| Autorius | Žinutė |
| 2017-05-18 11:08 #515262 | |
|
tu problemu neisspresi nepakeites mokestinio rezimo, Ką turi omenyje? Pats corporate tarifas pas mus nėra jau toks didelis. Aišku, kaip EE ir dabar LV galima dėti lengvatą reinvesticijoms, bet iš karto turi saugiklis dėl paskolų akcininkams ir kitų apėjimo būdų užbaninimo. O viešojo sektoriaus reformai čia ne vieno, o šimtų kubilių reiktų. Per daug viskas ten įsišakniję. Vien tik balsavimas dėl vidaus sandorių parodė, kad pas mus ne valstiečių, socdemų ar koncervų partijos seime, o, pavyzdžiui, "regionų partija". |
|
| 2017-05-18 11:11 #515263 | |
|
Pajamu mokesciai ir PVM, taip pat akcizai (kurui)
Tai va va, tame ir reikalas. Kitas dalykas, reikia nustoti aklai klausyti tu uzsienio ekspertu. Tai biurokratines istaigos. Ne sventa karve. Tiek europines tiek pasaulines. |
|
| 2017-05-18 11:15 #515264 | |
|
http://www.vz.lt/prekyba/2017/05/17/brexit-igauna-pagreiti-ka-tai-zada-lietuvos-eksportui
ir citata : Tačiau 2017 m. Lietuvos eksporto rezultatai į DB rinką jau atrodo prastai. Per pirmus šių metų du mėnesius, lyginant su 2016 m. sausio-vasario mėnesiais, Lietuvos eksportas į DB sumažėjo 11%. Jeigu pernai eksporto apimčių mažėjimas buvo fiksuotas 36 segmentuose, tai per šių metų du mėnesius eksporto kritimas jau buvo užfiksuotas 40 kategorijų. Taigi, iš esmės galima daryti prielaidą, kad „Brexit“ jau turėjo neigiamos įtakos Lietuvos eksportui į Britanijos rinką, kuri ypač pasireiškia šiemet. Tikėtina, kad dalis gamintojų šių metų pradžioje jau dirba pagal iš naujo suderėtas eksporto sutartis, kurios yra kuklesnės nei pernai. Galų gale, ženklus svaro sterlingo nuvertėjimas taip pat pakenkė Lietuvos eksportui į Britanijos rinką. Šalia tiesioginio poveikio Lietuvos eksportui, būtina pabrėžti ir galimą netiesioginį poveikį, t.y. per Lietuvos eksporto rodiklių pablogėjimą į kitas ES rinkas. |
|
2017-05-18 11:17 #515265
1
|
|
|
Pasiginčysiu:
PVM 3 p.p. sumažinimas realioje ekonomikoje nieko nekeis for sure, o vat biudžete skylė būtų kaip reikalas, akcizai kurui yra žemesni, negu aplinkinėse valstybėse ir tai yra gerai. Mažinti daugiau nėra reikalo. Su pagrindiniu pajamų mokesčio tarifu imo viskas yra gerai, bet galima mažinti mokestinę naštą mažai uždirbantiems per neapmokestinamo minimumo didinimą ar mažesnį tarifą, ar jų kombinaciją. Kur iš tikro bėda, tai Sodra. Bet čia jau kita tema, nes Sodra - jau nebe mokesčiai |
|
|
|
2017-05-18 11:30 #515270 |
|
Senuk, kuo PVM yra mažesnis, tuo šalis labiau klesti. O dėl biudžeto surinkimo verkia tik biudžetininkai, o ne realus sektorius. Svarbiausia yra realus sektorius.
Tas pats PVM maistui, beveik visoje ES yra 0-linis arba lengvatinis. Ir atrodo klesti Vokietija, UK ir visa senoji Europa įskaitant ir Lenkiją. |
|
2017-05-18 11:39 #515273
1
|
|
|
As nemanau, kad viskas gerai. Skaicius megsti, atsisesk ir suskaiciuok, nuo 1000 euru algos kiek sumoki mokesciu. Ir suskaiciuok viska, kiek sumoki per vartojima nuo to kas lieka, kiek sumoki akcizo vazinedamas, ir galiausiai kas lieka.
