Itelektualios nuosavybes vagis, sneka apie "aukstesnes vertybes". Gerb., V.Radzvila paskaitom:
http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/article.php?id=23058471

"Gegužę bendrasis paskolų portfelis sumažėjo 1,119 mlrd. Lt, iki 67,251 mlrd. Lt."

kad paskolas atiduodame- gerai, issilaizysim zaizdas ir dirbsim toliau. Tokiais tempais ziurek po nepilnu 5m. isvis be skolu gyvensim- is ko bankai pelnus uzdirbines
Blogoms paskoloms kiek suprantu formuojami atidejiniai, tas is portfelio jos nedingsta kol galutinai nenurasomos.

o kad be injekcijos daug kas neisgyvens- tuscios vietos gamtoj nebuna.
kalbant apie bet koki "kietesni" dugna- masiniu bankrotu banga vienas is pozymiu- kol kas jo nematyti.

Tie skaičiai akivaizdžiai rodo kad naujų kreditų niekas nedalina - kasmėnesinės įmokos mažina paskolų portfelį , bet tik laiko klausimas kada nebesugebės tų įmokų mokėti ir paskolų portfelio mažėjimo tempai stipriai sulėtės.

Aš taip pat jau senokai bandau šią situaciją susimodeliuoti.

Skolos tarp Petro - Jono kaip ir nesudėtingai modeliuojasi bet kokioje aplinkoje - infliacinėje, defliacinėje, devalvacinėje... Neįmanomas įvertinti tik bendros suminės fizinių asmenų skolos dydis valstybės mastu, esant griūvančios ekonomikos ir bedarbystės fonui. Socialinė situacija gali pastūmėti priimti ne ekonominius,bet politinius sprendimus. Tiksliau - ekonominius, bet su politiniu atspalviu.

Bet skolos tarp valstybių. Kažkaip galvoju, jog trūkstu žinių.
Lietuva ir Latvija laikosi skirtingo požiūrio į skolinimąsi.Ir kuris gi varijantas geresnis? Suprantama, Latvija priėjo liepto galą - kitos išeities kaip ir neliko.
Pagal elementarią logiką - tas, kas skolina, yra protingesnis. Na, valstybė ne tik pati duonos užtenka, bet dar ir pristigusiai pagelbėja. Ne už gražias akis, suprantama.
Tačiau valstybėse, skirtingai nuo Jono- Petro, egzistuoja valstybių galvų rotacija. Aš kažkodėl galvoju, jog asmenybės, esančios prie valdžios vairo, gan nemažai gali lemti. Jei taip nebūtų, tai kiekviena valstybė per amžių amžius turėtų atitinkamą vietą ir statusą. Istorijos bėgyje mes vis gi stebime valstybių padėčių įvairius pokyčius. Lemia įvairios susiklostančios aplinkybės, tačiau asmenybės vis tik nebūna paskutinėje vietoje.
Tarkim Valdis (Latvija) pasiskolina iš X....seneno. Įprasta sakyti, jog praskolinamas vaikų ir anūkų darbas. Tačiau tokius žodžius aš vis girdžiu, kiek tik esu gyva. Į mechanizmą nesigilinama. Naudojama kaip sentencija.
Matau du variantus:
- skolą grąžinti reikės, tai ne kokia atsilikusi Afrikos valstybė. Pati valstybė pinigų neuždirba - reiškia, ji tą sumą turės surinkti mokesčių pavidalu.Piliečiai bus priversti mokėti santykinai didelius mokesčius, lyginant su piliečiais valstybės, kuri skolino pinigus.O tai tolygu vaikų ir anūkų darbui.
- valstybė skolininkė įtaiko į hiperinfliacinį periodą. Nors nominaliai skola ta pati, bet realiai tai jau visai skirtingi dalykai. Argi logikoje čia yra koks nors skirtumas nuo Jono- Petro skolos? Bet tokiu atveju X...senenas lieka kvailesnio pozicijoje. Vėl nelogiška "Taip negali būti, nes taip būti negali" ( Ashaman citata ). Gal X...sesenas taip galvoja? Vėl nelogiška

Na taip, palūkanų procentai dideli, galime pritaikyti aukščiau aprašytą bankų veiklos modelį. Bet ar hiperinfliaciniuose procentuose tai nesutirps, gal net į minusinę pusę? Šiuo metu visi pasaulio ekonomistai pasimetę - situacija išsimušusi iš standarto pagal vadovėlius - tai ar tokioj aplinkoj negali Valdis (vardą čia galite įsirašyti patys pagal pageidavimą) išlošti prieš X...seneną?
Na, Latvijos atveju yra TVF.Čia situacija kiek kitokia. Bet ne tik TVF.

