http://www.respublika.lt/lt/naujienos/lietuva/kitos_lietuvos_zinios/kai_baigsis_es_pinigai/

Nereikia nė būrimų iš kavos tirščių, kad galėtume spėti, kas laukia Lietuvos po 2020-ųjų. Jau netrukus europinės paramos upė gerokai nuseks, liks tik įprotis taškytis lengvai atėjusiais pinigais ir jais įsukti beverčiai projektai, kuriuos reikės išlaikyti. „Ar ne laikas pripažinti, kad bręsta demografinė problema - būti ar nebūti Lietuvai?“ - klausia socialinių mokslų daktaras Kazimieras Sventickas.
2007-2013 m. Lietuva gavo 6,9 mlrd. eurų ES struktūrinių fondų paramos, 2014-2020 m. etape ji sieks 7,2 mlrd. Po 2020-ųjų europinių pinigų upė gerokai nuseks.
Reikėtų peržiūrėti visą gautų lėšų portfelį ir įvertinti kiekvieno projekto realų ekonominį ar socialinį efektą.
Jei finansavimas keisis arba jo neliks, kas laukia tų institucijų, projektų, įvairaus pobūdžio iniciatyvų ir t.t., kurios yra įsuktos europiniais pinigais ir tiesiogiai iš jų išlaikomos? Iš ko jos turės gyventi? Ir ant kieno pečių guls įvairiausių lajų takų, biokurui auginamų karklų giraičių, šimtų institutų, užsiimančių bet kuo, tik ne mokslu, išlaikymas?

- Tikrai įdomu, kas prižiūrės, tarkim, rekonstruotus dvarus su daugybe pagalbinių pastatų, kuriuose nelabai kas lankosi. Pamename, kiek daug bendro kolchozinio (arba niekieno) turto pražuvo? Ar savivaldybės pajėgs pasirūpinti, kad tai nepasikartotų?

Akivaizdu, kad greta šalies dabarčiai ir ateičiai reikšmingų strategiškai svarbių infrastruktūros objektų būta ir daug beprasmių ES lėšomis finansuotų, nekuriančių ir nekursiančių nei ekonominės, nei socialinės naudos projektų. Kokių tik nebuvo išsigalvojama gudragalviškų, pralenkiančių ir Ostapo Benderio fantazijas argumentų, kad tik projektai, projektėliai atitiktų deklaruojamas lėšų panaudojimo idėjas ir būtų patvirtinti. Tai ir nuplaukusios prieplaukos, ir neveikiančios sporto bazės, tik savai šeimai įrengtos kaimo turizmo sodybos. Labai daug finansavimo skirta dalyvavimui brangiausiose tarptautinėse parodose, įvairiems abejotiniems mokymams, patirčių dalijimuisi, pseudomokslinėms konferencijoms ir t.t. O, pavyzdžiui, laukuose labai sparčiai plintančiam vadinamajam Sosnovskio barščiui išnaikinti lėšų nerasta, vėliau tam reikės keleriopai daugiau milijonų.

Dar viena bėda ta, kad projekto, kuris finansuojamas tik Europos Sąjungos ir vietos savivaldybės lėšomis, sąmata dažniausiai gerokai išpūsta. Savivaldybės, lenktyniaudamos, kuri daugiau lėšų įsisavins, nes pagal tai buvo vertinamos, šiems projektams dažniausiai imdavo paskolas. Apie lėšų panaudojimo efektyvumą, deja, realiai susimąstysime, kai ateis laikas mokėti skolas. Savivaldybių skolos augo kaip ant mielių, o ir tiems abejotiniems objektams prižiūrėti reikės lėšų, nes kitaip ES Komisija pareikalaus grąžinti projektui skirtus pinigus.

