Jo, Petrai, teisibe sakai, štai Barclays Lietuvoje moka žiauriai neadekvačias algas LT specialistams.

Nesuprantu ko nieks Lietuvoj nenori gaminti mašinų/lėktuvų/tankų/beleko, susijusiu su sunkiąja pramone. Su IT reikalai juda. Juk ir geografinė padėtis gera (nu tokia pusė bėdos, sakykim). Algos apgailėtinos Europos lygiu (čia gerai investicine prasme), liaudis ne bukesnė nei statistinis anglas, lenkas, čekas ar vengras. Gi 90-ųjų pradžioje turėjome galimybę turėti Mercedes-Benz (ar ten BMW buvo? nepamenu jau) ... Negi mokestinė bazė kalta.

maxa, o tu to paklausk Petro... ir kai gausi atsakymą, gerai pagalvok ką išgirdai, ir jei nedurnas - iškart suprasi kas yra kaltas. O jei ne, tai galbūt tavo vaikai supras, ir kaip sako klasikai - gerėjimas pradės gerėti.

Deja, bet tavo užuominą ne tik kad supratau, bet ir atsakymą įžvelgiau. O jis gan liūdnas, pasirodo. Ašarų žemė rieda toliau...

Ne, maxa tu geriau paklausk Darriusk, jis žino

Karta vienos kontoros vadas, per patį krizės įkarštį surinko darbinkus ir porino - Europoje per daug gamybos pajėgumų - savininkai moka skaičiuoti, o kurį fabriką uždaryti spręs pagal šiuo kriterijus:
ą)gamybos kaina - lietuvoje pakankamai gera, bet yra ir geresnių (Rumunija, Bulgarija, Lenkija)
b) logistika - Europos klientams lietuvos padėtis šūdina, logistikas iš centrinės europos pigesnė ir greitesnė
c) darbo santykiai - jie turi būti geri tarp darbdavio ir darbuotojo, čia lietuviai turi pranašumą - jie nestreikuoja, myli savo darbdavį, o darbdavys vertina lietuvį darbininką.
Bet sako, to nepakanka, reikia parodyti išskirtinį dėmesį klientui - kad jis žinotų, kad lietuvis nesikratys nestandartinio kiekio, kad naują produktą į gamybą paleis už kitus greičiau, ir niekada nesakys "ne".
Nebūkite tokie niūrūs verksniai - mokinkitės gražias kalbas rėžti savo darbinkams

http://www.lrytas.lt/gyvenimo-budas/likimai/australijos-lietuve-padariau-klaida-apsigyvenusi-lietuvoje.htm