Ashaman, kažkada esi rašęs, jog tu Kubiliaus vietoje paimtum paskolą prieš hiper. Tai juk tas pats.
Grybauskaitė laikosi pozicijos, jog kreipimasis pagalbos į tarptautines organizacijas atbaidys investuotojus.Tai rimta. Tačiau dabartiniai mūsų reitingai taip pat jų, manyčiau, nežavi. Jei su paskola susitvarkytume ūkį - tai juos jau galėtų sužavėti. Bet jei tą paskolą prašvilptume...Čia gal pagrindinė problema?

Užtat Afrikai niekas ir neskolina.
kokie tarptautinės teisės specialistai gali daugiau pasireiškšti, bet nesenai skambėjo mintis, kad TVF ir panašūs turi visas teisės (o jei neturi, tai turės) areštuoti skolininkų turtą(pvz, lėktuvus, laivus, NT), o praktika rodo, kad tam tikrais atvejais galima tikėtis ir antstolių.

AV kreditų institutas American Express (ISIN US0258161092) trečiadienį pareiškė, kad paskolų nurašymai antroje šių metų pusėje gali būti geresni, nei anksčiau prognozuota.

Amex skelbia, jog kreditinių kortelių turėtojų bankrotai jau beveik pasiekė viršūnę ir kad pastebimas pagerėjimas. Bloomberg duomenimis JP Morgan (ISIN US46625H1005) bei Discover Financial Services taip pat pranešė apie padėties pasitaisymą paskolų rinkoje.

http://www.balsas.lt/naujiena/300603/amex-skleidzia-optimizma/rubrika:naujienos-verslas-pasaulioverslas

Mane šioje krizėje dabar labiausia smagina vienas aspektas - dauguma rodiklių stabiliai blogėja tik kai kurie lėčiau nei "ekspertų prognozių vidurkis" ir tai berods priimama kaip gėris ir palaima. Tik dažnai dabartinio "gėrio" tempas istoriškai žiūrint dar vis primena laisvą kritimą

sveiki,

norejau tokia pastaba. jei yra teisingas teiginys kad skolintojas protingesnis uzh skolininka tai kokiu velniu mes skolinamies tada. na nera biudzhete tiek babkiu kiek buvo planuota surinkti tai ir taupykim, kirpkim visiems proporcingai. skolinimasis veda tik dar prie didesnio minuso. kokios ten infliacijos jei mokama 9% palukanu o gal ir daugiau. negi taip sunku perzhiureti biudzheta, juk priesh tarkim 5 metus biudzhetas buvo gerokai mazhesnis savo skaitine verte ir valstybe gyveno. o sutaupytas palukanas galima shalies labui panaudoti o ne sherti supuvusio kapitalistinio pasaulio burzhujus kurie prisispausdina babkiu ir skolina visokiek debilams ish rytu!!
siulau latviams paskolinti uzh dideles palukanas o gautus procentus atidavineti burzhujams kad jie greichiau atsipistu.

na iki

Aha, užmiršai jau sausio 16 ? Pabandyk dabar nukirpti išlaidas kokiais 10 mlrd.... Tai reiškia, kad visiems pajamos sumažėtų > 50 proc. Minimalus - 400 Lt. Manai, toks veiksmas pavyktų ?

reikejo dalinai lituka devalvuot, dalinai islaidas karpyt

jau nejuokinga, jankiai prisispausdino zaliu ir sokdina visus. kazin kaip atrodytu jei lithuania LB lituku prisispausdintu ir nusipirktu koki motors ar mikrosoft? juk tai legalu? stumiam paskiau ir gyvenam kaip mileriai. Baisu net pagalvoti kuo tai baigsis, kapitalizmo cia nei kvapo, kazkoks jav pyderalizmas.

Good 1 Kol kas labiau kvepia infliacine depresija, nei defliacine..Ir apskritai sunku tai depresija pavadint, nes viskas žaliuoja, visi patenkinti, jau net ir nuspėję šią krizę analitikai lyg ir sako, jog greičiausiai 'the worst is over'. Skaičiukai taip pat nenori blogėti. Žinoma, prieš "pabaigą" visada būna pagerėjimas, tai galima būtų paskutinio pusmečio situaciją šiai teorijai ir "nurašyt", bet kuo toliau, tuo labiau panašu, kad klijuosim vietoj tapetų žalius..

