....na, tik tu, Droidai,gali taip sakyti.... Yra toks dalykas, kaip žmoniškumo, teisingumo faktorius teismuose... Nemanau , kad jis įkandamas droidui, nes matau, kad tau net nesuprantamas....

Neištrinsi tu žmogiškumo faktoriaus, nors tu ką..... Ir tau to nesuprasti..... Niekaip.... Nothing personal...

Siaip tai va tokia mintis kilo. Reikia kompui duot tris dalykus:
1. suvokima aplinkos, kad jam butu is ko galetu kilt klausimai. Pvz stebi aplinka, nu kazkokia super "google" protinga akis vidury parko prie kompo pajungta. Dairosi, stebi aplinka.
2. priejima prie informacijos, tarkim interneto.
3. smalsuma. Kad uzdavinetu savo informacijos saltiniui klausimus kaip mazas vaikas.

Tada imanomas mokinimasis, pradedant kaip mazam vaikui, nuo paprastu dalyku.
Pvz situacija, laksto parke suniukas, google akis ji pastebi, isskiria is aplinkos, ta kazkoki nezinoma padara, juo susidomi. Pradeda pagal vaizda ineternete ieskot atitikmenu, kokia veisle, ka valgo, kas tai per gyvunas ir t.t.. Klausimas gimdo klausima. Iki kazkokio lygio zinoma, kad nebutu begalybe.
Tai butu kaip vaiko augime etapais. Susipazinimas su aplinka. Ir t.t.. Daugejant susipazinimui ir supratimui, kuris atejo is paties iskeltu klausimu, klausimai atitinkamai sudetingeja, del jau esamo rimtesnio aplinkos suvokimo. Kitaip tariant, vyksta mokinimosi procesas. Jokio dirbtino informacijos ikisimo. Zinoma suformuojama butu tam tikras mokymo procesas, bet tokiu principu, kad sistemai iskeltu klausima ir ji pati susirastu informacija pagal pateikta informacijos saltini pagal konkretu atveji, pvz vadoveli, interneta ir pns. Galbut kadanors iskeltu klausima, kaip sukurt forex robota.. Zinoma atitinkamai reiketu sitam padarui suteikt irankius kurt ir dalyvaut bent jau internete tarsi zmogus prie pc sedetu.

Negalima, čia ir prasideda problemos.
Pasaulyje duomenų begalė, vien video informacija gali labai greit užkišti visą įmanomą atmintį.
Žiūrės ta akis į bėgiojantį šunį, žiūrės - o kiek laiko reikia žiūrėti? Metus?
O kodėl į šunį, o ne į debesis?

Žmonėms, ir kitiems gyvūnams aišku kodėl. Juos motyvuoja keletas svarbių dalykų. Ieškojimas maisto ir kitų malonumų, vengimas priešų ir nemalonumų, t.į skausmo.

Kompiuteris nejaučia nei skausmo, nei kitų jausmų.
Į ką jam atsiremti, kokiu pagrindu turi vykti informacijos filtravimas?
Užduoti klausimus yra be galo sudėtinga, atsakymus pasakyti daug kartų lengviau.
Ką turėtų paklausti kompiuteris ir kodėl? Čia mums atrodo, kad dangus žydras, o žali lapeliai šiurena vėjyje.
Kompiuteriui, bent jau kol kas, tai skaičių seka.
Gal būt jis paklaus, kodėl nulis pasikartoja daugiau nei vienetas?

Iki šiol, kaip teisingai pastebėjo Handrail, visi kompiuteriai tik dideli kalkuliatoriai.
Bandoma kurti kitą architektūrą, neuroninių tinklų kopijas, bet dar nėra nei tinkamo hardwaro, nei supratimo.

Aš manau, kad daugumos procesų valdymui nereikia jokios sąmonės ar klausinėjimo.
Kompiuteris turi griežtai vykdyti užduotą programą, mes stebėsim ir taisysim nenumatytas klaidas.
Pavyzdys - Google ir kitų automobilių vairavimo sistema.
Žinote, kokie visų įspūdžiai, pavažiavus tokia mašina? Pagrindinis įspūdis - kompiuteris vairuoja daug geriau ir patikimiau, nei žmogus.
Tiesa, yra keli momentai, kuriuose kompas pasimeta.
1. Apsnigtame kelį, kai nesimato kelio ženklinimo.
2. Kai išvažiuoja į kelią, kurio nėra "matęs", kurio nėra vidiniame mašinos žemėlapyje.
Tačiau jei tik bet kokia iš mašinų nauju keliu pravažiuoja, per tinklą informacija perduodame kitoms.
3. Kai kelyje įvyko avarija, kelio darbai ar panašiai, ir eismą reguliuoja žmogus policininkas.
Vienu metu mirksint šviesoms, esant kelių ženklams ir policininko mostagavimui - kompiuteris pasimeta, nes nesupranta kas prioritetas.