Nuo vaikystės svajojusi apie Lietuvą, G.Muceniekas prisipažino, kad iki šiol jos nerado. Nepritapėlė, keistuolė, veltui gaišusi laiką – daug įvairių atsiliepimų moteris girdėjo apie save, bet dėl to nesikremta. Per 21 metus, praleistus Lietuvoje, moteris nė dienos nebuvo be darbo. Kai baigdavosi koks nors projektas, ji imdavo mokyti vaikus anglų kalbos, užsidirbdavo ir vertėjaudama. Ji ieškodavo darbo, ir visada jį surasdavo. Dar būdama 16 metų ji įsidarbino parduotuvėje, mėsos skyriuje, vėliau studijuodama prisidurdavo pinigų valydama namus, prižiūrėdama vaikus. Darbšti moteris niekada nesijautė išlaikytinė. Tačiau būti Lietuvoje pensininke niekada nesutiktų. „Kai sulaukiau 50 metų, supratau, kad nenoriu čia pasilikti ir laukti senatvės“, - tikino pašnekovė. Mintis grįžti į Austrąliją ją kamavo jau keletą metų, bet Gaila vis atidėliojo šį žingsnį, nors ir manė, kad Lietuvoje pernelyg ilgai užsibuvo.
Kasmet, kai grįždavo į gimtinę aplankyti savo artimųjų, Gailos brolis stebėdavosi, kodėl ji vis liūdnesnė: „Tik nepyk, bet tavo veidas kažkoks kitoks“. Viešnagė Australijoje jai padėdavo atsigauti, nes ten ją supdavo žmonės, mokantys džiaugtis gyvenimu. Nors Australijoje taip pat netrūksta sunkumų, o daugelis žmonių yra priversti 30 ar 40 metų mokėti bankui paskolą už namą, bet jie jaučiasi saugūs ir ramūs dėl ateities. Čia veikia kita pensijų sistema, todėl pensijos nepriklauso nuo darbo stažo ir to, kiek žmogus sumokėjo mokesčių. Kai prieš keletą metų Gailos tėvas, būdamas dar gyvas, jos klausdavo, kodėl Lietuva taip nemyli senų žmonių, ji nežinodavo, ką atsakyti. „Lietuvoje sutikau daug išsilavinusių ir madingai apsirengusių žmonių, o didžioji dalis pensininkų čia skursta, vos suduria galą su galu. Kodėl taip yra? „Sodra“ bankrutuoja, o mes vis dar tikimės, kad bus pensija. Ar ji tikrai bus?“ - svarstė Gaila.
Nematydama savo ateities Lietuvoje, Gaila prisipažino, kad jai svetimas laukinis kapitalizmas, kuris šiuo metu klesti mūsų šalyje. Tokie atsakymai atvykėlei buvo kaip ženklas, kad Lietuvos piliečiai daug į ką žiūri pro pirštus ir jiems nerūpi, kokie bus priimami teisės aktai, kaip jie pakeis gyvenimą. Dar vienas akibrokštas, kuris Gailai nedavė ramybės – didelis skaičius žmonių, gaunančių pašalpas. Tuo tarpu Australijoje yra labai griežta tvarka, socialinės rūpybos skyriaus darbuotojai turi teisę tikrinti, ar pašalpą gaunanti vieniša motina ir iš tikrųjų yra vieniša. Kiek vonioje dantų šepetėlių, kokie batai sudėti koridoriuje, ar tarp jų nėra vyriškų batų, ar spintoje nekaba vyriškų drabužių – pro jų akis nepraslysta nė viena smulkmena. Kilus įtarimams, kad moteris gyvena kartu su partneriu, nutraukiama pašalpa.
„Lietuvoje niekam tai neįdomu – gavai socialinį būstą, vadinasi galėsi gyventi iki gyvos galvos, nes niekas netikrina“, - sakė G.Muceniekas. Lietuvius pražudys noras viską turėti „čia ir dabar“ Jeigu reikėtų rasti dešimt skirtumų, kuo skiriasi gyvenimas Australijoje ir Lietuvoje, Gaila pirmiausia paminėtų vartotojišką gyvenimo būdą, dėl kurio atkūrę Nepriklausomybę žmonės nori greitai praturtėti, turėti namą, gerą automobilį, gerai apmokamą darbą. O Australijoje gyvendamas žmogus turi pereiti įvairius etapus – iš pradžių jis nuomojasi kambarį, vėliau butą, sukūręs šeimą, neretai persikelia į namą, o kai ištuštėja lizdas, tėvai parduoda namą ir keliasi į kur kas mažesnį butą, tačiau jie būna pasilikę šiek tiek pinigų savo poreikiams. Tokias permainas įmanoma ištverti, kai žmogus nebūna prisirišęs prie turto, tačiau Lietuvos gyventojams tai nebūdinga. Jie kur kas didesni materialistai už australus. „Nėra kantrybės ir supratimo, kad tai įmanoma pasiekti ne visiems. Net kraujo ryšį lietuviai gali panaudoti savo tikslams. Kai atvykusi iš Australijos moteris buvo pakviesta į vienos giminaitės vestuves, jai buvo užsiminta, kad nebloga vestuvių dovana būtų skalbimo mašina. Tačiau Gaila negalėjo tiek skirti lėšų, nes pati neturėjo tokios mašinos. Kitą rytą nusileidus lėktuvui, Gailai nereikėjo eiti kartu su kitais keleiviais, jos pasiteiravo, ar nereikia palydos. O popieriaus lapas jai buvo reikalingas kelionėje, kad galėtų pasiruošti kalbėti per tėvo laidotuves. Tai pavyzdys, kaip galima padėti prislėgtam žmogui.
„Lietuvoje dar labai daug ko trūksta, ypač bendravimo kultūros, tokie dalykai kur kas labiau matosi, grįžus į Lietuvą iš kitų šalių“, - sakė G.Muceniekas.

http://www.delfi.lt/verslas/verslas/lietuva-pasirinkes-prancuzas-su-25-tukst-lt-alga-cia-neprasigyvensi.d?id=66317038

