Savo trigrasi ikisiu sicia: isitikines, kad pradedanciajam ir sekmingam investuotojui deretu karta savo istorijoje sudalyvauti imones bankrote/restrukturizacijoje esant obligaciju turetoju. Tai labai vertinga patirtis. Visas tas procesas, kuris gali testis kokius 10metu, kai imone bando issikrapstyti, persigrupuoti, rasti iseiti yra vertingas mano galva. Jei turi portfeli ir ji esi diversifikaves (pagal vadoveli), na turesi koki 5K pozicija. Prarasti tiek visada kiekvienas is musu yra pasiruoses. Ir manau tokia patirtis tokiu pinigu kainuoja. Nieks taip nepamoko, kaip patirtis "ant savo kailio ir savo pinigais".

protingi zmones kurie suvokia rizikas paprastai bando isvengti tokiu patirciu, o ne puola stacia galva vardan patirties. Nori patirties, geriau nuvaziuok i Himalayjus, patreckink uz tuos 5k, bus zymiai malonesne patirtis. Investuojant nera butina patirti visas vadovelines investavimo nesekmes ant savo kailio, uztenka jas zinoti ir imtis priemoniu prevencijai nuo pirmos dienos.

Žodžiu geriau atiduok Rimtui tuos 5k ir jis tau parodys kelią į šviesią ateitį

Obligacijos mažai idomu. Prisiminkite 2008m krizę. O kažkokia panaši gali būti artimiausiu metu. Pagalvokite kaip tiems skolininkams seksis tada.

🟥 Kur didžiausia rizika Lietuvoje?
mažos NT vystymo įmonės

obligacijos be užstato

įmonės be audituotų finansų

projektai su dideliu skolų svertu

ilgi terminai (3–5 metai)

🟩 Kur rizika mažiausia?
didesnės įmonės

energetika / infrastruktūra

obligacijos su įkeitimu

trumpi terminai (1–2 metai)

aiškūs pinigų srautai

Obligacijos tampa „per rizikingos“ tada, kai rizika yra didesnė nei siūloma grąža.
Tai galioja tiek Lietuvoje, tiek bet kur kitur. Žemiau pateikiu du svarbiausius kriterijus, kurie aiškiai parodo, kada obligacija jau per rizikinga — ir kada geriau jos vengti.

🟩 1. Per didelės palūkanos
Jeigu įmonė siūlo 10–12–14 % palūkanas, tai reiškia vieną paprastą dalyką:

Bankai jai skolinti nenori.

Didelės palūkanos = didelė rizika.
Tai ypač aktualu Lietuvoje, kur daug NT vystymo įmonių siūlo 9–12 %.

Kada per rizikinga?
Kai palūkanos yra dvigubai didesnės nei saugių obligacijų (pvz., valstybės ar didelių įmonių).

🟩 2. Nėra užstato (collateral)
Obligacija be įkeitimo reiškia:

jei įmonė bankrutuoja, investuotojas stovi eilės gale

nėra jokio turto, kurį galima atsiimti

rizika yra labai didelė

Kada per rizikinga?
Kai obligacija yra neužtikrinta, o įmonė maža arba priklausoma nuo vieno projekto.

🟩 3. Įmonė priklausoma nuo vieno projekto
Tai dažniausia rizika Lietuvoje, ypač NT sektoriuje.

Jeigu:

įmonė turi vieną statybų projektą,

obligacijos finansuoja būtent tą projektą,

projektas vėluoja arba neparduodamas,

rizika tampa labai didelė.

Kada per rizikinga?
Kai įmonė neturi diversifikacijos.

🟩 4. Didelis skolų lygis
Jeigu įmonė turi daug skolų, obligacijos tampa pavojingos, nes:

naujos skolos finansuoja senas

pinigų srautai silpni

bankai gali užblokuoti finansavimą

projektai gali sustoti

Kada per rizikinga?
Kai skolos > 60–70 % turto vertės.

🟩 5. Ilgas terminas (3–5 metai)
Ilgesnis terminas = daugiau laiko, per kurį gali nutikti blogų dalykų.

Lietuvoje:

NT ciklai trumpi

palūkanos gali keistis

projektai gali sustoti

leidimai gali vėluoti

Kada per rizikinga?
Kai įmonė siūlo ilgesnį nei 2 metų terminą, bet neturi stabilaus cash flow.

🟩 6. Nėra audituotų finansų
Jeigu įmonė nepateikia:

audituotų ataskaitų

aiškių pinigų srautų

skolos struktūros

tai yra raudona vėliava.

Kada per rizikinga?
Kai investuotojas negali patikrinti skaičių.

🟥 7. [Palūkanos didelės, bet rizika neaiški] — blogiausias derinys
Jeigu įmonė siūlo:

10–12 % palūkanas,

be įkeitimo,

be audito,

vieną projektą,

3 metų terminą,

tai yra per rizikinga beveik visiems investuotojams.