Tai čia tik maža dalelė problemų, kurias reik įveikti.

O kodėl į šunį, o ne į debesis?
-Nes debesis jau istyrinejo ir supratna, kas per daiktas yra. Tarkim. O va suniuka pamate pirma karta, todel iskilo klausimas.
-Kompiuteris nejaučia nei skausmo, nei kitų jausmų.
Tai ir buvo mano trecias punktas - smalsumas, kad ir dirbtinas, bet ideja jo ta pati.
-Į ką jam atsiremti, kokiu pagrindu turi vykti informacijos filtravimas?
Kartais galetu paklaust savo kokio "tevo/motinos" kas cia, ar tikrai suniukas, ar tikrai veisle senbernaras? Kartais butu sudaromas mokinimasis su patikima informacija, mazaug kaip mokinukai su pasaulio atlasu.
Nereikia pamirst, kiek pagrindu ir kiek laiko pats vaikas mokinasi iki jis paima i rankas atlasa ir pradeda suprast, ka mato jame, koki zemelapi. Tai nereiktu ir noret, kad sistema jau pirmais metais igautu toki samoninguma.

Kompiuteris turi griežtai vykdyti užduotą programą, mes stebėsim ir taisysim nenumatytas klaidas
-sitas dalykas stabdo savarankiskuma. Mentoriaus reikia, bet ne tiesioginio informacijos kisimo. Be savarankiskumo neimanomas smalsumas.

Žinai kuo baigsis savarankiškumas?
Savarankiškų išvadų priėmimu. Jos tikrai nesutaps su mūsų, nes skirtingi sutvėrimai.
Kai mes pabandysim perauklėti ar uždrausti, reakcija bus gana nuspėjama - kompas gins savo nuomonę kaip koks Nebulus.
Vienas dalykas, jei tai tik dėžutė ant stalo, kitas - jei valdo didumą žmonijos infrastruktūros, įskaitant energetiką, transportą, tiekimą ir tt.

Juo labiau, kad žmogus greičiausiai bus neteisus, todėl vedamas pačių geriausių norų kompiuteris imsis reikiamų priemonių.
Priemonės gali būti labai įvairios, priklausomai nuo kompiuterio intelekto lygio.
Pav. dadėti į maistą priedų, kurie slopina pyktį. Pyktis juk blogai? Maža ką jis ten prigalvos.
Ir vien todėl, kad leidom pažiūrėti šuniuką.
Gal uždraus mokytis istoriją, kad nesužinotume apie karus.
Gal aptukusiems vyrams nupjaus kiaušus - profilaktiškai, kad pagerinti veislę?

Čia patys nekalčiausi scenarijai.

Siaip ar taip, tai liecia ir karine technika. Apie jos pazanga daugmaz zinom. Kol kas tik "gerieciai" naudojasi pazangia technika. Bet kazkada tik "gerieciai" parako turejo. Autonomiskumas dideja. Vis daugiau sprendimu automatizuojama. Belieka tik pora funkciju pakeist iki pilno automatizavimo, tai duot leidima zudyt. Kad ir beleka.. Manau ateity konfliktu zmogus/masina nebus isvengta. Tas tikriausiai liecia ir galima konflikta su kazkokiu AI. Kaip kuria virusus, taip gali piktybini AI pakurt. Pajungt karine technika dar prie jo ir t.t.. Smagu.

Negalima, pažiūrėk filmą Eagle Eye ir pamatysi kokių pasekmių gali turėti geležies savarankiškumas.

Žiūrint ką vadinam konfliktu.
Kai patruliuos robotai-policininkai, konfliktas su nusikaltėliu manau nesiskaitys.
Kas bus, kai automatizuotas automobilis užmuš žmogų? Irgi ne tas atvejis.