„Lietuva – puiki, švari šalis, žmonės yra geri, profesionalūs, beveik visi kalba angliškai ir antra užsienio kalba. Man patinka, kad miestuose daug jaunimo, sparčiai vyksta inovacijos, gerėja infrastruktūra. Matau daug pokyčių ne tik paslaugų ir prekių sektoriuje, bet ir žmonių mentalitete, čia atvykau 2007 m. Dabar Lietuvoje jau veikia „Barclays“, „Western Union“ ir, manau, surasti darbą užsieniečiui yra lengviau“, - sako pašnekovas.
Lietuvoje gyvenantis prancūzas sako, kad gyvenimo kokybė Vilniuje yra labai aukšta, tačiau pašnekovas pripažįsta, kad tai lemia ir jo atlyginimas.
„Kalbant apie atlyginimą, Lietuvoje dirbu gal ne su 100 procentu prancūzišku atlyginimu, bet jo man pakanka, - lakoniškai kalbėjo jis. - Jeigu nori nueiti į operą, kino teatrą, vykti su šeima apsipirkti, pinigų proporcingai užtenka, o infrastruktūra yra kokybiška ir graži. Tiesa, (vidutiniai – DELFI) atlyginimai Lietuvoje yra palyginti maži, sutinku, kad tai yra problema. Mokantis Lietuvoje verta galvoti, kur norėtum dirbti, nes gaudamas 2,5 tūkst. Lt į rankas neprasigyvensi. Jų pakanka, norint gyventi vienam, bet nepakanka planuoti šeimai. Iš čia ir kyla emigracijos problemos.“

Ot kaip gaunas, kai 70 proc dirbanciuju gauna 1200 - 1700 LT i rankas... Ubagynas...

Studentę stebina blogai gyventi norintys lietuviai

http://www.delfi.lt/pilietis/voxpopuli/studente-stebina-blogai-gyventi-norintys-lietuviai.d?id=66328614

Citata:

Apsidairykime ir pamatysime, kad tie, kurie nuolat prašo, beveik visada ir gauna tai, ko jiems reikia. Vienaip ar kitaip pasiekia savo tikslą, nesvarbu, kokioje srityje. Pastarosiomis dienomis man būnant Berlyne gana įkyriai akis bado traukinių mašinistų streikai. Streikas oficialus ir visi gyventojai informuoti, kad nuo ketvirtadienio iki pirmadienio 4 val. ryto traukiniai nevažiuos. Ir visi tai žino, ir visiems, oi, kaip nepatogu: spūstys visame mieste, autobusai, tramvajai ir metro perpildyti. Bet profsąjunga, surengdama tokį streiką jau trečią kartą per mėnesį, manau, pasieks savo.

Galima prisiminti ir vasarą beveik dvi savaites trukusį Prancūzijos geležinkeliečių streiką. Na, žinoma, ką čia aš lyginu – vieną labiausiai streikuoti linkusių valstybių Prancūziją ar ekonomiškai stiprią Vokietiją su „užsispaudusia“ Lietuva. Bet juk visada galima iš didesnių ir daugiau pasiekusių pasimokyti.
______________________________________

Taigi, taigi, reikia pasimokyti iš didesniųjų ir pasiekusiųjų... 1968-ųjų paryžius, Briuselis, Amsterdamas, Kopenhaga. Puikūs maoistiniai bruzdėjimai, barikados, degantys automobiliai, dūžtantys vitrinų stiklai, šūkiai "kapitalistus į muilą"... kokia romantika ir nepatirta patirtis Lietuvoje. Gal ir gerai perimti tokią tad patirtį.

Sakai ten buvo maoistiniai bruzdejimai??? Tai gerai, kad ne komunistiniai. Vadinasi, mums tinka... Imu, suvyniokite tris, kaip sakoma.

Laukiam šito gėrio pavasarį apytiksliai Maskvos teritorijoje (-;

gloomers,

ir ten nepakenktų - visgi atrakcija.

http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/kelias-i-niekur-lietuviai-atsisako-tureti-vaiku.d?id=66275550

"Seimo parlamentinės grupės nariui Rimantui Jonui Dagiui sunkiai suprantama tokia padėtis"

Teisingai, ka gi tu suprasi, kaip ir visi kiti valdzios dalbajobai. Po musu nors ir tvanas.

Jeigu nori didint gimstamumą, tai reik smarkiai didinti čigonų, girtuoklių ir kitokių padugnių populiaciją. Anie "veža" visą Europos skaitliuką į priekį.