Šiai dienai SnP500 kompanijos išmoka 3 kartus daugiau dividendų, nei jos uždirba pelno.
Jei pelnai staiga neišaugs trigubai (kas nerealu), dividend cut is on the way.
O tai tikrai nepridės populiarumo akcijoms.

Būtent-čia ir turėtų būti skolinimo(si) esmė. Jei skolinamasi protingai-ūkio ar verslo vystymui, tai reiškia, kad tas, kas skolinasi, turi daugiau idėjų, veržlumo, noro kažką nuveikt, nei skolintojas. Atitinkamai tokiu atveju būtent skolininkas yra protingesnis. Jei bandoma skolintis pravalgymui (pralėbavimui), tai jau skolintojo problema-labai maža tikimybė, kad tokia paskola bus gražinta. Išdavęs tokią paskolą skolintojas irgi turėtų būti kvailesnis už skolininką. Tik gal ne viskas taip paprasta.
Pažiūrėjus į istoriją, skolinimosi linksmybėms buvo visada (prisiminkit kad ir templierių ordino sunaikinimo priežastį), bet tai buvo labai reti atvejai-išimtys iš taisyklės. Būtent skolintojai patys prafiltruodavo skolininkų tikslus bei patikimumą, ir mėgėjams pasilinksmint už skolintus pinigus, pasibaigus atitinkamos vertės užstatams, vietoj prašomos sumos buvo pasiūloma trijų pirštų kombinacija.
Mūsų laikų naujieji finansistai pradėjo skaičiuot kitaip-masė žmonių užsinorėjo gyvent ne pagal savo kišenę (naujos mašinos, namai, etc.) - prašom... vėliau, kada nors gal uždirbsit ir gražinsit. Kažkaip užstrigo paskutinius kelis metus tarp jaunimo populiari frazė: "noriu GYVENT dabar, o ne kažkada". Viskas kaip ir OK, tik vienas momentas-kiek iš jų turės noro ir svarbiausia sugebėjimų už tai atidirbt? Jei jau man, kvailam, kilo toks klausimas, kaip iki jo nedasigalvojo naujieji "bankinykai"? Turbūt dasigalvojo, bet...

Kiek tenka susidurti, neuždirbti lengvai atėję pinigai maždaug 80-90% atvejų veda link degradacijos. Šiuo metu visas pasaulis skolinasi-klausimas kokiam tikslui? Kažkas-biudžeto deficitui padengti, kiti-bankų likvidumui išsaugoti ir pan. Paprastais žodžiais-veikėjų, sukėlusių šitą nesamonę gerovei užtikrinti.
Maždaug prieš metus, diskutuodamas su bukanierium, dariau prielaidą kad pasaulio finansų sistemos krizę įtakojo didžiulės piramidės. Šiam momentui turim įrodytus Madoff ir Stanford atvejus, FTB tiria daugiau nei 1000 finansistų veiklą, virš 200 atvejų turi aferizmo požymius. Kaip jums skaičiai? O tie kiti, kurie neįtariami, ką- sėdėjo šalia ir nieko nematė??? Kuo toliau, tuo labiau atrodo, kad naujųjų "bankinykų" sukurta dabartinė pasaulinė finansų sistema tėra gigantiška piramidė, ne vystanti, o žlugdanti ekonomiką. Tokiu atveju standartinės finansinės sąvokos (tuo pačiu skola) įgauna visiškai kitokią prasmę... Kai kurių finansų analitikų kalbos apie krizės pabaigą bent man atrodo neįtikinamai; nes realios, kažką kuriančios ekonomikos daugumos sektorių komentarai kol kas tikrai nėra tokie optimistiški.

Ashaman, populiarumo gal ir nepridės. Bet dabar esantį optimizmą "numarint" to greičiausiai neužteks. Jeigu jau net CIT užsilenkimas nieko, apart antraščių rašytojų, nesujaudino..

Vienas ilgokas straipsnis apie "trendų" paišymą: http://www.financialsense.com/fsu/editorials/deepcaster/2009/0306.html Tokia medžiaga tik sustiprina tikėjimą, kas iš tikrųjų valdo JAV nuo 1913 m. Juk jie turi neribotus išteklius, galimybes ir iš esmės nelabai kam yra atskaitingi. O paskaitę kasmet sudaromus turtuolių sąrašus su Buffetu ir Gatesu viršuje turbūt tik prunkšteli iš jų turimų turtų. Ir negali sakyti, kad tai tik liguista autoriaus išmonė, tokios informacijos išlenda vis daugiau ir iš skirtingų šaltinių, o įvykiai ją tik patvirtina. Federalinių rezervų aktą 1913 m. pasirašęs prezidentas Wilsonas: "I am a most unhappy man, I have unwittingly ruined my country…a great industrial nation is now controlled by its system of credit…the growth of the nation, therefore, and all of our activities are in the hands of a few men…". Po 4 metų bus FED'o šimtmetis. Turėtų būti triukšmingas paminėjimas, tik neaišku, į ką bus nukreipti "saliutai".

