http://ekonomika.lt/naujiena/bankuose-slaptuju-agentu-pedsakai-4525.html

Kas gali paneigti, kad ...

Jei sakai žinai virtuvę, tai gal galėtum atsakyt man ir visiem kitiem (apie tai prieinamos informacijos nėra daug) į šiuo metu du aktualiausius klausimus. 1 Kokius metodus atidėjiniams nustatyti naudoja Snoras, Ūkis ir kuo tie metodai skiriasi nuo Skandinaviškųjų bankų metodų? kaip iš žmogaus, išmanančio bankų virtuvę, norėčiau detalios informacijos, nes abstrakčiai ir pats žinau. Taip pat mane dar domina kaip smulkieji bankai draudžiasi (jei draudžiasi) nuo short term interest rates svyravimų? Tai yra kokius derivatyvus tam naudoja (jei naudoja) smulkieji bankai ir kokius naudoja skandinaviški? Nors pastariesiems gal ir nėra taip aktualu. Privalumai, minusai?
Gal dar kas turės šiuo metu aktualių klausimų ir papildys maniškius, ir tu, kaip žmogus išmanantis virtuvę iš vidaus, galėtum netgi kokį sakyčiau rimtesnį straipsnį parašyt. Būtų labai naudinga šiuo metu, kai viešoje erdvėje sklandžioja begalės nepagrįstų spekuliacijų.

Geriau tu p. Koltai pasakyk kokiame depe dirbai. Tuomet bus aiskiau ka tu gali realiai atsakyti.

Del atidejiniu. Siaip yra bendriniai reikalvimai. Konservatyvumo lygi pats bankas gali pasikoreguoti pagal poreiki. Konkrecios politikos nezinau, bet kiek zinau ji skyresi piko metu ir krizes metu (cia apie skandinaviskus). Mazesniu politika siuo atzvilgiu nzn kokia.

Del draudimosi. Skandinaviski tai nesidraudzia nuo palukanu svyravimo, bent jau krizes pradzioje tai nebuvo daroma. Mazesni, nzn, bet speju irgi ne.

optix,tu iskart zmogu uzsipuoli tuoj gausi visus atsakymus,bus tada

Nu bet ta ekonomika.lt tai kazkokius istorinius straipsnius raso, matyt nebeturi ka pezet

Optixai, nedirbęs konkrečiame banke negali žinoti smulkmenų ir tikslių skaičių. Galiu pvz. pateikti, kaip tokie bankai kaip snoras ir ūkis atidėjimus koreguoja: įmonė, kuri paėmusi rimtą kreditą lenkiasi, teoriškai reikia formuoti atidėjimus, tačiau, bankas pasiūlo įsteigti naują įmonę, kuri perima įsipareigojimus ir guma prasitęsia toliau. Kitas dalykas, kodėl smulkiesiems reikėjo didinti kapitalo pakankamumą Lietuvos banko nurodymu, kai pvz. ūkio buvo 14, nors reikalingas minimumas 9? Tai tikriausiai šiaip sau, tai kodėl skandinavams prie 10 neliepė didintis? Esu įsitikinęs, kad lietuvos bankas dalinai dangsto esamą blogą situaciją smulkiuose bankuose, bent jau tą rodo skaičiai ir jo veiksmai ir tikrai manau, kad snoro nauja emisija bent dalinai yra būtina norint užtikrinti tolesnę banko veiklą, o plėtra ne pirmoje vietoje.
Dodd, dirbau mažmenoje. Klausimas tau, turi snoro?

pritariu Koltui del nuostoliu dangstymo. Mazieji bankai per pati krizes pika negalejo sau leisti rodyti tokius pat nuostolius kaip skandinavu, nes juos butu istikes Parex likimas. Ta puikiai suprato ir Sarkinas, todel buvo nuolatinis reikalavimas didinti kapitalo pakankamuma. Taciau nuostoliai niekur nedingo, jie bus po truputi islaizyti per kelis metus, todel, manau, rimtu pelnu is lietuvisku bankeliu dar teks palaukt.

na va,as ir sakiau,pardavejas

Nesakiau, kad pardavėjas, depas tik mažmenos

Emisijos pajamos bus naudojamos investavimui i banko pletra bei tipinei banko veiklai vykdyti-privaciu ir juridiniu asmenu finansavimui.

Koltas ,tu nori pasakyti ,kad prospekte jie meluoja ir naudos emisija nuostoliams dengti?

Koltas , kur jie panaudojo praita emisija, ar is jos denge nuostolius?

Kad bus naudojamos, tai bus, bet kiek iš jų?

O ką su jomis darė, apšviesk?

Nu cia tai tik laikas parodys , kiek naudos ir kur naudos.Galima ir prie stulpo prisikabinti , tikriausiai tiems teiginiams nebus pabaigos . O kas bus jeigu ................?Manau cia prejusios krizes pasekmes vercia galvoti , kad busi apmautas.Bet jei apmaus tai jie labiausiai apmaus save , didziausia dalis visgi priklauso jiems ar ne?

