kergudu [2026-05-01 16:01]:
dar kart kartoju, rinkimu nebus, kol nesibaigs karas

kergudu [2026-05-01 15:54]:
man juokingiausia kai svecas kazka spangsta

youngcat [2026-05-01 17:25]:

zz [2026-05-01 16:03]:
demokratijos ligai ieskom vaistu. Protingu rinkeju absoliuti mazuma. Daugumai reik duonos ir zaidimu. Kadangi grieztesnio rinkimu cenzo siai laikais neivesi - vadinasi reik zaist pagal populizmo taisykles.

O del Ua, paprasciausiai man ir katinui pakliuvo siek tiek idomios medziagos, kuria buvo verta pasidalint. Ir tiek tu aktualiju.


To kergudu. Paprasciausiai pasidalinau idomiom Zaluzno izvalgom diskusijoje su Ua studentais. Ir tiek. O rimtesniu vidaus kovu karo metu, but gerai isvengt. Man tinka viskas, kas stiprina EU, likusi demokratini pasauli ir Ukraina, bei didina pelkiu ordos nuostolius. Karinius ir ekonominius.

zz [2026-05-01 18:57]:
apie tai jau rasiau, kad reiketu grizt prie demokratijos saknu - rinkimu cenzo, kaip Atenuose. Balsavimo teise tik valstybei mokescius mokantiems pilieciams. O isejus pensijon, rinkimu teise galima but palikt tik nusipelniusiems valstybei zmonems. Pvz tiems mokejusiems mokescius ilga laika ir kariams veteranams. Arba grieztesnis, bet paprastesnis variantas - balsuoji, kol moki mokescius.