„Balticconnector“ dujotiekis sujungs Suomijos ir Estijos dujų rinkas. Suomijoje planuojama pastatyti didelį SkGD terminalą, nedidelis SkGD terminalas bus pastatytas Estijoje.
Pagal planą, dujų infrastruktūros plėtrai Baltijos šalims, bus naudojama požeminė dujų saugyklą Latvijoje. Projektas gaus finansavimą iš Europos Sąjungos.
Du terminalai, sujungti 60 km ilgio vamzdžiu per Baltijos jūrą gali kainuoti iki 1 mlrd. EUR.

Tai ar ne gėda Suomiams ir Estams išleisti tiek mažai pinigų? ir dar ne nuosavų o ES, kai mes vien laivo nuomai išleisime 1,8 mlrd. litų.

Na taip, Ivanui iš to irgi nauda. Mat norint žiemą atvežti dujų, reikės nuomotis ledlaužį. Nors - gal ir patys pasistatys... už sutaupytas lėšas, kurių neišleis milžiniškai plūdei-lėktuvnešiui.

Ta nauda Ivanui ar Klanui, visuose mūsų projektuose, jau per daug akivaizdi.
Dabar šūkį "rusai puola" pakeisime paverkšlenimu "estai mus išdavė" ir...

uždrausim biokuro katilines ir pradėsim statyti savo požeminę dujų saugyklą

Nett, kiniečiai jau mėnulyje bazes stato, taip ir Balticconnector.
Infrastruktūros kiek suprantu nei estams, suomiams kofinansuoti nereiks - atpils ES 100%
Kaip ir išlaikymo kaštai - jei nėra plūdės, nėra problemų.
Tiesa kiek suprantu dar net aplinkos vertinimas nebaigtas jau nešnekant apie projektavimą ir paraiškos finansavimui iš ES gauti pateikimą. Bet čia šiaip gyvenimiškos nereikšmingos smulkmenos per 10 metų kai jau reiks spręsti LT ar pirkti laivą manau, kad gal jau ir bus pabaigę (geriausiu atveju)
Kaimyno kieme visada žolė žalesnė.

http://www.lrytas.lt/lietuvos-diena/aktualijos/nuteistam-verslininkui-tadui-karosui-tevyne-tapo-nebemiela.htm

13 tūkstančių litų bauda vakar nuteistas vienas turtingiausių Lietuvos žmonių Tadas Karosas įtaria teisėsaugą suėjus į nusikalstamą sandėrį su turto prievartautojais. Jis ketina kovoti iki galo, o po to emigruoti iš šalies. Ginče dėl maždaug 80 000 litų buvo areštuota 8 mln. litų vertės mūsų veikiančių įmonių turto. Visi normalūs žmonės, vadinasi, ir verslininkai, turi netylėti ir priešintis tokioms pusiau legalioms, pusiau valstybinėms reketo formoms, žmonių gąsdinimui ir žeminimui. Aš manau, kad toks derinys, kai pusiau legalios struktūros – kažkoks bankroto administratorius, kažkoks advokatas ir kažkoks prokuroras veikia kartu... Gali net įtarti, kad tai – politiniai užsakymai. Ta byla mano verslui padarė milžinišką žalą. Galvodamas apie ateitį, aš matau ją labai miglotą, kol tokie Tarasevičiai gali sodinti žmogų į areštinę už nieką, kol jie gali kurpti bylas ne tik Karosui, bet ir stoti skersai kelio strateginio valstybės projekto – dujų terminalo – įgyvendinimui.
Ši byla yra viena pagrindinių priežasčių, kodėl neketinu toliau gyventi Lietuvoje.
Dirbti aplinkoje, kurioje teisėsauga neapsaugo verslo nuo reketo, yra sunku.
Dar sunkiau gyventi šalyje, kurioje galima tapti tariamos teisėsaugos, mėginančios vaizduoti darbą, žaisliuku, nes taip jie paslepia savo nekompetenciją.
Kvaila ir absurdiška būtų čia toliau dirbti.

Šiukšliadėžėms nepagailėjo: išleido 1,6 mln. Lt

http://grynas.delfi.lt/aplinka/siuksliadezems-nepagailejo-isleido-16-mln-lt.d?id=66495770

Įspūdingas krizinio mąstymo ir ekologinio marazmo mišinys.