Sukurtai infrastruktūrai išlaikyti vėl, ko gero, bus imamos paskolos, bus didinama valstybės ir savivaldybių skola. Man kelia didelį nerimą aiškinimai, kad mūsų valstybės skola dar nėra labai didelė, kad viskas čia normalu, nes ir Jungtinės Valstijos turi daug skolų. Mes esame visiškai kitoje situacijoje, ir pasiektas valstybės skolos dydis jau balansuoja ant pavojingos ribos. Bet kodėl negalime imti pavyzdžio iš Estijos, kuri skolų beveik neturi, o gyvenimo kokybė ten pasiekta aukštesnė?

Yra 4 galimybės:

1) Nebus dotacijų - nebus prasmės dalyvauti ES. Kadangi Lietuva nieko į ES beveik neeksportuoja, tai "staiga" pradės ieškoti rinkų. Žvalgysis į Rytus. Obettačiau loja daugiausiai - Lenkija, Nyderlandai, Estija ir pnš. bus išgirsti, o Lietuva EILINĮ KARTĄ ATSIDURS outside'e ir eilinį kartą patvirtins, jog yra viena bukiausia ir durniausiai valdomų šalių Europos kontinente. Liks aklavietėj.
2) ES neleis turėti savo nuomonę ir išeiti? - susikūręs bomžynas su vid. 400 EUR alga skatins emigracijos bangas padidės ir Lietuva, esanti de facto, nax niekam nereikalinga taps tokia ir de iure.
3) Iki to laiko sugrius ES ir viskas keisis iš pamatų.
4) Dotacijos nesitrauks ir bus sugalvotas naujas mechanizmas, slopinantis nacionalistines nuotaikas.

Ankstoka dar verkti. 3 metai priešaky kaip minimum. O kas ten verkia dėl infrastruktūros išlaikymo brangumo, tai irgi viskas gan paprasta - neišlaikyti ir tiek. Pvz. pradžiai galima būtų užšaldyti SGD... Vokietija iki 2020 m. turbūt dar labiau didins energijos išgavimą iš visokių saulių, vėjų, vandenų, tad... Nu vienžo.

Klounas - 61% lt eksporto i es = beveik nieko neeksportuoja. Pasidomek truputi ekonomika, jei jau traderi vaizduoji

Eksportas iš... Bomzasxxxl į........

http://osp.stat.gov.lt/documents/10180/4221005/pagal_valstybes_16_06.pdf/e465812d-26dd-4208-86b8-f97ea06f0cea tokius dalykus labai nesunku patikrinti, tai kokio bb meluot

2015 m palyginus su 2014 m. eksportas tarp ES šalių labiausiai krito Lietuvoje 5.7% 2015 m - 23 mlrd, 2014 -24.4 mlrd. 2016 6 mėn 10.7 mlrd. Panašu kad ekspoto kritimas tęsis ir 2016 m.

http://ec.europa.eu/eurostat/statistics-explained/index.php/File:International_trade,_2014%E2%80%9315_YB16.png

Nesamonė. Mes negalime imti pavyzdžio iš Estijos. Ir kiekvienas turėtų žinoti - kodėl.

Estija - skandinaviško mentaliteto šalis. Lietuva - rusiško. Todėl estai turi gyventi kaip suomiai, o mes - kaip ukrainiečiai.

Estija - skandinaviško mentaliteto šalis, ir dar reikėtų pridurti, turinti "gilias šimtmečius siekiančias valstybingumo tradicijas"

sakyciau tikrai ne rusisko, greiciau lenkiskai rusisko su giliu misku lietuvsku, bet jaunimas gimes po 1990 po truputi manau atsvers ir su laiku persiversim i vakarietiska, jeigu vel koks ivanas neikels savo kareivisko bato.

Nereikia taip aukštinti Estijos. Nieko ten ypatingai gero. Tik tiek, kad didelė žmonių dalis keliasi keltu į Suomiją ir ten dirba. Pinigus veža namo. Legali prostitucija ir pigus alkoholis pritraukia daug turistų iš Suomijos. Va ir visas jų pranašumas prieš Lietuvą.

