Industrijos praktika , ypatingai bankų sako, kad yra taip kaip yra Paskolų klube.
Dėl sveiko proto ar nuovokos, tai dažniausiai praktika susiformuoja iš sveiko proto Jūsų siūlomu atveju arba reiktų skaičiuoti palūkanas nuo palūkanų arba investuotojams neapsimokėtų investuoti, nes vėlavimo atveju prarastų palūkanų pajamas laike. Palūkanų skaičiavimas nuo palūkanų būtų variantas, bet jis paprasčiausiai sudėtingesnis.

Kas čia kalba apie sveiką protą ? Pasipinigautojas ? Niekingo pasipinigavimo verslo atstovas ?

Man sveikas protas sako , kad Jūsų veikla iš viso yra nusikalstama ir prieš Lietuvos tautą ir prieš žmones, kurių sąskaita vykdote pasipinigavimą, patys aplamai nieko nesukurdami - jokios vertės, jokio naudingo produkto.
Ir vėliausiai po 5 metų jūsų pasipinigavimo nusikalstama veika bus baigta.
Tai kad šiandien sėdintys Lietuvos banke moraliniai nusikaltėliai pasipinigautojai Jums tokią nusikalstamą veiklą leidžia - nereiškia, kad galėsite nebaudžiami pasipinigavimą vykdyti ir ateityje

Pasitikrinau šią versiją su daugiau šaltinių. Nu akurat. Tokia ta geriausia praktika. Отбой.



PK kuriamas produktas - platforma. Platforma, kurioje susitinka pinigų pirkėjai ir pardavėjai. Be tokios platformos minėtam pirkejui ir pardavėjui susitikti būtų labai sunku. O gal net ir nepraktiška, bei nenaudinga, nes neišeitų išskaidyti rizikos su pakankamai mažais kaštais. Žvelgiant iš CB varpinės, tokios rinkos plėtra, mano manymu, irgi sveikintina, nes mažina "too big to fail" įvykių riziką, kai įvykus tokiam įvykiui tenka susimesti visiems mokesčių mokėtojams ir pabailoutinti kokią nors užlūžusią kredito įstaigą.

Nesutinku, bet nesiginčysiu. Mano akimis - tokia veikla yra moralinis nusikaltimas - Lietuvos vargšų įteisintas apvaginėjimas.

Joks žmogus turintis nors 100-1000 paskutinių eurų nesiskolins nei greituosuose kredituose, nei čia.

Reiškia žmogui reikia pinigėlių, kad nemirtų iš bado - o šitie iš badu mirštančių dar ir palūkanas lupa.
Tai neteisinga ir nepateisinama.

Reikės ir skolinsis, jei neturės kur daugiau dėtis. O verslas arba tokie kaip aš skolins be skrupulų, jei tokia paskola atitiks atsakingojo skolinimo nuostatus.

Teisingumo užtikrinimas ar skurdo mažinimas, tai ne verslo funkcija. Todėl nemanau, kad korektiška verslą ar verslininkus dėl to kritikuoti, jog jie ieško galimybių kaip pasipinigauti. Tie patys tavo minimi žmonės mielai pasipinigautų kitų visuomenės narių sąskaita, jei tik jiems kas nors tai leistų. Tiesiog jie to nesugeba ir dėl to skursta. Na ne tik dėl to, bet čia jau platesnė tema, į kurią šioje skiltyje nukrypti nenorėčiau.

Tonis turiu klausima o kai uzsidarys PK pagal tave, mes investuotojai atgausim savo pinigus ar irgi bankrutuosim kartu su p2p bendrovem ? o siaip tai kaip tuomet del banku swedbank ir t.t. jie irgi skolina ir skolina uz daznu atveju didesnem palukanom nei p2p ir skolina daug metu ir ju niekas neuzdaro, tai kaip cia iseina ??

Pagal tave visas kredito istaigas reikia uzdaryti ir visi turi vartytis is finansiniu problemu kaip kas ismano ?

to Tonis

Kaip sakė vienas klasikas: "отнять и поделить"...

Palukanu nuo palukanu skaiciuoti negalima.
PK atliekamas dengimas yra teisingas, pirma turi buti sumokami visi delspinigiai, nesvarbu is kurio periodo, paskui palukanos, o tik paskui verte.

Platfroma kaip tik gelbsti tauta nuo greituju kreditu nezmonisku palukanu
Zala su nevaldomais greitukais jau buvo padaryta, dabar atsiradusi galimybe sumazinti zalos padarinius.

Rugsėjo-spalio mėnesį siuntėte naujienlaiškį, kuriame nurodyta, kad refinansuojate klientus, kurių pajamų ir įsipareigojimų santykis nervišija 50 proc., t.y. galimi atvejai kai viršija 40 procentų leistiną ribą, jeigu atitinka nurodytus kriterijus.
Klausimas paskolų klubui: Ar tokiais atvejais paskolų klubas investuotojams gali nurodyti ir viešai skelbti bendroves, kurių kreditai refinansuojami? Taip pat, ar refinansuojate bobutės paskola ir kt. su šia įmone susijusių bendrovių kreditus?

