2008m. pensijų fondų apžvalgos, parengtos:

1. vpk - http://www.vpk.lt/new/documents/2008%20PF%20apzvalga.pdf
2. Finansų analitikų asociacijos (FAA) - http://www.finansai.lt/

Kaip ir reikėjo tikėtis, rezultatai nėra džiuginantys. Tačiau kai kurių valytojų fondų rezultatų, atsižvelgiant jog tai pensijų fondai, kritimai itin ženklūs. Tikėtina, kad būtent iš tų fondų daugiausia ir pasitrauks žmonių ir pereis pas tuos, kurie rezultatai geresni.

Kad dusinami jau tie pensijų fondai:
http://www.delfi.lt/news/economy/business/article.php?id=21272006

Čia geriausia citata iš straipsnio:



Tai va jei tikrai valdžia iki tiek nusivažiuos, kad bus galima nutraukti sutartis, tai tikrai nemaža dalis nusivylusių žmonių iš tų fondų bėgs ir valdytojams teks lėšas gražinti Sodrai. Bus gražu, kai toks žingsnis dar ir kainų griūtį biržoje sukels

O kodėl valdžia "nusivažiuos"? Mums, kaip investuotojams, gal ir nepalankus toks sprendimas būtų, tačiau reiktų nepamiršti, kad valdžia turi rūpintis visų žmonių gerove. Man žinomi tyrimai Švedijoje, Olandijoje ir JAV (dar gerokai prieš krizę), kur žmonės išreiškė nepasitenkinimą privačiais pensijų fondais ir jų rezultatais. Tikslas buvo išsiaiškinti, ar verta žmonėms suteikti pasirinkimo laisvę. Tyrimų išvadose teigiama, kad geriausia alternatyva - vienas tam tikro valdytojo valdomas fondas (na taip, ne SODRA... )

Karolina, nusiimk tuos rožinius akinius - jokiais žmonėmis ta valdžia nesirūpina : vieni dainuoja, kiti bando nutaisyti komiko minas (nors jiems net durneliais nereikia apsimetinėti - ir taip visi puikiai žino intelekto lygmenį). O likusi dauguma tyliai ramiai savo asmeninį pinigėlį "kala".
Jei valdžia (šiuo konkrečiu atveju Sodra) rūpintusi visais žmonėmis, ji nežlugdytų verslo, per kurį mokesčių mokėtojai moka įmokas į tą pačią sodrą, o bandytų optimizuoti sodros aparatą - t.y. lėšų paskirstymo administravimą.
Dabartiniu metu yra sekanti situacija:
Vidutinę pensiją sudaro keturių vidutinių atlyginimų mokesčiai. Tai reiškia, kad metų pensiją žmogus sumoka per keturis darbo metus. Turint galvoje, kad pvz vyrai gyvena vidutiniškai 64 metus, o išeina 62jų metų - vadinasi vidutiniškai jis pensijai užsidirba per aštuonis darbo metus.
O kur visais kitais metais sumokėti sodros mokesčiai nueina ? - Atsakymas labai paprastas: į administravimą.
Taigi... problema yra ne tame, kad nesumokame pensininkams pensijoms - problema, kad tiems pensininkams atitenka nedidelė dalis nuo administravimo.
Todėl jei valstybė norėtų rūpintis visais žmonėmis, ji optimizuotų sodros valdymą - įdiegtų paprasčiausią programėlę (pvz panašią kaip bankinės sistemos), kuri automatiškai viską paskaičiuotų, sujungtų.
Tačiau to nedaroma - todėl, kad optimizavus didžiulė armija funkcionierių, laisvai švaistančių milijardinį biudžetą - būtų nebereikalinga.
Pabandykite savo profesionalumu laimėti Sodros direktoriaus konkursą - galite būti Harvardo profesorius, tačiau jei netūrėsite labai konkretaus ir įtakingo užnugario (kuriam vienais, ar kitais būdais reikia susimokėti), tokio posto niekada netūrėsite.
Žodžiu... KAROLINA - WAKE UP: Pabusk, jau rytas

Esu tikras, kad privatus fondas yra milijona kartu geriau, nei sodra, ar koks valstybinis - sodrinis darinys.
Mazeikiu nafta iki privatizavimo ir po - du skirtingi verslo scenarijai....
Esu nustebes, kad si valdzia mazina privacius fondus...Beveik kairuoliska mintis desiniju parlamente.

