Kaip galvojate, ar žmogus, kuris visiškai nevartoja alkoholio turi tokias pat galimybes įsidarbinti Lietuvoje kaip ir saikingai išgeriantys?. Kaip į tai žiūri darbdaviai ir kolegos?

Na ką, gražus vaizdinys

O šiaip, ar daug valgau, ar kartais mažai - svoris plius minus stabilus visą gyvenimą. Bet visada valgiau/valgau, nekišdama maisto greituoju metodu, lyg į kokį maišą. Patikėjau teorija, jog maistu reikia mėgautis.

Mano klausimai, tarytum prieštaraujantys dėstomom mintim, nebūtinai yra kardinalus prieštaravimas ar neigimas. Tai gal labiau paieškos tikrosios tiesos, kuri, kaip žinome, išvis neegzistuoja.

Be jokios abejonės sutinku, kad sveiki maisto produktai yra kur kas geriau, nei nesveiki. Tačiau ar nesveikais vadinami išties yra tokie jau ir nesveiki. Teorijos keičiasi lygiai taip pat, kaip mados.

Kad antsvoris yra tiesioginė indikacija daugeliui ligų, tuo abejoti neįmanoma. Tokiu atveju, jei gresia ar jau yra antsvorio sąlygota liga, su juo kovoti būtina.

Bet jei šiaip... ar išties reikia? Jei žmogus geras, įdomus ir malonus, mes nematome jo antsvorio. Jei bjaurus - nematysime ir jo puikios figūros.

Ir... pastovus kalorijų skaičiavimas, tą valgyti galima, to negalima... ar tai nėra liga?

Jei žmogus prieš akis mato ne skanų ledą, o kalorijų kiekį jame, ne pomidorą, o vėl gi kalorijas... ar lieka vietos mėgavimusi to produkto skoniu?

Turi tokias pat galimybes įsidarbinti kaip negeriantis kavos.
Labai keistas klausimas, parodantis klausėjo problemas. Matyt Primrose gyvenime pasitaikė nemažai alkoholikų


Storuliai šiuo klausimu lenkia visus - jie taip mėgaujasi maistu, kad mėgautis kuo nors kitu jau nelieka jėgų.

Tai aišku, kad storumas/plonumas nelemia žmogaus gerumo/blogumo. Yra net stereotipas apie geraširdžius storulius ir piktus džiūsnas . Tik tas storumas anksčiau ar vėliau ima kenkti pačiam žmogui, tampa našta visom prasmėm. Pasiekus atitinkamą ribą, prasideda visokios žaliavalgystės, badavimai ir pan. šokinėjimai nuo vieno kraštutinumo prie kito.
Kalorijų skaičiavimas, aišku, kad nesąmonė. Tai tinka pedantams, kurie nori valgyti viską iš eilės ir būti liekni. Panašiai kaip noras laimėti ir mėsainių valgymo varžybose, ir bėgimo maratone. Reikėtų apsispręsti ir pasirinkti kurį nors vieną dalyką. Daug paprasčiau kokio cukraus visai nevalgyti nei gaišti laiką skaičiuojant jo kalorijas.
Apskritai maistas per daug sureikšmintas ir paverstas pramoga - vartotojiškoje visuomenėje pasidaro svarbu ne tik ką valgyti, bet ir kaip valgyti. Iš persisotinimo atsiranda tokie dalykai:
http://www.alfa.lt/home/straipsnis/738403/Megstate.mesainius....ar.jau.bandete.juodus.=2014-09-11_13-52#.VB3BNBZFsYA
Geriausia į maistą žiūrėti kaip į degalus ir tiek - sveikiausi tie, kurie užmiršta pavalgyti arba valgo tik dėl to, kad tai būtina. Kelis kąsnius praryja ir sako "aš jau sotus". O pilvo vergai nuolat alkani ir nuolat galvoja, ko čia paskanavus. Kitaip sakant gyvena tam, kad valgytų, o ne atvirkščiai .

Kai žmogus nejaučia saiko, jam PRIVALOMA skaičiuoti kalorijas.
Nes viena iš topinių frazių yra: "nieko nevalgau, o storėju"
Kai pasakai - paskaičiuok kalorijas, seka: "o, tai labai daug laiko užima"
- Bet gi tu nieko nevalgai, apie kokį laiką kalba?