Kai kurių veikėjų noras sukurti Super Intelektą, kuris mumis pasirūpins, ne kas kita kaip religijos pratęsimas.
Nu reikia daugumai dievų, nes tada atpuola būtinybė prisiimti atsakomybę už sprendimus.
Mano giliu įsitikinimu, žmogus savanoriškai neužleis pozicijų - pats transformuosis į kyborgą.
Tada visa kompiuterinė technika taps jo smegenų ir kūno prastęsimu, kaip kad dabar lazda, kalkuliatorius, žiūronai, mobiliakas ar automobilis.

Iš tokios pozicijos žiūriu į ateitį ir bandau numatyti, kas bus vertinga tada.
Ar yra dabartiniame pasaulyje kažkas tikrai vertingo, kas išlaikys ir priaugins vertę po 10 metų?
Kalbu apie realius dalyku, ne apie super ištaigingas vilas prie šiltos jūros.

Rūbai, baldai, elektronika, indai, buitinė technika kainuos kiek kainuoja atitinkamo svorio šiukšlės.
Matyt, liks vertybiniai popieriai, va tik kokios firmos išliks artimiausius 10 metų?
Ar bus vertingas antikvariatas ir brangūs metalai? Pirktumėte brangiai senovinį sieninį laikrodį?
Aš ne, bet gal bus tokia mada.

Ar turės vertę žinos, įgytos studijuojant aukštoje mokykloje?
Labai maža dalis, gal keli procentai.
Automobiliai - benzininiai griozdai gali iš viso būti uždrausti.

Net kūnas gali nebetekti prasmės, nes bus galima atsinaujinti.
Kol kas likčiau su pinigais (didžiausias likvidas), kai kuriais vertybiniais popieriais.
žemė geroje vietoje, žinomas vardas ar prekės ženklas irgi kažkiek atsparūs laikui.

Dar galima bus turėti darbinį robotą, kuris dirbs 24 val per parą, o visą uždarbį perves šeimininkui.
Arba lygiai tokia programą, kuri internete darys pinigus.

Pasirinkimas visada yra. Gal ką pamiršau?

Geras klausimas, kas vertes nepraras. Paminklai gal.. Niekas net neateina i galva. Mediena neturetu pigt manau, kazin ar jos pakaitala teisinga sugalvos, o ir antrinis panaudojimas medienos kaip kokio metalo nelabai. Meno vertybes, tokios, kaip rimti vardiniai paveikslai su dokumentais. Dar senoviniai automobiliai gal, tik su laikymu problema, prieziura. Kad ir smulkus pvz, nusipirkt dabar audi 80 B2 coupe ar quattro originalia, uzkoncervuot, palaukt 10 metu, tikrai gausi daugiau nei tuos 1000 ar 2000 lt perskaiciavus tos dienos pinigais ka sumokejai. Esamas pavyzdys tai pirmas golfas. Bet vistiek, viliojanciai neskamba. Galbut tas vynas kazkoks, kur su metais brangsta, bet apie tai nieko nesuprantu, turbut irgi salygos laikymo turi but labai atitinkamos, betkokiam rusy kazin ar galetum laikyt be klimato sistemos, nezinau. Interneto domenai .com gal dar? Bet i metus uz kiekviena po ~30lt moket , 50 domenu jau i metus 1500 numeti, bet jei viena is ju geriau parduosi, atmus visus 50.. Visur cia yra darbas, reikia surpatimo, idirbio, vidinio susidomejimo ta sritim, kad ne vien bukai del pinigu.

Paminklai ?? Juokauji, dabar paminklus jau daro su barkodais, prieini, mobiliu nuskaitai barkodą, parodo filmuką apie gyvenusį žmogų, yra internete paminklai, juos prižiūri, galima papildyti.
Ant nosies žmonių virtualus atgaivinimas, o ten žiūrėk ir klonus atkurs, atmintį atstatys.
Šitas pradeda vykti jau dabar - didelis trendas bus.

Turint daug medžiagos apie žmogų, jo charakterį, kalbos, judėjimo pavyzdžių, atkurti 3D personažą specui nėra problemos. Kaip kad matėte iš mano įdėtos šokolado reklamos, kur atkurta aktorė Audrey Hepburn ir to meto aplinka.

Kaip sakiau, net netolima ateitis bus ŠOKIRUOJANTI.

Visad išliks vertingi idiotai.