Rengiamas mirties nuosprendis pensijų reformai

Atrodo šį kartą taip lengvai nepavyks vyriausybei atimti pyrago dalies iš privačių pensijų fondų. Na, kad laikinai sunkmečiu sumažinti įmokas tai dar nieko blogo nematau, bet visiškas II pakopos panaikinimas tikrai sugriautų pasitikėjimą visomis dabartinėmis ir būsimomis reformoms. Ir ne tik socialinėje srityje.

Dar pridedu atvirą laišką Socialinės apsaugos ir darbo ministrui R. J. Dagiui

-----------

Gerb. Ministre,

atsakydami savo narių, pensijų kaupimo bendrovių vardu į Jūsų 2009-03-13 raštą Nr. (1.14 – 75) – SD – 2484 dėl privačių pensijų fondų veiklos, pirmiausia norime pažymėti, kad labai vertiname Jūsų ypatingą dėmesį šiai sričiai.

Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymą, reglamentuojantį Lietuvoje veikiančių pensijų fondų valdymą, Seimas priėmė 2003-07-04. Šis įstatymas buvo rengiamas ne vienus metus darbo grupėje, į kurią įėjo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei finansų rinkų ekspertai ir specialistai. Šiandien dalyvavimą pensijų reformoje yra pasirinkę per 950 000 įvairaus amžiaus Lietuvos Respublikos piliečių, pasitikėjusių valstybės reformų tęstinumo politika.

Šiuo neeiliniu laikotarpiu, kai Lietuvos, kaip ir kitų pasaulio šalių, pensijų fondų valdomam turtui didelę neigiamą įtaką padarė pasaulį apėmusi didžiausia per šimtmetį tarptautinė finansų rinkų krizė, ypač svarbu yra nesugriauti visuomenės pasitikėjimo pradėta pensijų reforma, o kartu ir pačia Lietuvos valstybe – jos priimamų sprendimų patikimumu, nuoseklumu ir tęstinumu. Tai pabrėžiama ir specialioje Pasaulio banko apžvalgoje apie finansų krizės įtaką besivystančių šalių pensijų sistemoms (pridedama). Joje akcentuojama, kad pensijų sistemos įdiegtos ilgam laikui, ir staigūs gerai neapgalvoti sistemos pakeitimai per ilgesnį laiką gali turėti ypač neigiamų pasekmių.

Taip pat norėtume pabrėžti, kad įstatymus priima politikai. Tuo tarpu ūkio subjektai, šiuo atveju pensijų fondų valdymo bendrovės, veikia laikydamiesi šių įstatymų. Lietuvos pensijų fondus valdančios pensijų fondų valdymo bendrovės įsikūrė ir dirba pagal Seimo priimtą Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymą ir kitus teisinius dokumentus. Šią veiklą griežtai prižiūri Vertybinių popierių ir Draudimo priežiūros komisijos.

Pensijų kaupimo bendrovių vardu Investicijų valdymo įmonių asociacija ir Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacija pateikia atsakymus į Jūsų 2009-03-13 pateiktus atvirus klausimus:

1. Pensijų fondų valdymo bendrovės deda nuolatines pastangas norėdamos gauti geriausios ilgalaikės investicijų grąžos pensijų fondų dalyviams. Tai rodo ir rezultatai – pasaulio finansų rinkų nuosmukio laikotarpiu Lietuvos pensijų fondų valdytojai sugebėjo suvaldyti patikėtą turtą, ir fondų dalyvių nuostolis buvo mažesnis, negu krito kai kurie pasaulio akcijų rinkų indeksų (žr. VPK skelbiamą valdymo įmonių valdomų pensijų fondų investicinių portfelių 2008 metų apžvalgą).

