Nėra čia ką aiškinti. Tvarkyti reikia...

Gal kaip pas Mintos, PK irgi skaičiuoja 8 skaičius po kablelio...o jau devintą apvalina

YRa toks filmas (kaip gudrus banko programeris apvalinimo likutį, centų dalis, nukreipinėjo į savo sąskaitą ir susikrovė gražaus pinigėlio), senokai žiūrėjau, bet geras...nepamenu pavadinimo. Artodo menkniekis, bet ten gražiai jis pasidarė pinigų. Aišku, afera buvo pastebėta.

Šis metodas vadinamas salami slicing arba penny shaving. Filmas šia tema - Office Space (1999).

PK kaip suprasti K141247417 ? Mokėjimo diena yra 2018 m. balandžio 16 d., įmoka gauta tą pačią dieną (2018.04.16), bet ji nepravesta investuotojams ir kas įdomiausia ji fiksuota, kad tai - išankstinis mokėjimas.

Spėju, kad yra įmokų mokėjimo grafiko (paskolos grąžinimas + palūkanos) sudarymo formulė, kurią tvirtina ir Lietuvos Bankas ir tiesiog vadovaujantis ta formule gaunasi šiokie tokie nukrypimai ir manau, kad nieko čia programeriai nepadarys, nes jie vadovaujasi tomis tvarkomis, kokios yra. Čia visuose bankuose tas pats yra, juk sudarant anuitetą - grąžinimą vienodomis įmokomis, visada gausis kažkoks nukrypimas į vieną ar kitą pusę, nes kitaip matematiškai neįmanoma sudėlioti grafiko.
O filmas ir lieka filmas Kažkas iš tikrovės, kažkas pramanyta ir gaunama istorija...

Atspėjai. Ji yra ne tik LB. Ji yra net Excel'-yje. Vadinasi PMT(). Tik ne formulė, o funkcija.
Excel'-yje taip pat yra ir XIRR() funkcija. (Jei kas dar nežinojo

Ir dar: - skaičiuojant pagal formulę, rezultatas neturėtų priklausyti nuo skaičiuotojo.

Tai XIRR'as ir yra excelio IRR

Klysti. IRR kai įmokos periodinės. XIRR neperiodinės.

Tai kas yra excelyje tai ir yra excelyje, bet pats PK tai tikrai turi gauti palaiminimą iš LB dėl metodo pagal kurį atliekami visi skaičiavimai ir grafikų sudarymas. Nemanau, kad jie iš lempos paima excelį ar dar ką nors ir tuo vadovaujasi...

Ar tik nenori pasakyti, kad LB turi savo Matematiką? Ir verčia visus skaičiuoti pagal LB Matematikos dėsnius, o ne pagal tuos kuriuos visi mokinasi mokykloje?

Paskolų klubas, gal galite papasakoti, kas yra procesinės palūkanos, kokiais pagrindais jos atsiranda ir kaip jos apskaičiuojamos, arba kas jas nustato?

Procesinės palūkanos nustatomos įstatymu, o konkrečiai jų taikymą aprašo Civilinis kodeksas. Jų tikslas tai netesybos kai skolininkas prieš Kreditorių nevykdo laiku skolinių įsipareigojimų. Jei jų nebūtų taikoma, skolininkas neturėtų intereso stengtis sumokėti greičiau skolas. Todėl šios palūkanos skaičiuojamos nuo pradelstos skolos dalies ir fiziniams asmenims įstatymas numato taikyti 5 proc. metinių palūkanų papildomai prie palūkanų už kurias kreditorius sutiko paskolinti lėšas paskolos gavėjui. Todėl, jei skola, išieškoma, tai investuotojas gauna tuos 5 proc kaip bonusą, už skolininko prievolių nevykdymą. Jas skaičiouja antstolis ir perveda platformai, o PK platforma šias procesines palūkanas pagal kiekvieną paskolą pro-rata principu paskirsto visiems investuotojams.

Kolegos , klausimai kartojasi, skaitykite DUK, ten šie atvejai aprašyti, Jei visgi ten nerastumėte, tada mielai atakysiu ir nedelsiant papildysime DUK.

Tai taip išeina, kad nepavyzdingas skolininkas yra baudžiamas dukart už tą patį? Vėlavimo ir procesinėmis palūkanomis? Kada pritaikomos pastarosios? Gal galite pateikti realaus gyvenimo pavyzdį, kad nereikėtų užsiiminėti CK interpretavimu pačiam? Per visą mano investavimo PK periodą pritaikytas procesines palūkanas matau pirmą kartą. Tai kažkoks naujas precedentas ar nauja teismų praktika?

Pirmą kartą prcesines palūkanas pamatėte dėl to, kad jas antstoliai skaičiuoja paskiausiai kai visa skola jau išmokėta.
Skolininkas nebaudžiamas du kart už tą patį.
Pavyzdys (supaprastintas):
skolininkas mokėjo pagal grafiką, bet neišmokėjo 1000 EUR paskolos, t.y. tokia suma iš jo buvo priteista ir perduota antstoliui.
SKolininkas sutartyje Jums invstuotojams pažadėjo mokėti 20 proc palūkanų nuo kredito dalies likučio.
Kadangi paskolos sutartis nutraukta ji praėjo teismo procesą ir pakliuvo pas antstolį. Antstolis paprastumo dėlei sudirbo taip, kad skolą išieškojo lygiai po metų ir visą sumą iškart 1000 EUR.
Tada Jūs gaunate per PK iš skolininko:
1000 EUR kredito likutį
200 EUR palūkanas (jas galima vadinti vėlavimo arba mokėjimo palūkanomis) už naudojimąsi Jūsų pinigais, nes tuos pinigus negalėjote sudėti į kitą paskolą (neprarandate pingių laike)
50 EUR procesines palūkanas kaip netesybas pagal CK (nes Jūs rizikavote ir laukėte išieškojimo)
Delspinigių šiuo atveju mes neskaičiuojame (čia PK išskirtinumas), nes tai būtų per žiauru jau prieš paskolos gavėją.

Taigi, valstybė nustato procesines palūkanas kaip minimalius Kreditoriaus, ar šiuo atveju Investuotojo, nuostolius įstatymuose kaip imperatyvią nuostatą, kurios įrodinėti Kreditoriui nereikia.

PK, kaip dėl XIRR?
https://www.traders.lt/forums.php?m=posts&p=563826#563826
https://www.traders.lt/forums.php?m=posts&p=563822#563822

negaliu taip greit atsakyti, reikia pasigilinti.

Sveiki, XIRR skaičiavimas vedant sumą visada kisdavo dėl apvalinimų. Sistema automatiškai derina esančius mokėjimo grafikus tarpusavyje ir apvalina centų tikslumu, todėl XIRR ir "vaikšto". Pilnai sufinansavus paskolą sistema vėl perskaičiuoja grafikus, kad visi investuotojai gautų apvalius centus.