RSS| Autorius | Žinutė |
|
2017-05-22 20:08 #515657 |
|
Parshiukas [2017-05-22 20:04]: http://www.respublika.lt/lt/naujienos/lietuva/lietuvos_politika/tamsi_mase_valstybes_ant_savo_peciu_neisves/ Tik kalbama ir kalbama, ypač pastarąjį dešimtmetį, kad mes, kaip maža šalis, pasaulyje galime įsitvirtinti intelektiniu darbu - mokslu, kūryba ir t.t. Suprask, tai vienintelis kelias į sėkmę, nes nei naudingųjų iškasenų, nei metalurgijos pramonės neturime. Bet ar galima tikėti valdžia, kuri tik kalba, bet nieko nedaro? Intelektiniam produktui sukurti reikalingi kūrybingi žmonės, bet terpės jiems ugdyti nėra jokios. Mus akiplėšiškai apgaudinėja, sako, sodinsim kopūstus, o sėja kviečius. Bet ką mes apgausime? Tik pačius save. Suprantu, kad kūrybingo žmogaus ugdymas - ilgas procesas, tai ne namą pastatyti. Turėjome galimybę tą daryti, bet ją paleidome. Jei būtume gyvenę kukliau, taupiau, jei būtume investavę į švietimą, per daugiau nei 25 Nepriklausomybės metus jau būtų užaugusi puiki karta. - O kokia ji užaugo? - Gal nuskambės žiauriai, bet dabartiniai 40-50-mečiai - katastrofiška karta, susiformavusi Gariūnuose. Tik pinigai, tik jų darymas ir labai daug pykčio. Iš tikro jie pyksta ant savęs, bet nelabai tai suvokia ir nukreipia pyktį prieš valdžią. 30-mečiai visai kitokie. Be pykčio, kur kas laisvesni, šviesesni. Jie nebeturi tų kompleksų, kurie ėda vyresniuosius. Galų gale jie labiau pavažinėję. - Vilniuje beveik nėra vilniečių. Iš rajonų, kaimų visi suvažiuoja čia ir iš Vilniaus daro kaimą, nes nežino, kas yra miestas, pradedant merais, baigiant apačiomis. O visa Lietuva tuštėja. Tai labai silpnos valstybės požymis. Tam ir reikalingas ugdymas, kad mokėtume išsirinkti valdžią ir priversti ją dirbti. Turime būti asmeniškai atsakingi už tai, kas mūsų visų. Kokiems prancūzams tik paduok, jie kaip kaipmat sustato reikalus į vietas - išeina į gatves, užtveria judėjimą. Daug kas iš jų juokiasi, bet kadangi aš pats netrumpai gyvenau toje šalyje, žinau, kad tai vienintelis būdas juos patvarkyti. Prancūzai labai vieningi. Pakrutina vieną, visa valstybė stoja išvien. Valdžia žino, kad kaip prieš du šimtus metų buvo kertamos galvos, taip jos gali lėkti ir dabar. Kurybingi dirba uzsieniui: arba emigracijoje arba vietoje uzsienio kapitalui uz centus. |
|
|
2017-05-22 20:49 #515661 |
|
Krosneles.eu [2017-05-21 22:41]: Žvejy, tai pastebėjai ne tu vienas, bet ir Maxima: http://www.vz.lt/prekyba/2017/02/14/maximos-lt-apyvarta-pernai-smuko-21 Jei vokiečių tinklas atsiriekė LT rinkos, kažkas jos negavo. Šį kart negavo maxima. Bet šis straipsnis,ne prie ko apie Stagfliacija. Pasižiūrėkime plačiau, mažėjant gyventojų skaičiui Lietuvoje, vis tiek auga mažmeninės prekybos apimtys sumine verte, nors suvartojimas tonomis, litrais, vienetais mažėja. Kalbantis su gamybininkais, matosi tendencija - rinkoje arba manufaktūrininkai arba didelės masto gamyklos. Vidutiniokų nebelieka. Ir taip kur tik nežiūrėsi. Auga pajamos, auga kainos - mažėja vartojimas toks reiškinys ekonomikoje vadinamas Stagfliacija. O tai ekonomikos krizė, iš kurios išėjimas labai sunkus. Vienas procentas pasaulio gyventojų valdo beveik pusę jo turto, nuolatos pasitikrinu kurioje aš dar pusėje ...