Aš skaičiavau kalorijas 5 metus, kol pradėjau suprasti kas tukina, o kas ne.
Tukina nenoras nei pamąstyti, nei pirštą pakrutinti. Storuliai yra buki tinginiai.
Labai gerai kad jie stori, iš toli matosi.

Nezinau kur tu taip skaitei, as mokiausi tai Pas vyru aisku labiausiai ant pilvo, bet visokiu yra, yra tokiu kaip moterys.. Pas moteris siais jau taip suredyta kad yra didesne riebaline mase ir tiek. Jei imti sedmenis tai taip, pas vyru ir moteru ten viskas skirtingai.

Galetu uzvesti statistika, kokiu zmoniu daugiausiai partrenkiama lietuvoj ir amerikoj ar airijoj. Gal cia slypi paprasciausias budas sumazinti pesciuju auku skaiciu

Tai ar buvo kokio nors netinkamo maisto?

Lyg ir buvo, nepamenu jau to posto..

O as galvoju, kad nebuvo. Viskas buvo skanu.

Svarbiausia tau skanu buvo

Pernelyg ilgas laiko tarpas tokiam abejotinam užsiėmimui . Verčiau mažinti porcijas / valgymų skaičių tol, kol bus rezultatas, arba paeksperimentuoti su skirtingais racionais, kažko atsisakant, kažką įtraukiant. Be to, pilna informacijos internete, tereikia atsirinkti.
Iš savo patirties žinau tiek, kad nevalgydamas jokių grūdų ir cukraus, svorio priaugti negaliu. Manau, kad tas pats galiotų ir kitiems, tiesiog trūksta suvokimo, kas iš tikrųjų tukina. Eiliniam valgytojui juk įkalta į galvą, kad riebalai yra blogis. Po to atseit kovojama su diabeto epidemija ir vis tiek riebalai blogis.
Valgau sočiai, bet normalų tradicinį maistą. Sviestą dedu kur tik įmanoma - per savaitę jo suvalgau bent du pakelius. O kur dar lašiniai ir kiaušiniai. Anot eilinio dietologo, turėčiau būti storas ir su užsikimšusiom kraujagyslėm. Bet storas kažkodėl buvau, kol valgiau sausainius ir saugodavausi riebalų.

Storas nebutinai turi buti, pvz mano, mano mamos ir jos mamos apykaita greita ir gera ir galim valgyti ka norim ir kiek norim ir nelabai kas pasikeis. Tu gal dar jaunas ir viska valgai (gyvulinius riebalus) nesisaugodamas, bet veliau pamatysi atsilieps. Nebutinai busi storas, o tiesiog prasides pokyciai kraujagyslese. Buvo ir internete video, kaip del to perpila zmogui krauja ir kudam zmogui.. Senas kraujas supiltas i inda ir ant virsaus gryni riebalai nusistoja.. Dietologai daznai prisneka veju nes nori uzdirbti, ale tik jie sudarys gera mityba, bet tikrai jie neklysta del gyvulines kilmes riebalu

Gali dar ir kaip, jei suvalgai daugiau kalorijų nei sudegini, priaugsi nepriklausomai nuo maisto sudėties.
Kiaušiniai - dietinis maistas, lašinių irgi daug nesuvalgysi, jie labai sotūs.
O va sviestas - gryni riebalai, per savaitę du pakeliai daugoka.

Kuo tau užkliuvo cukrus ir grūdai - prisiskaitei konspiracinių teorijų?
100 gramo obuolių yra 10.39 gr cukraus. Nematau tame problemos, tai gryna energija.
Miltų problema paprasta - 100 gr miltų turi 340 kcal, o valgyti žymiai lengviau nei mėsą.
Sausainių problema, kad į juos dar pridedama žemos kokybės riebalų ir rafinuoto cukraus, gaunasi kalorijų bomba.

O mes dar nekalbam apie vitaminų ir mineralų balansą, tik apie kalorijas. Balansas - jau aukštoji matematika, neprieinama paprastiems mirtingiesiems, nes reikia daug žinių.