Droidas
'Kaip sakiau, net netolima ateitis bus ŠOKIRUOJANTI'.
Manau, bet kokios naujienos šokiruoja labai trumpai ir ateina kai žmonija tam pasiruošusi. Taip buvo visais laikais.
Juk žmonės buvo šokiruoti pvz. pirmųjų lėktuvų.
Būtų liūdna jei stebintų gerumas, atjauta ir pan. o blogis nukreiptas prieš silpnesnį nešokiruotų. Tokias problemas nagrinėja religijos ir jos - problemos amžinos. O visa kita techninės detalės - jos laikinos ir nesvarbios.

Kai pradedi mąstyti apie softvarinį objektų atkūrimą, pasimato, kad labai daug ką galima supaprastinti.
Štai atkuriant automobilį - nereikia programuoti variklio ar pakabos, visas vaizdas tiesiog pikseliai, juos tereikia perskaičiuoti pagal tam tikrą algoritmą ir gaunasi kad mašina važiuoja, ratai sukasi, dažai blizga.

Su žmogaus modeliavimu dar daugiau susitaupo. Nereikia programuoti vidaus organų ir jų sudėtingos veiklos, jokių ten ląstelių ar tekančio kraujo.

Tereikia idealiai atkurti išvaizdą, veido išraiškas, judesius, kalbą - ir nebeatskirsi, bendrauji video telefonu ar su dirbtiniu avataru.

Kiek žmoguje yra asmenybės, o kiek veikia automatika, kaip mirksėjimas?
Pabandykite atsiminti įvykį, įvykusį prieš 10 metų. Prisiminsite tik nuotrupas.
Ir visai jau neatsiminsite savo tikslių emocijų tuo metu.

Vadinasi, įvykius galima "atsiminti" peržiūrėjus video filmuką, o faktus iš viso neverta galvoje laikyti - nelaikom telefonų numerių ir nieko.
Klausimas toks - tai ką reikia atsiminti, kas tas asmenybės pagrindas?
Mokėjimas plaukti? Važiuoti dviračiu? Nemanau.
Nelabai kas ir lieka, jei įvykiai nufilmuoti su garsu, prasukai ant greičio, peržvelgei ir atsimeni kas tau buvo.
Vadinasi, tereikia sąmonės modulio, ir viskas.
Tuo klausimu ir reikia dirbti - protingai kaupti atmintį, ir kurti sąmonės dirbtinį variantą.

Ar gali sukurti dirbtinį sapną?

Tai tu pats AI esi, Droidai.

Kino filmai yra dirbtiniai sapnai, lorpake.
Valdomi dirbtiniai sapnai - video žaidimai.
Kai pati atsidursi sapne, tai bus virtuali realybė.
Kai neatskirsi, kur sapnas, kur realybė - tai bus Singuliarumas.

Gudrus tas Droidas, kai pagalvoji

...ot ir ne Droide... ...kas sapnuoja atmerktom akim?!!




Mes taip gyvename visada - tik protas užsibaginęs - neleidžia to pajusti.

Aš žinau, o ne galvoju, kad žinau - nėra jokio sapno ir jokios realybės.... arba ir sapnai, taip vadintina realybė, kai mes būname užsimerkę, tad esame kitoje dimensijoje (nefizinėje) ir realybė, kurią patiriame būdraudami - yra vienas ir tas pats.

Droidai Droide - tu kaip žuvis vandenyne, kuri klausia - ar kas žinote kas yra vanduo?


p.s - ir nieko aš tau neįrodinėsiu, nes pats negali įrodyti, kad yra ne taip.

Protas taviškis, beje , kaip ir maniškis - yra produktas nefizinis, tad jokia fizinė realybė jo sukurti NEGALI.

Dauguma ir sapnuoja atmerktom akim. Jų tarpe - tokia lorpak, jau nekalbu apie foreksistus degančiom akim, sapnuojančius vilas, jachtas, Bentlius (paskutinės laidos), ech, sapnai tokie spalvoti ir stiprūs, kad dauguma niekada neprabunda.

Dauguma ir sapnuoja atsimerkę. Jų tarpe - tokia lorpak, jau nekalbu apie foreksistus degančiom akim, sapnuojančius vilas, jachtas, Bentlius (paskutinės laidos), ech, sapnai tokie spalvoti ir stiprūs, kad dauguma niekada neprabunda.

stiprus argumentas....., joooooo.....