Cia gal pirmas pirkinis po SPO
http://www.sport-express.ua/football/england/news/43361-anglija-rossijskaja-kompanija-mozhet-priobresti-portsmut.html
cia daugiau
http://www.gazeta.ru/sport/2011/02/a_3518446.shtml

Koltas, taip ir neišgirdau atsakymo į savo klausimus. Tikėjaus, kad bent jau ką nors iš virtuvės vidaus parašysi, bet išskyrus tai, ką visi ir taip žino/mato, nieko čia ir neatskleidei. Turbūt pardavėjų į tą virtuvę neįleidžia.

Žinias per LNK žiūrėjot, kur Lietuvos banko valdybos narys A. Misevičius davė interviu. Atvirai pasakė, kad banko dabartinis kapitalas negarantuoja saugumo ateityje, todėl jį būtina didinti. Be to užsiminė, kad neatmetama galimybė, kad reikės dar didinti ateityje. DAR DIDINTI??? Padidinus dvigubai? Tai baigiam tas pasakas apie savanoriškas plėtras ir pan. Emisija ir sėkmingas jos išplatinimas Snorui būtinas. Tuo viskas pasakyta.

Del tu atidejiniu, tai tik prielaidos. Daugiau matysis po metines ataskaitos. Atmesti Kolto, kvazaro prielaidos del atidejiniu irgi negalima. Yra vienas bet, kodel sis scenarijus mazai tiketinas. Snoras siaip pasinaudojo skandinavisku banku konservatyvi skolinimo politika, metineje bus aisku ant kiek. Ar tai labiau pavieniai atvejai ar ne.
Kitas faktas, kuris tikriausiai gasdina labiausiai yra tas, kad reikia pripazinti jog mazieji bankeliai turejo prisiieme didesne rizika. Tas kazkur irgi turi atsispindeti, o kol kas nelabai matosi. Cia kaip ir butu dar vienas + Kolto argumentams.
Bet kol kas tai tik speliones. Is tiesu man labai mazai tiketina, kad LB mato jog atidejiniai ne visai tinkamai formuojami ir kapitalo baze per maza, bet netaiko jokiu greiztesniu reikalavimu.
Siaip pastebejimas. Kolto sampratavimai atrodo logiski, bet as niekaip nesusieju to su darbu banke. Mazmenoje tokia info nevaiksto, nebent tu buvai mazmenos vadas ir dalyvaudavai auksciausiame kredkome. Sorry, atrodo mazai tiketina. Jei butum dirbes Aktyvu-Pasyvu depe (skirtinti bankai skirtingai vadina, bet esmes nekeicia) tai jau butu visai kas kita.
P.S. Koltai, akciju turiu. Labiau aktuali 2-3 metu perspektyva. Ziurint is mano tasko, 2010 ir 2011 metai man svarbiausia, kad Snoras issilaizytu zaizdas.

Kaip sklando nuomonė, kad lietuviški bankai parodo per mažus atidėjimus, taip pat sklando dar ir kita nuomonė, kad skandinaviški bankai rodo/rodė per didelius atidėjimus. Nors abiems nuomonėms trūksta argumentų, tačiau antrajam variantui galima įžvelgt daugiau motyvacijos iš bankininkų pusės. Ir ta motyvacija yra dėl loss carryforward'o. Kažkuriam straipsny dabar mačiau, kad skandinaviški bankai šiuo metu turi ~300 mln lt "nesumokėtų mokesčių", kurie yra/bus vis nukeliami į sekančius metus. Koltai, kaip bankininkas, galėtum paskaičiuot kokią sumą per metus uždirba bankai 300 mln išdalinę vartojamosiomis paskolomis.


Tai čia ir išplaukia iš Snoro plėtros planų. Nesunku yra išsivaizduot kas atsitiktų su Snoro dabartiniu kapitalo pakankamumu jei jis nupirktų kokį stambesnį pirkinį, kad ir Citadele. Manau pagrindinis Snoro minusas, kad nekalba konkrečiai apie savo plėtros planus, užtat ir atsiranda įvairios spekuliacijos.

gal jau kas girdeti del emisijos platinimo.?imeskite kokia zinia.ar dar vis srs tyli del to

W Buffet:
Kaip turbut zinai, Snoro akciju prospekta patvirtino VPK, ten parasyta,per kiek dienu, po prospekto patvirtinimo, tie etapai turi ivykti. O prospektas patvirtintas vasario 3 diena.

Pons Koltai, o kodel uzmiršai paminėt:
"Akcinį kapitalą reikės didint, jeigu išduos daugiau paskolų". T.y. jeigu bankas nori užimti didesnę rinkos dalį, jam reikia ir didesnio akcinio kapitalo. Taip, kad girdime tą ką norime girdėti, o negirdime to, ko nenorime girdėti...