|
|
|
|
2017-05-22 20:54 #515663 |
|
Prie stafliacijos turi augt ir nedarbas. Tokia tendencija gal pasimate tik per paskutinius metus. Overall nuo krizes picko nedarbas mazeja. Ka turi omenyje, kad stagfliacija atsiranda butent dabar ?
|
|
|
2017-05-22 21:08 #515664 |
|
Manau stagfliacija yra nuo EUR įvedimo LT. Visi dirba mažiau, bet kad gauti tas pačias pajamas kelia kainas. Ypatingai tas jaučiasi ant prekių kurių kaina litais buvo apie 1Lt arba mažiau ir maisto kainų.
--------------- Žvejy, nesutinku kad LIDL atėjimas taip baisiai paveikė Maximos prekybą visoje Lietuvoje. Taip , tikrai buvo kažkoks pradinis ažiotažas Lidle, tačiau greitai baigėsi. Tinklai pristatė kalnus milžiniškus parduotuvių su kalnais prekių ir keliomis pardavėjomis, nes pirkėjų per mažai. Pelningumo išlaikymui, nes prekybos kaštai dideli - kelia kainas. ------------------------ Padidėjus maisto kainoms - reikia kelti atlyginimus, vėl brangsta maistas - vėl reikia didesniu atlyginimų. Užburtas ratas. Tačiau visas blogis prasideda nuo per didelių maisto kainų. Ir čia yra stagfliacijos pradžia. |
|
|
|
2017-05-22 21:19 #515665 |
|
Gal cia pigus pasauliniai pinigai kazkiek itakojo ? Bet per kuria vieta nelabai isivaizduoju. Runkeliai kaip mate spyga, taip ir mato.
|
|
|
2017-05-22 22:13 #515676 |
|
siaipzvejys [2017-05-22 20:49]: Pasižiūrėkime plačiau, mažėjant gyventojų skaičiui Lietuvoje, vis tiek auga mažmeninės prekybos apimtys sumine verte, nors suvartojimas tonomis, litrais, vienetais mažėja. Kalbantis su gamybininkais, matosi tendencija - rinkoje arba manufaktūrininkai arba didelės masto gamyklos. Vidutiniokų nebelieka. Ir taip kur tik nežiūrėsi. Auga pajamos, auga kainos - mažėja vartojimas toks reiškinys ekonomikoje vadinamas Stagfliacija. O tai ekonomikos krizė, iš kurios išėjimas labai sunkus. Auksiniai zodziai. Skolu jau nebeismokes dauguma. Kad nors bankus isgelbet spausdina. QE ECB stabdo sunkiai. Taigi infliuoja kainos, surenkama daugiau mokesciu... Bet perkamoji galia gyventoju mazeja. Spirale - kelk algas, brangink prekes, kelk algas isibegejo. Laimes kas pirmas prasiskolins ir nors su triusikais spes islist is skolu pries infliacijos pabaiga. Tai nebus tonis. |
|
| 2017-05-22 22:24 #515677 | |
|
http://www.vz.lt/rinkos/2017/05/22/vasiliauskas-reiketu-ruosti-aplinka-ecb-komunikacijos-pasikeitimui
Baigiasi skatinimas, prasidės smaugimas... |
|
|
|
2017-05-22 22:27 #515678 |
|
NT skolininkai amen. Na gal lietuviu tiek daug neuzkas, jie issimokejo dirbdami europoje. O statytojai ir gamybininkai ismoko nelist i skolas. Bet jei Europoj bus babach, tai ir prekiu ten maziau eksportuosim. Na bet svarbiausia bankininkai isgelbeti.