Jei jau skaičiuoji kalorijas, tai verčiau pasidomėk insulino vaidmeniu, uždegimų organizme kilme, galų gale eskimų mityba . Kuo dažniau ir daugiau išskiriamas insulinas, tuo labiau pučiamasi. Riebalus organizmas ima deginti, tik kai sutvarkoma gliukozė ir nustoja skirtis insulinas. Nuolat užkandžiaujantys to momento niekada nesulaukia. Piktnaudžiaujantys angliavandeniais - taip pat. Grūdai yra mažiausiai vertingi iš kitų angliavandenių turinčių produktų. Daug kam, turintiems lėtinių negalavimų (alergija, astma, spuogai, lėtiniai uždegimai, žarnyno problemos ir t. t.), sveikata žymiai pagerėja atsisakius grūdų. Tik nedaug kas susipranta tai padaryti. Grūdai atsirado su žemdirbyste maždaug prieš 10 000 metų. Žmogaus evoliucijos požiūriu tai trumpas laikotarpis, žmonės nėra prisitaikę maitintis tokiais kiekiais angliavandenių. O paskutinį šimtmetį apskritai mityboje vyko didelis poslinkis nuo riebalų link angliavandenių. Išaugo su tuo susijusių ligų skaičius, visi tunka, skaičiuoja kalorijas, o kaltųjų ieško visai ne ten kur reikėtų. Galų gale sveikos ląstelės gali maitinis riebalais ir gliukoze, o vėžinės - tik gliukoze. Absoliučiai nėra jokių priežasčių perkrauti save angliavandeniais ir paversti juos pagrindiniu kuru.
O eskimai civilizacinėmis ligomis (diabetas, kraujagyslių ligos) serga tie, kuriuos pasiekia vakarietiški produktai (miltų gaminiai, greitas maistas, saldūs gėrimai). Kurie laikosi savo tradicinės mitybos, tokių ligų nežino. Aišku, serga kitomis sau būdingomis ligomis dėl daržovių ar saulės šviesos trūkumo. Tai pažiūrėjus vakarietišką mitybą ir vakarietiškas ligas išvados savaime peršasi.

O kodėl tu taip nuvertini savo organizmo galias?
Tu tiesiog pradedi norėti vienokio ar kitokio produkto, kuriame yra visa tai, net nežinodamas to produkto sudedamųjų dalių.
Ir staiga dėl kažkokių savo žinių tu esi tą produktą priskyręs prie nevalgytinų dalykų.Ir nevalgai. Ko pasekoje atsiranda disbalansas.

Vienas švedų gydytojas labai įtikėjęs šia teorija ir terapijoje lygiagrečiai naudoja šią dietą. Tik jis kažkodėl skaičiuoja 9 mln metų (?).
Pacientas hipertonikas + didelis antsvoris. Lygiagrečiai ši dieta, spaudimo reikalai susitvarko. Svoris kritęs. Pacientui nusibosta kankintis su šia dieta, nes su hipertonija jau tvarka, ir... viskas iš naujo. Vėl grįžta pas tą patį gydytoją.

Jei tai ne vienetinis demonstratyvinis atvejis, teorija turi racijos.

Tačiau jo pietų stalas... matant net seilės burnoje išsiskiria... Mėsos gabalas, iškeptas molinėje formoje, sultingas, daržovių įvairovė ir kiekis... net akys raibsta
Net sotus prisėstum prie tokio stalo

Aš nepatirčiau kančių su tokia dieta

Švedija apskritai mitybos srityje toliau pažengusi:
Sweden replaces low-fat diet guidelines with high fat low carb diet
http://www.examiner.com/article/sweden-replaces-low-fat-diet-guidelines-with-high-fat-low-carb-diet

Čia net didelių tyrimų nereikia - pažiūri, ką daugiausia valgo amerikiečiai, kokia jų sveikatos būkė, ir viskas aišku. Lygiai taip pat aišku, kad nuriebintas maistas ne tik nesotus, bet ir neskanus, todėl skaninamas cukrumi. Nuo vilko ant meškos.

Išsamumo trūksta, bet esmė aiški:

Daugiau: http://www.krepsinis.net/nba/dieta-l-jamesui-padejo-numesti-puspenkto-kilogramo-svorio/243605?utm_source=copy&utm_medium=txt&utm_campaign=copy-txt
Išvada: žvaigždės už normalius pinigus gauna normalias mitybos konsultacijas, pagrįstas naujausiais tyrimais, o eiliniams ėdikams ir toliau patariama vos išlipus iš lovos prisiryti dribsnių ir susiskaičiuoti kalorijas .