Patikslinu. Lietuva į ES buvo priimta ne tam, kad ji padėtų mums spręsti mūsų problemas, o tam kad sukuriant mums naujų problemų ES senbuviai galėtų lengviau spręsti savąsias. Iš čia vietinės gamybos, elektrinės uždarymas, rinkų atidavimas, skolos auginimas ir pan.

Toks užmanynas buvo nuo pradžių, todėl šioje vietoje vėlu, per vėlu, nėra tikslus.

Vienas pagrindiniu reasonu manyciau yra darbo jegos ir jaunos populiacijos nusiurbimas. Aisku ta migracija butu ir su uzdarom sienom, kaip kad buvo iki istojimo i ES. Bet su savo nuosava politika bent buvo sansas susikurt gerove ir visa tai sustabdyt. Neemigruos zmones taip lengvai jei salygos prades panaset i kokios nors Suomijos, ir net klimatas tada nesudarys pointo. Kaip sako kai viskas gerai tai ir saule pro ruka zjbs sviecia, o dargi tokioje kaip Suomijoje salciau nei cia..

Bet deja buvo nuspresta pilnai atsiduot svetimai politikai uz grasius kas salygojo tokia situacija kad LT greitai virs valstybe kur gyventojai telksis keliuose pagrindiniuose miestuose. Na o paskui kai isdzius provincijos, ateis ir miestu vegetacijos eile.

Na bet už tai vienas Lietuvos veikėjas gavo didesnį pianiną.

Tai, kokią paramą gavome pinigais iš ES yra tas pats, kas nieko, lyginant, ką praradome: uždaryta IAE - sunaikinta energetika, bet blogiausia - masinė emigracija ir euras - vinis į Litwos karstą.

Kieciausiai turbut islose lenkai. Kruva paramos, zlotas, injekcijos i sava pramone. Nesuprantu kaip TSRS nesugebejo sugadint jiems smegenu. Gal del to kad neisveze trecdalio i Sibira.

Pas lenkus mentalitetas yra kitas. Lenkas yra pats sau ponas, net jei ir pavagia iš valstybės, tai vistiek žiūri, kad valstybė klestėtų. O lietuviai kilę nuo baudžiauninkų, tai ir ponas jiems būtinas, dar geriausia užsienietis.

Lt valdžia įskaitant Landsbergį prisivogė žemių, daug valstybės turto, todėl jiems būtinas buvo užsienietis ponas, kad apsaugotų turtą. O už apsauga jau susimokėjo sunaikindami valstybės turtą.

Prisidėsiu prie jūsų bėdojomo. Dirbu su skandinavais, konkrečiai dainais. Tai jie stebisi,kaip mes visą savo bankinį sektorių atidavėm svetimiems, t.y. tiems patiems skandinavams. Neteigiu,kad Snoras ir ŪB buvo gerai, bet bent porą lietuviškų stiprių bankų turėtų būti.

Nei Snoras, nei UB nebuvo tokie jau lietuviski, o lesos is ju tekejo is Lietuvos.

Tie bankai senai buvo nesvarus. Visi senai zinojo kad Snore gali plaut pinigus ir pan. Bet LB viskas parupo tada kai skandinavai pradejo cia savo itaka rodyt. Tada ir nusprende wipint juos. Iki tol px buvo visiems.

Snore buvo daug ofshorinių sąskaitų. Lietuvai tas netrukdė. Latvijos bankuose irgi yra daug ofshorinių sąskaitų, nuo to Latvijai tik geriau.

LB viskas pasikeite atejus Vasiliauskui ir isejus Sarkinui. Viskas pasikeite ta diena. To sudinoji puse - sunaikinta konkurencija.

Tai tikrai dingo konkurencija :
- veikia Paysera - nemokami pavedimai (praktiškai neribotai - ir įmonėm ir fiziniams) , banko kortelė už centus;
- Revoliut tuoj gaus licenciją bankinei veiklai Lietuvoje.

Ne taip yra, skirtumas tarp užsienio ir vietinių investicijų yra toks:
Ateina užsienio investuotojas - LT ekonomikoje atsiranda pinigų (ir technologijų), daugiau pinigų lieka darbuotojams (nes lietuviai moka mažesnes algas ir dažniau juodais), o dalis pelno iškeliauja užsienin dividendų pavildalu.
Ateina LT investuotojas - LT ekonomikoje nieko neatsiranda, mažiau pinigų lieka darbuotojams, pelnas lieka LT verslininko kišenėje.

Jei kas nori pamatyti kuo puikiausią krizės, tiksliau smegenų krizės pavyzdį, tai prašom



Dieve, suteik jėgų ir stiprybės šiems vargšams jų tamsiame paklydimų kelyje

O jei rimtai, niekaip nesuprantu, ką tokie žmonės veikia šiame portale.

ThePope,

šiandieninis VŽ vedamasis visiškai pataiko į vakarykštės diskusijos apie mokesčių mažinimą natą:

Kova su šešėliu – tarsi pereinamoji vėliava, kurią viena valdžia entuziastingai perima iš pirmtakų rankų, kaskart svajodama apie vis didesnius laimikius, sumeškeriotus drumzliname vandenyje. Tačiau realiu rezultatu kol kas pasigirti negali nė vieni: šešėlinės ekonomikos kontūrai traukiasi labai pamažu. Ekonomistai įvardija priežastį: gyventojai bėga nuo pernelyg suvaržytos ekonominės veiklos, pernelyg apmokestintų prekių ar darbo.

