Na, keli regionai (county) iš 3141 visiškai nieko nereiškia. Kas dėl kitų paminėtų faktų, tai sveikintina, kad biudžetinis sektorius bent deda pastangas maksimaliai mažinti sąnaudas. Gaila Lietuvoje viskas vyksta "iš kito galo".

Kalifornija po kiek laiko turbut jau reiks- siaip ar taip 1/7 gyventoju...

Ashaman, kiek laiko bankams uztruks agency paper pakeisti T-bills? naujo agency paper juk niekas nebeperka?
nes logiska seka tuomet buvo T-bills paklausos mazejimas, mazejanti kaina ir didejantis ju pajamingumas?

Atsakyti nesiimu, nes per daug nežinomųjų.
Bendrą agentūrų išleistu obligacijų vertę pagooglinus rasti beabėjo galima, tačiau be esamų skolų refinansavimo, jiems kas mėnesi reikia išleisti vis naujų fantikų. Pagrindinė veikla ir toliau neša tik nuostolius (čia neverta apsigauti trumpalaikiais svyravymais kai kokį mėn. staiga balanse yra pliuso, metinė veikla ir toliau giliam minuse).
O išvada visiškai teisinga - pagrindiniams žaidėjams pakeitus skolos instrumentus iš ilgalaikių į trumpalaikius ir neesant norinčių skolinti longterm, palūkanos neišvengiamai šaus aukštyn, visiškai įmanoma į dviženklę teritoriją. Tuomet ir reikės laikyti ranką ant pulso ir laukti kada gi defliacinį foną pakeis infliacinis = kada ateis laikas keisti cash'ą į akcijas.

1. До 1-го сентября 2008 долг в коротких казначейках был стабилен и держался на примерном уровне в 1,1 - 1,2 трлн. В течение сентября-октября он скачкообразно достиг уровня в 2 трлн и с тех пор стабильно держится на этом уровне +- 100 ярдов и никакого роста за последние 10 месяцев не наблюдается.
2. Долг в нотах/бондах на 1 августа 2008 составлял 4,3 трлн, а на первое сентября 2009 - 4,9 трлн и рост этот постоянный с темпом примерно 50 ярдов в месяц. Включая и последние месяцы. Никакого снижения пока не просматривается.

The Rasmussen tracking poll shows only a 45% approval rating for Obama, the lowest ever, with 53% disapproval.
The FDIC is broke. A briefing was given to a big private equity fund by the Administration, telling them that by September 15, the FDIC will be out of money.
Jei sekate situaciją JAV - turetumete suprasti ką tai reiškia. Analogija iš Lietuvos būtų - Busto paskolų draudimas bankrutuoja, tik ten FDIC užsiima ne tik būsto paskolom.
Kas toliau finansuos indelių gražinimą indelininkams probleminiuose bankuose, net neįsivaizduoju...

http://www.youtube.com/watch?v=9nJ7LM3iyNg

A Jefferson County, Ala., official who previously opposed a bankruptcy filing for the county now says it cannot be ruled out, and said a pending $105 million bond payment is in doubt, the Birmingham News reported Tuesday on its Web site. County Commissioner Bettye Fine Collins, who has led a group of Jefferson County commissioners opposed to a bankruptcy filing, told the newspaper that a should a review by county attorneys recommend a bankruptcy filing, she would reconsider her opposition. Three commissioners, including Collins, previously have opposed such a filing, while two others have sought a Chapter 9 filing. Collins also said the county does not have on hand funds to cover a $105 million general obligation debt payment due Sept. 15. The county, she added, still has no agreement with creditors involving its $3.9 billion sewer debt.

Jei JAV statistikos departamentas pateiktu bedarbystės skaičius taip, kaip tai daroma Europoje, o ne išdalintom eilutėm, situacija su bedarbystė ten irgi atrodytu nekaip - bendras bedarbių skaičius virš 16 proc.
Tačiau šis skaičius oficialiuose pranešimuose kažkaip nefiguruoja ir rasti jį galima tik analizuojant visus biliutienius.