Taip pat pensijų fondų valdytojai nuosekliai, didėjant dalyvių skaičiui ir augant fondams, mažina administravimo mokesčius. Nors įstatymų nustatyti mokesčiai gali siekti iki 10 proc. įmokų ir iki 1 proc. valdomo turto, šiuo metu vidutinis rinkoje taikomas įmokos mokestis yra tik 2,95 procento. Nuo pat reformos pradžios pensijų kaupimo bendrovės administravimo mokesčius tik mažino. Administravimo mokesčių dydžiai mažėjo atsižvelgus į valdomo turto dydį ir konkurencinę aplinką. Rinkos dalyviai kartu su VPK rengia pasiūlymus dėl galimo administravimo mokesčių tolimesnio mažinimo. Tačiau norėtume atkreipti Jūsų dėmesį į tai, kad nepagrįstas ekonominiais skaičiavimais administravimo mokesčių mažinimas, sumažintų konkurencingumą pensijų fondų rinkoje, investicijas į pensijų fondų rizikos ir administravimo IT sistemas, fondų valdytojų kvalifikaciją, todėl sumažėtų ir visos pensijų reformos tvarumas bei atsirastų prielaidų neefektyviai pensijų kaupimo bendrovių veiklai.

2. Pensijų kaupimo bendrovės pensijų fondų turtą investuoja į įvairių šalių vertybinius popierius, griežtai laikydamosi kriterijų, nustatytų fondų investavimo prospektuose, teisiniuose aktuose. Pagal įstatymus ir geriausią investavimo praktiką ypač svarbu yra laikytis investicijų portfelio diversifikavimo reikalavimų, kurie reglamentuoja ir didžiausias galimas investicijas į vieno emitento išleistus vertybinius popierius. Priežiūros institucijoms fondų valdytojai pateikia kiekvienos dienos operacijų ataskaitas. Kiekvieną ketvirtį pateikiamos veiklos finansinės ataskaitos yra prieinamos visiems rinkos dalyviams, jos viešai skelbiamos internete. Tikime, kad tokia investavimo politika geriausiai gali atitikti pensijų fondų dalyvių lūkesčius bei užtikrinti tinkamą investicijų rizikos valdymą. VPK duomenimis, 2008 gruodžio 31 d. pensijų fondai (prižiūrimi VPK) buvo investavę į Lietuvos subjektų vertybinius popierius 272 mln. Lt (23 proc. viso pensijų fondų turto), daugelis fondų – į Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinius popierius. Mūsų duomenimis, į Lietuvą investuoto turto dalis didėjo ir 2009 metų I ketvirtį.

3. Pensijų fondų valdymo įmonės nuo pat reformos pradžios ypač daug dėmesio ir lėšų skyrė visuomenės švietimui, pensijų sistemos reformos sistemos išaiškinimui. Bendra bendrovių investicijų suma per visą reformos laikotarpį siekia kelias dešimtis milijonų litų. O pastaruoju laikotarpiu, kai buvo nuspręstą „Sodros“ įmokas į asmenines būsimųjų pensininkų sąskaitas pensijų fonduose laikinai sumažinti iki 3 proc., pensijų kaupimo bendrovės tiesiogiai bendraudamos su klientais dėjo visas pastangas pagrįsti šio sprendimo būtinumą valstybės mastu ir nediskredituoti pačios pensijų reformos nors šis žingsnis gerokai sumažina būsimųjų pensininkų galimybę ateityje gauti didesnę pensiją, kai neišnaudojama galimybė fondo turtą investuoti santykinai labai mažomis kainomis ir ateityje dėl to turėti galimybę uždirbti gerokai daugiau.

Todėl labai tikimės, kad ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerija prisidės prie pensijų kaupimo privačiuose pensijų fonduose sistemos stabilumo palaikymo. Kaip ir pažymima pirmiau minėtoje Pasaulio banko apžvalgoje, šiuo sudėtingu laikotarpiu ypač svarbu, kad valstybės institucijos pripažintų, jog šiandieninė finansų krizė yra neeilinė, ekstremali situacija, kuri reikalauja trumpalaikių priemonių, bet ne struktūrinių politikos pokyčių Kaip ir rekomenduojama Pasaulio banko, tam ypač būtų naudinga viešoji informacinė kampanija, informuojanti dalyvius apie reformos esmę, jos galimus trumpalaikius ir ilgo laikotarpio efektus, dabartinės situacijos įtaką įvairaus amžiaus dalyviams. Taip pat rekomenduojama ir numatyti pagalbos priemonių paketą tiems pensininkams, kurių išeis į pensiją artimiausiu metu ir kurių investicijų vertė, sumažėjusi nuo pasaulinės ekonominės krizės, nebespės padidėti.