Metų metais visos valdžios pasigenda pinigų nuolat kiaurame valstybės biudžete. Ir mina tą patį taką: didina mokesčius, papildoma našta apkraudamos sąžiningai mokesčius mokančius verslininkus, gyventojus, – kas veža, tam ir krauna... O tų mokėtojų vis mažėja. Tad kone visi premjerai tesugeba įžvelgti tą patį receptą padauginti pinigų – ištraukti juos iš šešėlio. Bet kilnūs tikslai subliūkšta susidūrę su realybe: receptas jau baigia sudūlėti nuo dažno „čiupinėjimo“, o šešėlis ir toliau tarpsta menkai mažėjančioje vis dar solidžioje teritorijoje – įvairiais skaičiavimais, šešėlinė ekonomika Lietuvoje sudaro 20–25% šalies BVP. Ir tai gerokai viršija ES vidurkį.

http://www.vz.lt/finansai-apskaita/2017/05/19/8323/rezervu-yra-mastymo-truksta

Papildau artas71:
- N26 jau veikia Lietuvoje, nezinai ar pilna apimtimi, bet korteles jau seniai isduoda;
- nuo 2018 m. Geguzes menesio Lietuvoje turi buti igyventinti PSD2 ir XS2A reikalavimai, kas apskritai pakeis bankine veikla.

N26 naudoju virš pusės metų LT. Kortelė free, bankas pilnai internetinis. Gėris

Žvelgiant į Lietuvoje veikiančių įmonių rezultatus, šalies biudžeto pajamas, man susidaro įspūdis , kad Lietuvoje gyvename Stagfliacijoje, kai darbo užmokestis ir kainos didėja,bet mažėja paklausa.

Pinigine skaitine prasme, kaip ir visko daugiau, bet realiai tonom, litrais, metrais, vienetais vis mažiau... Noras vartoti neišnyko, tik nelabai yra galimybių, nors jei eurus versčiame į litus, tai pajamos litais ženkliai didesnės, nei tai buvo prieš keletą metų.

Jei mano pastebėjimas teisingas, tai mūsų šalies eknomika vis dar suvargusi.

Žvejy, tai pastebėjai ne tu vienas, bet ir Maxima:
http://www.vz.lt/prekyba/2017/02/14/maximos-lt-apyvarta-pernai-smuko-21

http://www.respublika.lt/lt/naujienos/lietuva/lietuvos_politika/tamsi_mase_valstybes_ant_savo_peciu_neisves/

Tik kalbama ir kalbama, ypač pastarąjį dešimtmetį, kad mes, kaip maža šalis, pasaulyje galime įsitvirtinti intelektiniu darbu - mokslu, kūryba ir t.t. Suprask, tai vienintelis kelias į sėkmę, nes nei naudingųjų iškasenų, nei metalurgijos pramonės neturime. Bet ar galima tikėti valdžia, kuri tik kalba, bet nieko nedaro? Intelektiniam produktui sukurti reikalingi kūrybingi žmonės, bet terpės jiems ugdyti nėra jokios. Mus akiplėšiškai apgaudinėja, sako, sodinsim kopūstus, o sėja kviečius. Bet ką mes apgausime? Tik pačius save.

Suprantu, kad kūrybingo žmogaus ugdymas - ilgas procesas, tai ne namą pastatyti. Turėjome galimybę tą daryti, bet ją paleidome. Jei būtume gyvenę kukliau, taupiau, jei būtume investavę į švietimą, per daugiau nei 25 Nepriklausomybės metus jau būtų užaugusi puiki karta.

- O kokia ji užaugo?

- Gal nuskambės žiauriai, bet dabartiniai 40-50-mečiai - katastrofiška karta, susiformavusi Gariūnuose. Tik pinigai, tik jų darymas ir labai daug pykčio. Iš tikro jie pyksta ant savęs, bet nelabai tai suvokia ir nukreipia pyktį prieš valdžią.

30-mečiai visai kitokie. Be pykčio, kur kas laisvesni, šviesesni. Jie nebeturi tų kompleksų, kurie ėda vyresniuosius. Galų gale jie labiau pavažinėję.

- Vilniuje beveik nėra vilniečių. Iš rajonų, kaimų visi suvažiuoja čia ir iš Vilniaus daro kaimą, nes nežino, kas yra miestas, pradedant merais, baigiant apačiomis. O visa Lietuva tuštėja. Tai labai silpnos valstybės požymis.

Tam ir reikalingas ugdymas, kad mokėtume išsirinkti valdžią ir priversti ją dirbti. Turime būti asmeniškai atsakingi už tai, kas mūsų visų. Kokiems prancūzams tik paduok, jie kaip kaipmat sustato reikalus į vietas - išeina į gatves, užtveria judėjimą. Daug kas iš jų juokiasi, bet kadangi aš pats netrumpai gyvenau toje šalyje, žinau, kad tai vienintelis būdas juos patvarkyti. Prancūzai labai vieningi. Pakrutina vieną, visa valstybė stoja išvien. Valdžia žino, kad kaip prieš du šimtus metų buvo kertamos galvos, taip jos gali lėkti ir dabar.