Jei reinvestuosi kas mėn. už tokius pačius proc. (10%) per metus gausis daugiau negu 10%

Butent, sudetiniu palukanu galia

Ne taip labai ir gražu. Bet ir ne liūdesys.

UF ne guminis, jei ateis didelis juodas nedarbas, tarkim, 2008-10m scenarijus, ir daug skolininkų taps nemokiais, pavojus iškils ir UF tvarumui. Tada beliks čiūrikus dėl pačios platformos išgyvenimo laikyt. Man atrodo, čia achilo kulnas p2p. Sumerkti pinigai iš esmės užšąla, fondas tuštėja, investuojančių sumažėja - kas tada?

Fondas tustetu, bet atitinkamai ir fondo isipareigojimai investuotojams mazetu. Cia nematau dideles problemos.

Jei sumazetu investuotoju, p2p platformos turetu kelti palukanu normas paskoloms, kad priviliotu investuotojus. Rizikos yra kad jei investuotoju mazetu, mazetu skolinimas vadinasi ir platformos pajamos. Jei platformos veikla ilga laika butu nepelninga, klausimas kiek ilgai ji gali tempti (cia turbut finansinio uznugario klausimas).

Krizes metu pinigu poreikis ir kaina pakyla, sumazetu skolinimas nebutiniems pirkiniams ir remontams, bet didetu skolinimasis kasdieniams poreikiams. Be abejo nemokiu paskolu skaicius isaugtu ir ta laikotarpi investuotojams reiketu "iskenteti".

Djavolas visiškai teisus. Tik turėčiau pridurit Psic, kad Fondo ištuštėjimas Paskolų klube nereikšų, kad Fondas neišmokėtų lėšų. Akcininkai papildytų UF sąskaitą ir tiek.
Beje, primenu esminį PK skirtumą - mes komisinių pajamas gauname tik tada kai Jūs atgaunate savo įmoką, o tai reiškia, kad turime sukaupę jau artim 1 mln EUR būsimų įplaukų. Krizę pavyktų išgyventi turbūt kokius keturis metus, jei laikyti , kad tą laiką neišduotume naujų paskolų. Todėl PK UF Fondo ištuštėjimo ar bankroto turite bijoti mažiausiai iš visų platformų. Manau, kad ši informacija svarbi ypatingai daugiau investuojantiems. Dar viena paltforma, kuri panašiai dėlioja pajamų struktūrą ir kuria pasitikėjimą investuotojams ilgalaikiu tvarumu yra Rate Setter Anglijoje. Tiesą sakant, jų veiklos modelį, ir užtikrinimo fondą kažkiek nagrinėjome prie pasileisdami.

štai kaip atrodytų krizinis scenarijus, jei būtų krizė panaši į 2008-2009 metų.
Prielaidos :
1) Investuojama lygiomis dalimis į A, B ir C reitingus
2) nuo 2007-04 iki 2008-08 po truputį auga nemokų proc., kol 2008-08 nemokų skaičius padvigubėja, supirkimo kainos (PK buy-back) nukrenta 20%.
3) Dvigubas nemokų išaugimas ir 20 proc. sumažėjusi pirkimo kaina laikosi metus laiko
4) Nuo 2009-08 iki 2010-11 atvirkštinis procesas 2) punktui, t.y. iš lėto vyksta atsistatymas į normalius nemokų rėžius ir iki buvusio lygio išauga supirkimo kaina.

optimistinis scenarijus. Nuosmukio laikotarpiu C reitingas 0% mokėjimų; B reitingas 25% gal išspaus; A reitingas 50%. Taigi nemokių klientų apie 60%. Ar PK pavyktų prie tokio nemokių klientų lygio atlaikyti? Ir kokia tada grąža būtų?

Kadangi buvo paminėti RateSetter (toliau RS), pasidalinsiu investavimo pas juos patirtimi. Investuoju tik į 5 metų trukmės paskolas. Individualių paskolų pasirinkti negalima, investavimas vyksta per agreguotą likvidumo knygą. Ilgą laiką paskolų norma nusistovėdavo 4-5% intervale. Pastaruoju metu skolinimo norma vis išlenda virš 6%. Mano paties 5YR portfelio vidurkis 5.5% (palyginimui PK portfelio XIRR ~20%). Šiuo metu likvidumas 5YR rinkoje atrodo maždaug taip:


RS, kaip ir PK, turi užtikrinimo fondą. Jei teisingai supratau, PK pagrindinis akcininkas lyg ir žada, kad sausros metu, jei to reikėtų išmokų užtikrinimui, PK akcininkai įmestų papildomo likvidumo į šį fondą. RS tokių pažadų nedalina. Sunkmečio sąlygomis, jei ištuštėtų užtikrinimo fondas, RS žada haircut'ą.