Investicijų valdymo įmonių asociacija ir Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacija skatina visus politikus vengti neapgalvotų žingsnių ir kviečia konstruktyviam ir motyvuotam dialogui.

Manome, kad tik susitikimo metu galėtume kartu aptarti šią ypač aktualią temą, atsakyti į kiekvieną konkretų klausimą, padiskutuoti apie pensijų sistemos reformos esmę ir tikslą, pagrįsti veiklos rezultatus ir kitus rodiklius.

Saulius Racevičius
Investicijų valdymo įmonių asociacijos prezidentas

Artūras Bakšinskas
Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos prezidentas

Man atrodo, kad čia atsiveria pusėtinos galimybės paduoti valdžią į teismą - ir atgaline data prisiteisti nesumokėtas įmokas ir potencialiai patirtų nuostolių kompensavimą.
Analogiškas pavyzdys kaip su teisėjais ir jų atlyginimu.

as tai asmeniskai atissakysiu (bent jauzada leist valdzia) II pakopos pensijos, kuri spejo sumazet. o paskui, kokiam banke imdamas paskola atpigusiam bustui pirkt ir isnuomot, turesiu kozeri, kad galiu pas juos dar ir II pakopos pensija kaupt bent jau sansu tikrai padaugetu

ir prisiteist negauta pelna ...nes dabar , sunkmečiu ypač palankios fondu kainos....kiekvienas litas dvigubinsis mažiausiai

Idomu, kaip SoDra realiai įgyvendins vadinamąjį "sugrįžimą atgal". Nes pats grįžimas yra nelogiškas ir ekonomiškai nepagrįstas. Įsivaizduokite, savo pensinėje sąskaitoje sukaupėte kažkokią pinigų sumą, o jei nusprendžiate grįžti, Sodra tą sumą pasiima ir išdalina visiems (dalyvaujantiems ir ne pensijų reformoje) dabartiniams pensininkams. Nelogiška..

Išvis neigiamai vertinu ir paskutinį sprendimą įmokas sumažinti iki 3 proc. Kam išvis pradėti reformas, jei po metų kitų jos yra iš esmės keičiamos?

Jonasdirg: na dar pamirsai paminet, kad ligos pasalpos mokamos is sodros, motinystes atostogos - taip pat is sodros. be to, pensininku tuoj bus dvigubai daugiau nei dirbanciu, t.y. mes dabar uzsidirbinejam pensijas ne sau, o dabartiniams pensininkams. o mum pensijas uzdirbines musu vaikai, anukai, turbut musu bus trigubai daugiau, tai arba jiems tures sodros imoka but 50% arba musu pensija bus 100 EUR ))

Tai jau nieko bendro neturi su logika, kokia ji absurdiška ir būtų pas vyriausybę, tai jau svetimo turto (kiekvieno dayvaujančio reformoje ir sukaupusio pinigines lėšas) pasisavinimas, grobimas


Pritariu. Čia skubotų, neapgalvotų žingsnių daryti negalima. Prie ko priveda paskubomis, net naktimis, ruošiami įstatymai mes jau matėme Tačiau neatsakingai sugriovus pensijų sistemos reformą, jos jau atgal taip greit neatstatysi. Jeigu apskritai įmanoma tai bus padaryti, nes žmonės daugiau tiesiog valdžia visiškai nebepasitikės

Radau truputį vienos konferencijos (dar vasario mėn.) medžiagą, gal kam bus įdomu - ĮMOKŲ Į PENSIJŲ FONDUS SUMAŽINIMO POVEIKIS LIETUVOS VISUOMENEI

Apie poveikį vietinei akcijų rinkai, sužlugdžius pensijinius fondus, tai manau komentuoti net nereikia....