Ačiū už atsakymą,

Mintis įdomi, bet ar tikrai verta tai programuotis ?
Gal užtektų VIP investuotojams ataskaitą kas mėnesį atsiųsti kiek kokių vartojimo kredito davėjų paaskolų refinansavote ? Ar Jūsų sprendimą investuoti ar ne keis tai kokios bendrovės išduotą kreditą refinansuojate ?
Refinansuojate Paskolų klube visus vartojimo kredito davėjus : Bankus (Swd, SEB, Citadele ir kiti), lizingus (ŠB lizingas, Mokilizingas, General Financing, Mogo), vartojimo kredito davėjus : Credit24, Vivus, pinigine, Bobutės paskola ir visus kitus. Nei vienas nėra išskiriamas, visiems sąlygos vienodos ir visi refinansuojami nežiūrint nei į pavadinimą nei į sąsajas su Paskolų klubo akcininkais. Labiausiai refinansuojate BigBank klientus, o Bobutės paskola yra tarp 4 labiausiai refinansuojamų. Realiai, refinansuojate žiūrint į apimtis pagal VKD užimamą rinkos dalį. Kuo daugiau klientų turi bendrovė - tuo daugiau jų refinansuojama (tai negalioja skandinavų bankams, nes jų palūkanos dažnai mažesnės dar).

Kiek šiandien įkrenta įmokų, tai visų data yra 2017.11.10. Kodėl ši data ne šios dienos?

Ar kas naudojasi ViaInvest paslaugomis ? Iškilo keletas klausymu.

https://viainvest.com

nesinaudoju bet ziurinejau ju puslapi. Nepatiko kad reikia jiems siuisti pazyma del mokesciu moketojo salies is VMI, nes kitaip jie nuskaiciuoja 20% pajamu mokesti, be to jei jie bankrutuotu, investuotojai patys turetu rupintis skolu isieskojimu. Per dau sudetingai pasirode. Paprasciau investuoti i ju paskolas per Mintos - ten ir pazymu nereikia, ir platforma patarpininkautu kazkiek bankroto atveju.

Sunku tiksliai atsakyti, bet paskolų užskaitymo procesas yra gan sudėtingas ir jis vyksta arba tą pačią arba sekančią darbo dieną. Sudėtingumas yra pagrinde tada kai paskolos gavėjas perveda daugiau nei priklauso, mažiau nei priklauso ir pan. Arba kai perveda išankstinį grąžinimą - neaišku kaip elgtis, nes pagal įstatymą jis gali paprašyti perskaičiuoti ir pan. Tiesą pasakius mintinai nežinau, reiks pasidomėti.

Iš investuotojo pusės,tai informacijos atskleidimas koks klientas refinansuojamas duotų didelę naudą, kadangi galima spręsti apie kliento paveikslą. Pvz.jeigu refinansuojamas Credit24, Vivus, bobutė ir etc. klientas, t.y. greitukų klientas, tai tokie klientai mano manymu neracionalūs. "Geriausiais" greitukų laikais žmonės skolinosi ir po 60,75 ir 105 MPN. Taip pat minėtoms įmonėms kiek teko domėtis Lietuvos bankas yra taikęs poveikio priemones, kas reiškia, kad jos neatsakingai skolino arba nesilaikė kitų įstatymo reikalavimų. Taigi apibendrinant tokių įmonių klientų refinansuoti nesinori, nes klientai turi būti visiškai neracionalūs, kad skolintis tokiomis sąlygomis. Aišku iš kitos pusės tokie klientai ne tik neracionalūs/neraštingi, bet ir kredito prasme - rizikingi.
Kita - bankų klientai. Pvz. jeigu refinansuojamas banko įsipareigojimas ir/ar + 1 lizingas, tai tokie klientai mano manymu turėtų būti patikimesni, mokesni, raštingesni ir mažiau rizikingi.
Kalbant apie skandinavų bankus rašote "jų palūkanos dažnai mažesnės dar". Ar tai reiškia, kad ateičiai planuojate mažinti palūkanas? Jeigu taip: ar nemanote, kad sumažės norinčių skolinti, jeigu PK vidutinė palūkanų norma nukristų žemiau 15 ?
Ir paskutinis klausimas: ar pats PK yra skolinęs tais atvejais, kai paskolos tikslinė paskirtis - refinansavimas? Berods iš viešai atskleidžiamos informacijos nurodyta, kad PK nuo veiklos pradžios yra skolinęs apie 177 tūkst.

Taip, ir toliau skolina refinansavimo paskoloms

vaitvyta į paskutinį klausimą atsakė teisingai.
Dėl reacionalumo, tai mano supratimu, neracionalūs tie vartotojai, kurie nerefinansuojasi brangių paskolų iš vartojimo kreditų bendrovių ir toliau moka dideles palūkanas.
Kas liečia rodymą kokios bendrovės paskolos refinansuojamos, pagalvosime, bet tai nebus pirmo prioriteto darbas.
Kas liečia dėl skandinaviškų bankų paskolų perfinansavimo, manau palūkanos galėtų kristi ir mažiau nei 15 proc, ir grąža vistiek viršytų 8 proc. O kaip bus - pamatysime. Faktas, kad dabartinė grąža lyginant su rizika yra labai didelė ir taip labai ilgai tęstis negali, nes rizikos ir grąžos santykis anksčiau ar vėliaus susilygins su kitomis investavimo rūšimis. Anglijos pavyzdys tą puikiai parodo, ten grąža iš P2P paskolų -apie 5,5 proc., kodėl Lietuvoje turi būti 14 proc ?

Todėl, kad jauna rinka (P2P paskolų) bei nestabili teisinė ir mokestinė aplinka. Toj pačioj Anglijoj ne iškart 5YR ties 5.5% nusistovėjo.

Pridedu RS 5YR vidutinių palūkanų grafiką.