|
|
2017-05-22 23:43 #515682
 1
|
|
|
Viena aki primerkus ir labai norint
 galima iziureti stagfliacija. Ir daugiau aktualu europoje. Stagfliacija turi dvi dedamasias - stagnacija ir infliacija. Ukio pletra stoja, realus augimas neigiamas (nominalus ukio augimas - infliacija) + infliacija (paprastai del energijos kainu soko bei biudzeto deficitu stengiantis nulaikyti socialine sistema) auga skola, krenta paklausa - bedarbyste, issisuka bjauri spirale.Gresme cia butu LT jei atlyginimai ilgai augtu greiciau nei produktyvumas issiverstu i prekybos balanso problemas del konkurencingumo netekimo. (Musu pagrdindinis variklis - exportas) + Energijos kainu sokas (nafta, elektra). Va tada... sprogus kokteilis. Siai diena vis dar tebevartojame per 10TWh elektros. Suvartojimo strukturoje pramone tebesudaro 30%+, su nuosaikiu 3% vartojimo augimu. Kaina zinoma per desimtmeti padvigubejo. Exportas vis dar padoriuose lygiuose ir rodo augima. Kadangi priklausomi nuo europiniu rinku paklausos... riziku tame yra, helovyno vertas scenarijus. Bet realus. Dar dadesiu, bedarybste yra per menkos paklausos problema. Paklausos problemos sprendziamos dviem budais. Mokesciu tarifais/reguliacine aplinka ir biudzeto deficitu. Pastarasis ikaltas ir remus, reiskia - neadekvatus (aukstas) mokesciu lygis/per sudetinga mokesciu sistema. (per auksti, turime per brangu viesa sektoriu ir per sudetinga biurokratini aparata) Ilgalaike bedarbyste linkus generuoti seseli, kas sekmingai ir vyksta. Moraliniai, mentaliteto klausimai, cia antrinis faktorius. |
|
| 2017-05-23 06:22 #515697 | |
|
Užmiršote paminėti, kad perkamumą palaiko ne vietiniai pinigai, o siunčiami iš užsienio.
Milijonas pensininkų su neįgaliaisiais ir vaikai negali būti buvusio perkamumo garantas Lietuvoje nes jie negauna adekvačių pajamų... Redaguota: Klaustukas (2017-05-23 10:05 ) |
|
|
2017-05-23 07:36 #515698 |
|
klausimėlis [2017-05-22 22:24]: http://www.vz.lt/rinkos/2017/05/22/vasiliauskas-reiketu-ruosti-aplinka-ecb-komunikacijos-pasikeitimui Baigiasi skatinimas, prasidės smaugimas... avelės papenėjo (padalino kreditų pigiai), o dabar prasidės vilnos nuėmimas. 
BTC
Nemesk kelio dėl takelio |
|
| 2017-05-23 09:54 #515717 | |
|
Kas tos avelės? Kas toks jas kirps ar smaugs? Ir kokių motyvų skatinamas tai darys?
O jei rimtai, ką jūs veikiate traderių pasaulyje su tokiu žinių bagažu ir tokiu požiūriu? Juk tai kaip nuogiems į dilgėles - tiesus kelias į finansinę savižudybę. |
|
|
|
2017-05-23 09:58 #515721 |
|
Senukas [2017-05-23 09:54]: Kas tos avelės? Kas toks jas kirps ar smaugs? Ir kokių motyvų skatinamas tai darys? O jei rimtai, ką jūs veikiate traderių pasaulyje su tokiu žinių bagažu ir tokiu požiūriu? Juk tai kaip nuogiems į dilgėles - tiesus kelias į finansinę savižudybę. paskoliniai, ką neaišku? Paskoliniai perka smarkiai pervertintą NT už 0 palūkanas, koka tik juokingą maržą. Esmė yra kuo daugiau tokių kvailių pritraukti, o paskui pakelti palūkanas ir nusunkti kiek įmanoma daugiau, o kas nesugebės - NT perims bankai. Tai yra avelių-piliečių apkirpimas. BTC
Nemesk kelio dėl takelio |
|
2017-05-23 10:03 #515723
1  1
|
|
|
paskoliniai, ką neaišku? Paskoliniai perka smarkiai pervertintą NT už 0 palūkanas, koka tik juokingą maržą. Esmė yra kuo daugiau tokių kvailių pritraukti, o paskui pakelti palūkanas ir nusunkti kiek įmanoma daugiau, o kas nesugebės - NT perims bankai. Tai yra avelių-piliečių apkirpimas. O varge vargeli, ir tokie žmonės investuoja. Gaila jų ir jų šeimos narių. |
|
|
|
2017-05-23 10:09 #515724
1
|
|
Senukas [2017-05-23 10:03]: paskoliniai, ką neaišku? Paskoliniai perka smarkiai pervertintą NT už 0 palūkanas, koka tik juokingą maržą. Esmė yra kuo daugiau tokių kvailių pritraukti, o paskui pakelti palūkanas ir nusunkti kiek įmanoma daugiau, o kas nesugebės - NT perims bankai. Tai yra avelių-piliečių apkirpimas. O varge vargeli, ir tokie žmonės investuoja. Gaila jų ir jų šeimos narių. kasmet uždirbu 10-15 %. Man to užtenka. Tik kažkaip dauugma nori daug ir greitai, dažnai viršija savo galimybes dėl nulinio dinansinio išprusimo. Užtenka prisiminti 2008 krizę, kaip visas pidrūnkiemis cypė priispirkę kartono už kosmines kainas, o paskui paskolas atidirbinėjo braškių laukuose. Dabr irgi taip bus. Tik dabar atidirbinės dar ir tiek gudruoliai, kurie pirko butus nuomai. BTC
Nemesk kelio dėl takelio |
|
| 2017-05-23 10:11 #515725 | |
|
klausimas, dabar tai čia kada?