Table A-12. Alternative measures of labor underutilization
U-6 Total unemployed, plus all marginally attached workers, plus total employed part time for economic reasons, as a percent of the civilian labor force plus all marginally attached workers..
Seasonally adjusted
July Mar. Apr. May June July
2008 2009 2009 2009 2009 2009
10.4 15.6 15.8 16.4 16.5 16.3

US didziuju kapitalo struktura:

trumpos isvados:
1) Bankai siemet pritrauke kapitalo 0.645 trillion kai vien trumpalaikem skolom refinansuoti (kasmet terminai sueina 1.5trillion )viso reikia 18 trillion
2) Risk premium uz negarantuota skola yra "neekonomiska" kad pelningai perskolinti.
3) Valstybes garantijos po keliu metu baigiasi
4) Ateityje bankai sedes ant pinigu maisu ir vistiek priklausys nuo valstybes garantiju, o lesu issiliejimas i mases tikrai nenusimato (bjaurybes vistiek neskolina)

tik vat kaip valdziai nesurenkamu mokesciu fone kils rankos sunaikinti (o ne panaudoti politiniams tikslams) po truputi grazinamas paskolas t.y. panaikinti perteklini likviduma?

istraukos is originalaus straipsnio:
The original idea was that state support could be withdrawn swiftly as the panic subsided. America’s main debt-guarantee scheme will close to new issuance next month (with those guarantees already issued expiring in 2012). Europe’s schemes are typically due to close by the end of the year, with guarantees expiring between 2012-14
Funding strains have eased.
So far this year, Western banks have issued $645 billion of bonds without government guarantees, according to Dealogic, a research firm. But the idea that the banking system can improve its funding profile at the same time as it weans itself off explicit state guarantees looks wildly unrealistic. This partly reflects the sheer volumes of debt involved. As well as turning over existing short-term borrowings of some $18 trillion, Western banks have to refinance longer-term debts that are maturing at the rate of about $1.5 trillion a year. With securitisation markets damaged and confidence in banks battered, that will not be easy.

It is also unclear that the most needy banks can borrow freely yet. Lloyds issued an unguaranteed and unsecured ten-year bond on September 3rd at 193 basis points above government yields, about double what the safest British bank, HSBC, might pay. Not only is this rate “uneconomic”, according to one banker, but Lloyds only raised €1.5 billion, a drop in the ocean. In July Dexia sold a similar five-year bond at 160 basis points above government yields, but the issue size, at €1 billion, is also tiny relative to its needs.

Muddling through is the likely outcome for most banks. State support may be extended for longer. Banks with too few deposits will gradually shrink and be unable to participate in juicy new lending opportunities. Unable to transform funding structures, regulators may focus instead on making assets more liquid. European supervisors want banks to have enough cash to survive a month-long freeze of wholesale markets.

Such “war gaming” has a patchy record. Bear Stearns had about $18 billion of liquid funds prior to its collapse, compared with a funding need of $60 billion-100 billion. Still, the size of the buffers being built up is staggering. Goldman Sachs now has liquid funds of $171 billion, equivalent to one-fifth of its assets. Banks in the future will probably have loads more capital and cash, but will still ultimately rely on the state to backstop their funding.

Decoding money supply data
idomus duomenys, gal kas protingesni pakomentuotumet?
Ashaman, Erika, kaip jums atrodo?

...the problem is that nobody is entirely sure how, or indeed whether, Quantative Easing will work.