Pritariu georgijui. Valdzia elgiasi neatsakingai. Jei ji sumazins dar imokas, arba is vis panaikins situos fondus, tai valdzia taip pat turetu kompensuoti keletos metu pajamu netekimo sodrai. Jei bus galima pasirinkti ar palikti antros pakopos fondus arba is ju pasitraukti. Bent jau as asmeniskai liksiu. Argumentas paprastas. Tuose fonduose sukaupta suma liks man bet kuriuo atveju ir as galesiu jais disponuoti, tuo tarpu sodroje pinigu kiekis priklausys nuo to, kiek bus dirbanciu ir kiek jie mums uzdirbs tos pensijos. Pazvelgus i praeiti matome, kad sodra ir valstybe nesugeba valdyti piniginiu srautu, ir po 30 metu skyle biudzete bus milziniska. Gali buti, kad ir sodros neliks.
Karolinai siulau pasidometi JAV pensiju kaupimo fondais atidziau, nes tavo komentarai ne visai tikslus. JAV nesirupina pensijomis, jomis turi pasirupinti pats dirbantysis ir beje jis pats uzsidirba pensija sau, o ne kitiems, kaip yra pas mus.

...arba artimiesiems, jei senatvės sulaukti nepavyktų. Ką tokiu atveju žmogus gauna iš Sodros, tai patys žinot.
Sodra tikrai nepasitikiu ir nemanau, kad pasilikus Sodroje, pensijinio amžiaus sulaukusiam žmogui bus lengva pragyventi. Investuojant į fondus, tai ką pavyks sukaupti - tą ir turėsi.
Daug kas priklauso nuo žmogaus amžiaus, gaunamų pajamų ir pasirinktos investavimo strategijos.

LFMA siūlo „Sodrai“ skolintis iš pensijų fondų ir nežlugdyti reformos

Lietuvos finansų maklerių asociacija vertina neigiamai siūlymą sumažinti „Sodros“ įmokų dalį privatiems fondams ir leisti šios sistemos dalyviams nutraukti pensijų kaupimo sutartis. Tokie pakeitimai suduotų sunkiai pataisomą smūgį privačiam pensijų kaupimui. Tai taip pat neigiamai atsilieptų ir Vilniaus biržai bei bendrovėms siekiančioms pritraukti lėšas.

Ministrų kabinetas pritarė ir kitam ministerijos siūlymui, kad esant „Sodros“ biudžeto deficitui, nuo šių metų liepos 1 d. ir 2010 metams sumažinti pensijų kaupimo įmokos tarifą nuo 3 iki 2 procentų.
http://www.lrv.lt/lt/naujienos/?nid=4724

Manau, kad atsiras žmonių, kurie dėl to tikrai kreipsis į teismą. Tuo labiau, kad panašių precendentų jau yra buvę (pensijų mažinimas dirbantiems pensininkams; policininkų algų apkarpymas ir t.t.)

Atrodo vyriausybe galutinai save susikompromitavo. Dabar pensiju fondus apkarpys, kai ju nebeliks, imsis kitu fondu ir pelno mokescio kelimui is rinku uzdarbio. Ar ne laikas pradet dairytis alternatyvu uzsienyje ir ten pradet kaupti savarankiskai pensijai. Nes Lietuvoje valdzia nori mus skurdziais paversti.

modo Nelabai matau precedento,nes esamų sukauptų įmokų nieks neatiminėja, o įmokos dydis ir anksčiau ir dabar nustatomas įstatymu.Taigi.....
regneo Taip, sukompromitavo.....tik neaišku kada labiau,ar spaudžiama lobistų pradėjusi šią reformą ir tam aukodama nemažą dalį visų mokesčių mokėtojų pinigų (biudžeto), ar dabar...

P.S. Nedalyvauju. Ir kol kas nesigailiu

senelis

pirmiausia, yra pažeidžiami teisėti dalyvių lūkesčiai, vien dėl šios priežasties galima bylinėtis teismuose.
Antra, ši pensijų reforma nėra "mokečių mokėtojų pinigų aukojimas". Taip yra kovojama su šiais laikais neefektyvia einamosiomis išmokomis pagrįsta Sodros sistema. Ir tą sugalvojo ne Lietuva, kaupiamuoju principų pagrįsti pensijų fondai veikia visose išsivysčiusiose pasaulio šalyse