Kas liečia Lietuvos eksportą, tai beveik pusė eksporto yra MN produkcija, dar didelė dalis Achemos ir Lifosos. Visa kita maisto produktai arba kažkoks reeksportas. O ir beveik 40 proc eksporto į ES yra tik eksportas į Latviją, Estiją ir Lenkiją.
Lietuvos pliusinis yra tik paslaugų balansas - pagrinde krovinių pervežimai.
------------
O jei dings ES dotacijos - tai sumažins valdininkų kiekį 2-3 kartus, apkarpys kokias pensijas, biudžetininkams bus ne pyragai. Bet MN, Achemos, Lifosos tas nepalies.

I kur tu cia tas nesamones paistai? Lietuvos eksportas yra neblogai subalansuotas, reeksportas apie 20%, is kur tu tuo 50% istraukei MN, is vis ka tu cia kliedi zmogau? http://atlas.media.mit.edu/en/profile/country/ltu/ http://osp.stat.gov.lt/documents/10180/4221005/KN_16_06_e.pdf

I kur tu cia tas nesamones paistai? Lietuvos eksportas yra neblogai subalansuotas, reeksportas apie 20%, is kur tu tuo 50% istraukei MN, is vis ka tu cia kliedi zmogau? http://atlas.media.mit.edu/en/profile/country/ltu/ http://osp.stat.gov.lt/documents/10180/4221005/KN_16_06_e.pdf

as senai seku lietuvos eksporta ir jo sudeti ir galiu pasakyt kuo toliau, tuo labiau jis darosi labiau subalansuotas, pagaminama pakankamai, aishq iki tokiu saliu kaip vokietija dar tolokai, nes jei nori tiek eksportuot(vienam zmogui nuo viso eksporto) reik eksportuot aukstos pridetines vertes produktus, bet paskutiniais metais buvo tik daug investuojama i mokslo ir technologiju infrastruktura, o ne i zmogiskuosius isteklius, daugiausia del ES paramos.

Dariusk gan tiksliai sugretino mus su ukrainieciais.Paziurejus i XV-XVII a. musu didziunu portretus,apranga atrodo labai slaviskai o ne europietiskai.Ir ne tik apranga.Pvz viena auksciausiu pareigybiu valstybeje didysis etmonas uznesa ne i kazkoki europietiska admirola ar generola,bet i kazoku atamana.
As apie tai kad Lietuva nuo seniausiu laiku lyg ir sieke vakarietisku standartu,bet is tikruju tai megdziojo rytietiskus.

Kergudu,
Jei senai seki, tai gal turi ir statistiką ar bendras eksportas didėja ar mažėja? Ir kas pagrinde augą arba krenta?

Tas buvo labai labai seniai.
Tautos mentalitetas keičiasi gana ilgai, bet ne tiek ilgai, kad dabar turėtume XVII amžiaus gyvenimo būdo tęstinumą. Tuo labjau kad netgi pati lietuvių tauta tada ir dabar - dvi skirtingos tautos.
Dabartinis tautos mentalitetas susiformavo XX amžiaus antroje pusėje.

Xanax, LDK laikais , LDK buvo viena iš stipriausių valstybių Europoje, valdė ir Maskvą retkarčiais, ir prilygo Osmanų imperijai tuo metu. Vakarų Europa tada dar truputi barbarai buvo. Todėl nieko negali spręsti pagal tų laikų paveikslus apie šiandienines realijas.

Eksportas po rusijos embargo buvo siek tiek krites, bet dabar stabilizavos. o del strukturos, tai pastaraisias metais del naftos kainu kritimo sumazejo benzino eksportas pinigine israiska, daugiau pakito salys i kurias eksportuojama, nuo rusijos nukreipe i kitas rinkas.

sakyciau dabartinis mentalitetas pradejo formuotis XIX a. pabaigoje ir jis tebesiformuoja.