|
|
|
2017-05-23 10:19 #515727
1
|
|
|
Esmė yra kuo daugiau tokių kvailių pritraukti, o paskui pakelti palūkanas ir nusunkti kiek įmanoma daugiau, o kas nesugebės - NT perims bankai. Tai yra avelių-piliečių apkirpimas. Čia taip žmogus komentuoja Europos Centrinio banko politiką. Kažkas tai pliusuoja, kažkas man deda minusą. Puikus tikrosios krizės iliustravimo pavyzdys. Ir toliau taip. 10 balų. |
|
|
|
2017-05-23 10:21 #515728 |
|
IIgnas [2017-05-23 10:11]: klausimas, dabar tai čia kada? jei tiksliai žinočiau, tai būčiau turtingesnis už Warreną. Aš negaliu paskayti tikslios datos, net metų. Niekas to negali pasakyti. Bet tai bręsta. Realiai mes esame toje pačioje krizėje, kuri prasidėjo 2008, tik visa ekonomika yra palaikoma dirbitnio augimo, kurį sukuria beprotiškai į rinką metami pinigai. Manau, ekonomis ciklas baigis krize, kuri prasidės po min 1 , max po 3 m. BTC
Nemesk kelio dėl takelio |
|
|
2017-05-23 10:34 #515731 |
|
vakarai šiuo metu eina va bank, degina pinigus suprasdami, kad skolų gražinti nebeimanoma, o ekonomika be pinigų deginimo nebeveikia ... dabar viskas priklausys nuo Kinijos ir JAV veiksmų. Galimi trys scenarijai:
- minkštas nusileidimas (kinai pereina prie vidaus vartojimo, didina importą, teikia paskolas prasiskolinusioms vakarų valstybėms ir pasaulinė ekonomika pamažu susibalansuoja) - hiperinfliacijos burbulo sprogimas vakaruose (juanis išstumia dolerį ir eurą, pinigai spausdinami skoloms padengti); - karas (JAV išprovokuoja karą su Kinija ir išsprendžia savo skolų burbulo problemą) |
|
| 2017-05-23 10:44 #515733 | |
|
kvazaras [2017-05-23 10:34]: kinai ...teikia paskolas prasiskolinusioms vakarų valstybėms Reali situacija kitokia: Pirmąjį 2016 metų ketvirtį bendroji Kinijos skola pasiekė rekordinius 237 proc. BVP. Savo skolos dydžiu Kinija jau prilygsta išsivysčiusioms pasaulio ekonomikoms. Tarptautinių atsiskaitymų banko (TAB) duomenimis, šių vidutinė skolos našta siekia 175 proc. BVP. Pirmauja Japonija – jos skola pakilusi iki 379 proc. BVP. Antrojoje vietoje Graikija – šalies skolai prilygsta 300 proc. pagaminamo bendrojo vidaus produkto. Atitinkamai Didžiosios Britanijos ir JAV skolos sudaro 245 ir 244 proc. BVP. |
|