Jie labai noretu kad QE išgelbėtu situacija. But it simply does not work.
Na neišeina infliacijos sukeltos finansų krizės pagydyti formuojant prieladas dar didesnei infliacijai, jei nebera noro pas turinčius pinigus - juos skolinti, o pas neturinčius skolintis. Net jei paskutinė grupė ir noretu (verslas) - vertinimo kriterijų pasikeitimas to neleis.
There is no way out of this situation rather then debt liquidation.
Kiek CB bedarytu QE - pinigai iš CB tiesiogiai verslui ar fiziakams nekeliaus. O tarpininkai nori ir norės toliau ramiai miegoti. Todėl jiems daug saugiau netarpininkauti CB peradresuojant QE pinigus naujam kreditavimui, o deponuojant (nors ir už mizernas palūkanas) į CB.
O tai dar vienas vinis į infliacijos karstą. Nebus infliacijos (to labiau hiper), kol vėl nepradės augti bendra skola. O dabar auga tik viena skolos rūšis - tai valstybinė skola. Verslas ir fiziakai skolų visom išgalėm atsikrato - arba gražindami pinigus (kurie vėl gi neeis į naują kreditavimą, o deponuosis CB) arba bankrutuojant - kas dar labiau skatina bankus deponuoti pinigus į CB (nes bijo kad bankrotu bus daugiau).
Ankščiau minėjau kad JAV bendra skola yra ~ 52 trilijonai. Iš jos valstybės skola sudaro tik trečdalį. Todėl galima daryti QE kiek jie tik nori, bet kol du trečdaliai esamos skolos turėtojų nepradės ją vėl auginti arba kol valstybė nepakeis savimi tuos du trečdalius (po skolos priverstinio likvidavimo per bankrotą) - bendra skola augti negalės.
O kol skola neaugs - rimtos, sistema sanuojančios, infliacijos nebus.

Nėra daug ką komentuoti. Pinigai skiriami skatinti ekonomikai, verslo nepasiekia. Bankai stiprina savo finansinę bazę ir jiems suteiktus pinigus laiko CB.

Įdomus mechanizmas gaunasi:
Valstybė skolinasi iš Centrinio Banko -> perduoda skolintus pinigus bankams, kad šie dalintu verslui -> bankai vietoje to, kad ieškoti ir remti perspektyvius verslus, sudeda gautus pinigus kaip rezervus tame pačiame CB.

Rezultate:
Bankų rizikingos arba nurašytos paskolos padengiamos super pigiais pinigais iš vastybės.
Valstybė skolinga milijardus (susirinks vėliau per mokesčius)
Bankai susitvarkę, jų kapitalo bazė atstatyta. Atsigavus ekonomikai, vėl skolins ir darys pelnus lyg niekur nieko.

Koktu, bet iš esmės paprastų žmonių pinigais apmokamos brangios bankininkų klaidos.

Aš matau infliaciją tik tokiu atvėju, jei bankų aktyvai pasirodys kokybiškesni nei dabar manoma, taip atsilaisvins bankų atidėjimai, visuotinė stipri kapitalo bazė atpigins pinigus ir pinigai pasipils į rinką. Įdomiausia, kad CB šiuo atvėju nelabai turės svertų kažką įtakoti, bankai turės savų pinigų ir skolinimosi kontrolės svertai neveiks.

o man atrodo, kad nemaza dalis tu pigiu pinigu taip pat i finansu rinkas eina ir kelia ivairiu aktyvu kainas

2 NASA

Įdomesnis yra kitas procesas politinis, kuris visada prasideda ir vyksta šiek tiek pavėlavęs. Yra nemažai žmonių įsižeidusių ant bankininkų, maklerių, finansų patarėjų ir šiaip ant visų kurių dėka jie prarado daugumą pinigų dėl investicijų į kžk aktyvus kurie pasirodė esą ne aktyvai o pasyvai. Kiekvienas šuva gatvėje kiauksi, kad šią krizę suorganizavo be saiko godūs bankininkai kurie vartėsi ir vartosi kaip inkstai taukuose ir juos neatidėliotinai reikia išbuožinti. Politikams su buožintojais irgi pakeliui, nes auga bedarbių armija, kuriai reikia pinigų ir reginių. Pinigų nėra - reginių manau dar bus. Ir prancūziškos mintys kad bankininkų bonusai turi būti reglamentuojami valdiškai tai tik pirmosios kregždės. O kai keičiasi žaidimo taisyklės prasideda įdomūs laikai.

bukanieriau, galbūt ir yra tiesios tavo mintyse, bet aš laikausi pragmatiškesnės nuostatos: kas moka pinigus - tas ir užsako muziką.
Todėl manau, kad visa šitas rengiamas "reguliavimas" yra tiesiog vienas didelis teatras. Masių valdymo taisyklė numeris (1) sukurk konkretų priešą. Šiandien tas priešas - bankininkai.