Sodra veikia kaip mokestis, tai perskirstymo mechanizmas, kadangi ismokos fiksuotos ir nepaveldimos, o imokos turint mintyje dabartine pajamu struktura - neribojamos, lubos per aukstai. Pensine teise yra ne turtas generuojantis graza, o viso labo reikalavimas issieskoti turta nuo ateities dirbanciuju pajamu. Kiek ju tuomet bus ir kokia bus ju pajamu struktura - tu nezinai. Reiskia mokestis. Ismusineti nieko nereikia. Mazint reikia nuosekliai, turi buti planas, imo, pirmiausiai biudzeto islaidu puseje, i nuoseklus isipareigojimas ji vykdyt. Jei prioritetais pasirenkam, tarkim, sveikata (nes ateityje didziausias kurvis bus), bendraji ugdyma, vidaus reikalus/krasto apsauga, visa kita turi eit i rinka. Beje, ekonomikoje for sure nebuna. Fizikoje ir buhalterijoje - jo, pasitaiko. |
|
|
|
2017-05-18 11:45 #515276 |
|
Manau, išvada, kad mažesnis PVM reiškia šalies klestėjimą nepagrįsta. Faktiškai PVM skirtumo poveikis ekonomikai yra toks:
konkurencingoje ekonomikoje PVM skirtumą pasiima vartotojas (Vokietija, DB) nekonkurencingoje ekonomikoje PVM skirtumą pasiima verslas-pardavėjas) (LT). Klausimas ar reikalinga šiuo metu LT ekonomikoje didinti verslo pajamas ir mažinti biudžeto? ar tikslas yra kitas? |
|
| 2017-05-18 11:47 #515278 | |
|
Reikalinga.
|
|
|
|
2017-05-18 11:48 #515279 |
|
Tai, kad visi triūbija, kad verslo pajamos per didelės, o darbuotojų per mažos - tai kas teisus, tie visi, ar ThePope?
|
|
|
|
2017-05-18 11:50 #515280 |
|
bomzasxxl [2017-05-18 11:45]: Faktiškai PVM skirtumo poveikis ekonomikai yra toks: konkurencingoje ekonomikoje PVM skirtumą pasiima vartotojas (Vokietija, DB) nekonkurencingoje ekonomikoje PVM skirtumą pasiima verslas-pardavėjas) (LT). Klausimas ar reikalinga šiuo metu LT ekonomikoje didinti verslo pajamas ir mažinti biudžeto ar tikslas yra kitas? O kokiam vadovėlyje perskaitei šitas nesąmones? |
|
|
|
2017-05-18 11:55 #515282 |
|
savo, pats parašiau, gali įrodyti priešingai, pagrįsdamas statistika? Jei negali, tai tauški niekus
|
|
| 2017-05-18 11:56 #515283 | |
|
ThePope,
skaičiuoti moku puikiai, bet pats sakai, kad ekonomikai tai ne aritmetika. Todėl ėsu įsitikinęs, kad PVM mažinimas degalų ant ekonomikos variklio tiek neužpiltų, kiek būtų tikimąsi, o mokslininkai, gaisrininkai, mokytojai, policitinkai, etc. tai paverktų. Sutinku, mokestinė reforma turėtų būti daroma visai iš kito galo - iš pradžių tvarkoma išlaidų dalis, o jau po to koreguojami mokesčiai. Ir dar pasikartosiu, pagrindiniai tarifai pas mus yra geri (nekalbant apie Sodrą), verslo skatinimas gali ir turi vykti, bet per inovacijų, investicijų, technologijų prizmę, o ne bukai mažinant tarifus. Tai konkurencinės aplinkos nepadidins, ir, kaip bomzas sako, verslininkas pasiims viską į savo storą kišenę, iš kurios po to vartos pirkdamas importuotas prekes ar lankydamasis užsieniuose. |
|
2017-05-18 11:56 #515284
1
|
|
|
Salies klestejima kuria ne mokesciai. Bomzai. Mokesciais gali tik paskirstyti turima klestejima tolygiau. Bet pirma reikia klesteti, kad turet ka, o siandien jau darosi ypt. opi problema, ir kam - skirstyt.
