine were revert to France, the Saar coal mines were also ceded to France; North Schleswig was to be subject to a plebiscite as to wether it wished to become part of Denmark, Upper Silesia, Posen, and West Prusia went to Poland. Reparacijos pinigais buvo atidetos, ju suma nebuvo pilnai atskleista, bet iki May 1921 Vokietija turejo sumoketi 5 mlrd. usd.
Toliau reparacijos piniginiu ismoku skaiciu nebeieskosiu...manau ir siu pateiktu skaiciu pakanka suprasti kokie kiekiai pinigu sukelia hiperinfliacijas
todel mano nuomone artimoje ateityje hiperinfliacija yra galima tiktai jeigu bus sukelta "rankiniu budu"

dabar vyksta savu gelbejimas, na ir saves paciu (cia apie manipuliavima rinkoje).

Matyt sutapimas, kaip tik spaudos pranešimas Vokietijos skolos tema:
http://www.lrytas.lt/-12597696811259435198-vokietija-dar-nesumok%C4%97jo-skol%C5%B3-u%C5%BE-pirm%C4%85j%C4%AF-pasaulin%C4%AF-kar%C4%85.htm

Sugretinkime... Latvijos BVP - minus 37%. Gero gyvenimo skolon pasekmės. Jei nori, kad žmogus degraduotų - duok jam pinigų. Tas pats galioja ir įmonei, ir valstybei.

to svyturys
isvada - tegul Lietuva ir Latvija viena kitai pasakelbia kara, gamyba persiorientuos i karo pramone, bedarbiai kariaus uz tevyne ir to paskoje BVP kritimas suletes

Erika, aš tą siūliau sp.lt dar prieš "oficialią" krizę. Strateginė karo idėja buvo - bombarduoti vieniems kitų neparduotus NT objektus Ir problemos išsispręstų, ir aukų nebūtų.

dar pasiziurejau wikipedijoj - germany reparation

http://en.wikipedia.org/wiki/World_War_I_reparations

bet esme ta, kad net keturgubai padidinusiai pinigu kieki ir nuskurdinatai karo saliai "nesviete' hiperinfliacija buvo tik auksta infliacija...o hiperis atsirado veliau del reparaciju...

apie hyperinfliacija
http://en.wikipedia.org/wiki/German_hyperinflation
o kas tingi skaityti, gali grafika patyrineti
http://en.wikipedia.org/wiki/File:GermanyHyperChart.jpg

o kur tada isikurtu barakai karo belaisviams ir koncentracijos stovyklos ideologiniams priesams tai irgi letina BVP kritima, nes reikia nemenko aptarnaujancio personalo...be to vergu darbas labai pelningas, o jeigu dar ju turtus atimi valstybes naudai, tai po keliu men ir ta krize pamirsim...
patinka man kai rusai stebisi ir garbina Stalina, del didelio ekonominio augimo jo valdymo laikais...tai galvoju kokios problemos ir dabar nesunkiai Rusija ta augima pasiektu - kokie 20 mln. mylinciu tevyne tegul padovanoja visa savo turta valstybei, gyvena barakuose ir dirba be uzmokescio, tik uz srebala kokius 10 metu - augimas tikrai garantuotas...gal net Amerika pavys ir aplenks, priklausomai nuo savanoriu kiekio

Aplenkti bus idėjiškai negerai - parodys skylėtas kelnes

pasitaike idomus US biudzeto surenkamu mokesciu ir islaidu grafikas, kuri galima sugretinti su EU surenkamais mokesciais:



Stai toks paradoksas iskyla: nors US be proto islaidauja, bet ju mokesciu dalis nuo GDP yra gerokai mazesne nei EU, todel erdves juos kelti yra gerokai daugiau. Ekonomistai laiko optimaliu mokesciu santyki: 25% nuo GDP- kaip tik max. islaidoms padengti.
Taip, esama "jovala" teks susitvarkyti, bet bankrota skelbti dar anksti.

O stai is kur savo valstybines skolas atidavines Europa? erdves manevrams gerokai maziau...

reikia patikslinimo... apie JAV pateikiami federal mokesciai, o dar yra municipal...logiskai galvojant Europos saliu mokesciai turetu buti pateikti pilnumoj...ir biudzetiniai ir savivaldos