Neturiu pakankamai informacijos, kad tiksliai nusakyti kas dedasi "už scenos kurtinos" užsienyje, bet Lietuvoje finansų/bankų sektoriui tikrai niekas negręsia. Vyriausybė vis "ragina" bankus, kad šie skolintų verslui, o tuo pačiu metu patyliukais iš tų pačių banku per 9 mėn jau virš 4 mlrd. litų pasiskolino. Kubilius su bankinikais susitikinėja kone kas mėnesį, žvilgtelkite į Google paieškos rezultatus.

30% skolos nuosekliai dideja, o 70% mazeja....kazkada pasieks 50/50..ir valstybine skola dides toliau. Kad US pavyks ja grazinti vien tik pakeltais mokesciais (kaip Svedijai ir Suomijai 1990-ais)- turbut naivu tiketis, Rubikonas jau perzengtas (LT turbut jau irgi?).

Japonija uzstrigo defliacijoje todel, kad valstybei daugiausia skolino fiziniai asmenys ir infliuoti (atimti savo pilieciu santaupas) butu reiske politine savizudybe. US savizudybe butu dar labiau didinti mokescius.

Siuo metu kreditoriai esamas skolas arba susigrazina arba nuosekliai permetineja ant valstybiniu peciu, o kai galutinai nusimes- paaiskes kad didziausias skolininkas yra valstybe (t.y. eilinis mokesciu moketojas, kuris santaupu neturi). Tuomet valstybe ramiai infliuoja savo (visu pilieciu) skolas, o visi ziuri is sono ir ploja katuciu. Laikotarpis kiek neramus, bet mate toki ir 70-aisiais, isgyvens.

1) mes pernelyg prisirise prie nominalu ir esamos sistemos.
2) keiciantis sistemai nominalai istoriskai visada tapdavo nieko verti, kodel sikart bus kitaip?
3)defliacija yra korencine busena ilgalaikiam infliaciniame trende su periodiniu "sisteminiu restartu".

klausimas tik kiek metu koreguosimes iki "restarto"?

p.s. as noreciau ilgo Japonijos varianto, bet poziuris saliskas

rekomenduoju perskaityti...labai aiskiai, paprastai, suprantamai ir idomiai aprasyta, kodel Wegelin & Co , seniausias sveicaru bankas (ikurtas 1741 metais), vienas is nedaugelio islikusiu Sveicarijos privaciu banku, kurio savininkus ipareigoja neribota atsakomybe, viesam dokumente, skirtam investuotojams paaiskina, kodel prieme sprendima pilnai iseiti is JAV aktyvu
rusiskai nepilnas tekstas http://vadim-tsushko.blogspot.com/2009/09/blog-post_06.html
angliskai http://www.scribd.com/doc/19358426/Wegelin-Document-on-American-Taxes-and-Assets1

"Pastarąjį pusmetį galėjome stebėti įspūdingą ralį.. ..Daugelis stebėjo nesiryždami įžengti.."
Cia straipsnelis sviezias is traders naujienu. Neiskenciau nepacitaves. Gili mintis
(visi stovi ir ziuri, tai kas po galais prekiauja ir kilnoja tuos indeksus? )

Sita gilia minti galima suprast ir kitaip - kad tas daugelis kuris nesiryzo, gali ir pasiryzt, tada laukit dar didesnio ralio ir greitos korekcijos visus pasiryzusius nuskalpuot

Nuomone apie Martenson Report The Shell Game - How the Federal Reserve is Monetizing Debt:

"...я не убежден, что все это закончится плохо именно для доллара. Либо мир, в лице G20, придумает еще один ловкий трюк, и выиграет еще время. Либо все это продолжится, как есть, и опять время будет тянуться, как есть. Я не вижу угрозы ни доллару, ни Америке на горизонте..."

klaidos? o sunku pažiūrėti, kur nusėdo tie pinigai, jie nesudegė gaisre, nenuskendo su Titaniku...?

Jei kas nors tikisi oficialios atsakaitos, kur tie pinigai yra, tai jos niekada nebus bet dasigalvoti galima pačiam, aukštasis tam nereikalingas.