Lietuva ne padare tiek kad islyktu zemelapyje. 1940 metais sutiko rusus be vieno suvio, kaip draugiska valstybe. Aisku kad Molotovo-Ribentropo pakto perrasyti Lietuva nesugebetu, bet moraline prasme pasipriesinus mes isliktume su pakelta galva. Cia nieks nera kaltas, tokios to laiko buvo realijos, matomai daug kam atrode kad nelabai issivisciusia ir korumpuota Lietuva ne sugebes apsiginti, skamba ziauriai LT mentalitetui bet vel gi, realijos. Suomiai to metu pakrove rusams malku labai sunkiame kare 1940 metais, kur rusu zuvo 3 kart daugiau nei suomiu. Suomiai vis gi Eurpoos uzkampys, jo galima buvo ir paaaukoti, Lietuva gi paciame ivykiu centre.
Lietuva neturejo demokratisku ir sptipriu sajungininku, tai galejo buti Didzioji Britanija arba JAV. Kodel jie nepuole su mumis draugauti ir ginti musu kaip sajungininku ? Matomai ne buvome to verti nei ekonomine nei pasiektu demokratijos laikmejimu. Pripazinkime fakta: Lietuva buvo mazite, autoritarine, atsilikusi salys, be jokio vaidmens europos politikoje salys.
Aisku istorija neturi tokio zodzio kaip "jei ...". Bet Lietuvos klestejimas po karo yra prielaida. Paskaitykite koks tas klestejimas buvo nepriklasomos Lietuvos metais, 30-40 metais, didziausia emigracija vien ko verta. Jei per kazkoki stebukla II pasaulynis karas baigtusi Lietuvos naudai, butume nepriklausomi ir toliau - turetume ir toliau klestinciu monopoliju ir korupcijos sali, kurios klestejimo priezasciu tiesa pasakius nematau, nors ir labai noreciau to.
Labiausiai tiketinas nepriklausomos po II pasaulynio karo Lietuvos kelias - tai Portugalijos kelias. Ilgas ir vingiuotas kelias - diktatura, perversmai, korupcija, emigracija, ir pagaliau kelias is aklavietes link europos, ties ta ka jie ir mes turime dabar.

Įdomi situacija artimuosiuose rytuose - bedarbystė nemaža, o kadangi nuo 20 iki 40 procentų tų valstybių gyventojų sudaro jaunimas 18 - 30 metų galimi neramumai. Jauni žmonės be darbo sėdi. Gal laikas kokį mini karą ten prasukti? Ginklų juk ir USA ir Kinija ir Rusija prigamino nemažai...
Jei įdomu, sekančiame video mūsų ponas Kijosakis su Golbugu Maloney parodo įdomų aukso kainos didėjimą tiek defliacijos, tiek infliacijos periodu, atsižvelgiant į agregatų didėjimą, deficitus ir valstybės skolą:
http://goldsilver.com/player/id/56/cID/5/

Visai įdomus vaizdzialis, kai vienai aukso šachtai reikia milijardo dolerių minimum pradėti darbą.

Ban the Common Bond


Mercantilism Reconsidered

To Forex:

Na idomus jusu pamastymai, bet mano subjektyvia nuomone LT 1920-1940 buvo geresniame kelyje, nei dabartiniame gristame skolu piramide. O del emigraciju cia nieko stebetino - krastas tuo metu kuresi zymiai sunkesnemis salygomis nei kad LT isejus is Sovietu Sajungos - nesenai prauzes WWI, nepriklausomybes karai, sugriautas ukis ir anarchija salyje. Taip kad per ta 20 metu turint omenyje kokios buvo pradines salygos buvo pasiekta tikrai daug, savaime aisku kad salis pabegusi nuo "caro maro" imperijos negalejo but issivyscius. Del pasipriesinimo - jis galejo buti tik del "vaizdo", Suomijos pasiruosimas ir salygos buvo zymiai geresnes. Na o didziuotis ir kelt galva, jei taip norit, galima del "misko broliu" veiklos, kuri padejo LT bent jau nuo intensyvaus surusinimo apsigint.