Tai va, esme yra apsiprendime ir prioritetuose. Kuro mums pilti nereikia, musu eko. juda ir tai dziugu, nepaisant visu negandu, bet reikia nepamirsti nuolat sutepti, ir zinoti, kad ciklai turi ne tik virsunes, bet ir skardzius. Del storu verslininku kiseniu ir kaip jie uzsieniuose vartos, as cia su tavim nesutinku. Ir labai smarkiai. Bet cia diskusija butu labai ilga. Kadanors padiskutuosim. |
|
|
|
2017-05-18 12:00 #515285 |
|
bomzasxxl [2017-05-18 11:55]: savo, pats parašiau, gali įrodyti priešingai, pagrįsdamas statistika? Jei negali, tai tauški niekus Valstybės be pramonės su mažais mokesčiais ir mažu PVM: Monako, San Marino, Liuksemburgas - visi ten važiuoja degalų, cigarečių ir kitų prekių. |
|
| 2017-05-18 12:00 #515286 | |
|
Krosneles.eu [2017-05-18 11:50]: bomzasxxl [2017-05-18 11:45]: Faktiškai PVM skirtumo poveikis ekonomikai yra toks: konkurencingoje ekonomikoje PVM skirtumą pasiima vartotojas (Vokietija, DB) nekonkurencingoje ekonomikoje PVM skirtumą pasiima verslas-pardavėjas) (LT). Klausimas ar reikalinga šiuo metu LT ekonomikoje didinti verslo pajamas ir mažinti biudžeto ar tikslas yra kitas? O kokiam vadovėlyje perskaitei šitas nesąmones? Bomzas vadovėlių neskaito, jis juos rašo, o geriausiomis citatomis dalinasi traders.lt |
|
| 2017-05-18 12:02 #515287 | |
|
Salies klestejima kuria ne mokesciai Giliai griebi. Filosofinis klausimas. Vergovinė Senovės Roma klestėjo ar ne? Pajamų nelygybė joje buvo hmzzz... kokia. |
|
|
|
2017-05-18 12:05 #515288 |
|
Beje, pasirodo bevik visoje ES yra nulinis arba minimalus PVM maistui išskyrus Daniją, Bulgariją, Latviją ir Lietuvą
http://www.vz.lt/sektoriai/agroverslas/2016/03/23/pvm-lengvatos-maistui-kas-taiko-o-kas---ne Tai į ką mes lygiuojamės? Lietuvoje yra antras didžiausias visoje ES PVM tarifas maistui. Danijoje 25 porc. Lietuvoje - 21 proc Latvijoje - 21 proc , tačiau vaikų maistui 12 proc. Bulgarijoje - 20 proc. Galite pasidžiaugti, kad bent kažkur ES lyderiaujame. |
|
2017-05-18 12:08 #515290
2
|
|
|
Senukas [2017-05-18 12:02]: Salies klestejima kuria ne mokesciai Giliai griebi. Filosofinis klausimas. Vergovinė Senovės Roma klestėjo ar ne? Pajamų nelygybė joje buvo hmzzz... kokia. Kai Romos imperijos pajamų nelygybė pasiekė kritinį tašką, prasidėjo imperijos žlugimas. Vieni maudėsi vyno voniose kiti badavo. O tuomet, atėjo barbarai ir sugriovė imperiją iki pamatų ir niekam neatsirado nei noro nei jėgų ją ginti. Geras istorinis pavyzdys prie ko priveda socialinė nelygybė. |
|
| 2017-05-18 12:09 #515291 | |
|
Prie ko cia dabar vergove? Gasdini, kad jei PVM ar GPM sumazinsim, ar nuosekliai pereisim i kaupima - tapsim vergvaldziu krastu?
Vergove yra mastymo(mentaliteto) busena. LT geras pavyzdys, mokesciai auksti, o kumetyno kolektyvine pasamone - issisaknijusi. Mokesciai cia ne prie ko. Civilizacija isgelbejo nuo vergoves, mastymo evoliucija, ne mokesciai. Mokesciai tik menkas atributas siame procese. |
|
|
|
2017-05-18 12:11 #515292 |
|
visokie ten kaupimai nepasiteisino. Dabar tau ne kokie 1904-ieji. Aišku?
1. Godumą gydyk target`u, kvailumą - stop loss`u!
2. Konservai - tai toks blogas maisto pakaitalas. 3. Darbas durnių myli - WORK SMARTER, NOT HARDER! 4. Pem` štukų vagnorkių! 5. Mudu su Izabele... 6. Laukinis kapitalizmas nustekeno žmogiškąjį kapitalą. 7. Prie Niksono |
|



1