RS užtikrinimo fondo statistika:

Toks scenarijus nerealus, nes čia jau force majEoure. prie tokių sąlygų garantuotai būtų karas ir sutarčių vykdymas būtų sustabdytas.
Visgi panagrinėkime ir šį scenarijų - jei nebūtų išduodama naujų paskolų, tai platformos administravimui reiktų 3 metams apie 900K EUR ir UF dengimui dar apie 500K EUR. Tai PK būsimų įplaukų turi apie 800K EUR, tarkime grąžinės 40 proc, tai gautume 320K gautinų įplaukų iš komisinių mokesčių, o iš paskolų, į kurias invetavęs PK gautume dar apie 8 KEUR per mėn, t.y. sudarytų apie 100K per metus. Tai reiktų įlieti papildomai akcininkams 1 mln EUR, kad tokiu apokaliptiniu scenarijumi išgyventi tris metus, kadangi PK akcininkai jau investavę 2,3 mln EUR tai realu, kad dadėtų 1 mln , nes praradimas 2,3 mln būtų skaudesnis nei dadėjimas 1 mln. ir išgyvenimas.
Čia labai grubus paskaičiavimas.

Reikia turėti labai daug pinigų, jei investuojama į tokio mažo pajamingumo objektus.
Protinga investicija šiaip. Kai turi kokius 2M laisvų lėšų, diversifikacijai dalį investuoti į tokį mažą pajamingumą.

Esu šiek tiek investavęs į SAVY. Kolkas pajamingumas per kelis metus apie 16%. Būtų didesnis, bet 2015 "pagavau" blogą paskolą. Pastaruoju metu lyg ir viskas OK, nors vėlavimai dažni. Tiesa, palūkanos irgi mažėja, tai matyt daugiau kaip 16 ir neišspausiu investuodamas į mažiau rizikingas paskolas.

^la , smagu, kad investuoji RateSetter, iš angliškų platformų kai nagrinėjausi keletą, man ji labiausiai patiko ir dėl income savo surinkimo struktūros, kuri panašiausia į PK ir provision fondo, kurį tikrai nagrinėjome. Netgi, Capital Coverage ratio mes skaičiuojame beveik analogiškai kaip ir jie, bet mūsų UF Fondo esminis skirtumas, kad ta užtikrinimo fondo sąskaita yra tik šiaip investuotojams parodyti, kad vat yra lėšų ir coverage skaičivimui, bet jos ištuštėjimas nereiškia, kad mes nebevykdysime UF įsipareigojimų prieš investuotojus, nes mes kaip garantą investuotojams pasirinkę įmonės laidavimo sutartis, t.y. privalėtume (visi akcininkai, o tiksliaus NEO FINANCE įmonė) įnešti į UF Fondą papildmų pinigų kaip tą padarėme veiklos pradžioje. Tai vienintelis mūsų surastas legalus kelias Lietuvoje, kad nepakliūti po draudimo veiklos priežiūra. Kad uždarbis mažas Anglijoje ir Vakarų valstybėse tai faktas, ir taip yra visur : Italijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje. Prancūzai, per crowdfunding konferenciją Vilniuje, žiūrėjo akis išpūtę ir nenorėjo tikėti, kad Lietuvoje galima uždirbti 14 proc metinės grąžos, jie galvoja, kad čia kažkoks fraudas ir todėl neinvestuoja (bent jau dalis), t.y. vadovaujasi logika -too good to be true

Aš ir investuoja į RateSetteri ir manau kad lyginti su Lietuvos p2p nėra prasmės nes, 6% palukanu gaunu po blogų paskolų, plius £1000 palukanu neapsimokestina per metus, pavizdziui investuojant PK reikia laukti i kol susinvestuis paskolą, tai mažina portfelio graza RS tik priėmė tavo orderį ir po mėnesio palūkanos įkrito nėra prastovos nes likvidumas didelis

15 milijonų GBP suinvesuja per savaitę

GBP šuo metu žemumose tad dar viena priežastis kodėl investuoti

Nelabai yra iš ko rinktis. PK per mažas likvidumas. Savy nebeinvestuoju, nes jie man kažkokie studentai-mėgėjai. Ir apskritai, nepatinka man Lietuvos nestabili teisinė ir mokestinė aplinka.

Dėl likvidumo, tai taip, nėra ko lyginti PK ir Rate Setter likvidumo. Tikiuosi, akd likvidumą atpirks grąža. ^la dėl teisinės aplinkos Lietuvoje nesutinku, ji gerėja ir nuo Anglijos nedaug atsilieka, tiesą sakant nuo ten ir pakopijuota nemažai. Dėl mokestinės aplinkos sutinku, jei dar reikia didelio tobulėjimo. Tą aktyviai sieksime pagerinti. Pradžia jau padaryta, tikiuosi FinMin priims sprendimą daryti invesicinę sąskaitą kaip Anglijoje. Prikabinu mūsų iniciatyvą, tikiuosi visi prisijungsite ir pasirašysite elektroniniais parašais mūsų siūlomą įstatymo projektą.

Dideliems pinigams - taip.

Kitas dalykas - ar būtinai P2P ? Investuojant į NT Jungtinėje Karalystėje pelningumas 7%, neskaičiuojant labai tikėtino paties turto pabrangimo. Nežinau, ar gali užsienietis naudotis SIPP privalumais,kurie suteikiami investuojant į NT. Jei dar kažkaip susikombinuoti SIPP tai išvis cool.

Būtinai prisijungsim, tik praneškit kada ir kur bus galima tai padaryti...

Aš geriausiu atveju randu 4-4.5% ir tai tik su ta prielaida, kad objektas bus išnuomotas 12 mėn. per metus ir nevertinant agentūrų mokesčių, kurioms būtų perduotas nuomos kontrakto administravimas. Įsivertinus visus galimus kaštus ilgesniu laikotarpiu, realiai neišeina išspausti net tų 4%.