aryan [2026-05-04 09:35]:
Aurimas Navys

LIEPSNOJANTI RUSIJA
Šįkart mūsų apžvalga bus kiek kitokio pobūdžio, nei įprasta. Neaptarinėsime taktinių veiksmų ant žemės ir strateginių – politiniame lygmenyje, tačiau susitelksime į nuotaikas Rusijoje ir Ukrainoje. O Rusijoje šiandien nuotaikos labai prastos. Katastrofiškos.
Ukrainiečiai vėl atakavo Primorsko naftos terminalą, o keletą dienų atgal, eilinį kartą – Tuapsę, nuskandino raketinį laivą, du tanklaivius; taip pat sunaikino dvi oro gynybos sistemas „Pancir“. Be to, ukrainiečiai rado būdą, kaip naikinti sunkiai numušama raketas – ogi dronais, kol jos vežamos į paleidimo vietą.
Smogta taikiniams, esantiems net už 1800 kilometrų nuo Ukrainos, prie Uralo, Jakaterinburge, Čeliabinske ir kitur. Dronų karas tapo Rusijos realybe, o Briansko ir Kursko sričių gyventojams – kasdienine rutina. Rusai stengiasi numušti virš jų galvų lekiančias skraidykles, tačiau pačių skelbiami skaičiai yra tragiški, numušama ne daugiau kaip pusė oro taikinių. O ukrainiečiai šiuo metu geba vienu metu paleisti 500 ir daugiau dronų į priešo objektus ir pasiekti užsibrėžtus tikslus.
Dūmuose skendi ištisi miestai, kuriuose pasimetę, atakoms nepasiruošę rusai nežino kur slėptis ir kur bėgti. Sunkiai valdomos liepsnos dešimtyse Rusijos miestų yra ženklas, jog dega Kremliaus režimas. Ir to jau nepajėgia paslėpti jokia pozityvi FSB pasaka. Net pagrindinis Putino propagandistas Solovjovas prikando liežuvį ir savo tėvė laidoje su tokiais pat „strategais“ svarstė, jog gal geriau dronų nenumušinėti, kad nežūtų taikūs gyventojai.
Tačiau Kremliui, kaip jūs gerai žinote, yra nusišvilpt ant gyventojų, nes jo pagrindinis turtas – naftos knisyklos ir terminalai. Bet nutik tu man taip – tikėtai-netikėtai visi rusai, įskaitant Putino aplinką, suprato, kad Rusija nebeturi patikimos oro gynybos sistemos. Šalis visiškai kiaura. Dar išlikusios S-300, S-400 buvo suvilktos prie Putino rezidencijų ir aplink Maskvą saugoti gegužės gėdos parado ir savo vaduko, kuris nežinia ar parade iš viso pasirodys. Labai jau būtų į mostę Putinui sprukti iš Raudonosios aikštės, kaukiant oro pavojaus sirenoms.
Ukrainiečiai tiesiog tyčiojasi iš Putino, kuomet jis, „antrosios pasaulyje“ ordos vadas, kreipėsi į pirmosios vadą (Trampą), kad apsaugotų nuo dvidešimt ketvirtosios kariuomenės atakų. Nes netylančios oro pavojaus sirenos, degančios gamyklos, lekiantys į dangų uostai, laivai, namai, žūvantys gyventojai, greičiausiai, nėra tai, ką Kremliaus generalbalvonai tikėjosi matyti „specialiojoje operacijoje“. Po daugiau kaip ketverių metų plataus masto invazijos net ir Novorosijsko gyventojams aišku, kad Putinas prisikariavo. Pavertė Rusiją lengvai lukštenamu taikiniu, ko nebuvo nuo Antrojo Pasaulinio karo laikų.
Ramiai pergalės laukę „Z“ blogeriai su įsiūčiu atsisuko į savo vadą – nevykėlį. Dar vakar liaupsinę Rusijos fiurerį, įtakotojai garsiai kalba apie tai, jog Putinas turi būti nedelsiant pakeistas; kalbama ir apie perversmą Maskvoje, tiesa, tylų ir surežisuotą.
Pergalės nebus. Artėja gėdingas pralaimėjimas. Tą ima suvokti kiekvienas rusas, iki soties primaitintas mitais apie nenugalimąją armiją ir greitą trijų dienų pergalę. Pergalė nesišviečia ir po ketverių metų, o šiemet ukrainiečiai atkovojo daugiau teritorijų, nei jų prarado. Rusų nuotaikas gniuždo neveikiantis internetas, dėl ko žmonės nebegali atlikti pavedimų, susisiekti su vaikais, stringa eparduotuvių ir kitas verslas.
Pakasynų atmosfera apimą ir Maskvą. Tuštėjančios kavinės, augančios kainos ir valdžios ketinimai įšaldyti žmonių santaupas, rusams grąžtu sriegia į smegenis žinutę: „jūs esate niekas, jūsų namai, turtas, pinigai ir gyvybė nieko verti. Jūs esate caro panagių neverti vergai ir patrankų mėsa“.
Ar rusai sukils? Visko gali nutikti. Klausimas – kada. Rusų vyr. komunistas Ziuganovas pareiškė, jog jei nebus skubiai imtasi priemonių ekonomikai stabilizuoti, rugsėjį šalies laukia revoliucija.
Ką mąsto režimas?
Putinas, kurio gyvybė kabo ant plauko, ir kuris kaip epušės lapas dreba dėl dvaro perversmo, gali paskelbti visuotinę mobilizaciją. Užblokavus internetą, sustiprinus propagandinio malūno srautus mases mesti į frontą – toks variantas pilnai įmanomas. Tiesa sakant, tai ko gero vienintelis ėjimas, kuris Putinui liko, norint pratęsti niekingą režimo egzistavimą.
Tačiau Putino neišgelbės nei visuotinė, nei dalinė mobilizacija. Dešimtys tūkstančių į frontą mestų naujokų nesudarys ukrainiečiams didelių sunkumų juos sunaikinant. Taip, fronto linijoje gali būti žymiai karštesni mūšiai, tačiau iš esmės padėties tai nepakeis. Rusų karininkai jau dabar viešai pripažįsta, jog ukrainiečių dronai naikina rusų karius visur, net ir nepasiekusius mūšio lauko. Kremlius supranta, jog Kijevui ėmus naudoti 90 milijardų eurų europiečių sąskaitą, atsivers dar platesnės galimybės karo pramonei, ypač dronų gamybai, o „Flamingų“ pulkeliai jau laukia skrydžių į neapsaugotus Rusijos miestus.
Mobilizacija nenulems Kremliaus pergalės kare, tačiau mobilizuos Rusijos visuomenę. Galbūt, tik trumpam. Jei Putinas tęs šią savo aplinkos pradėtą kvailystę, gyvenimą baigs taip, kaip daugelis revoliucijos aukų, carų nevykėlių – kartuvėse arba prie sienos. Putinui nepadės ir FSB aparato statytiniai, kurie pirmieji parduos savo vadą, tam, kad išgelbėtų savo kailį.
Rusijos carui tarnaujama tol, kol jis užtikrina saugumą, stabilumą ir bliūdą srėbalo. Tuo tarpu dabar Rusijoje nesaugu niekam – nei eiliniam piliečiui, nei GRU generolui, kurį gali sunaikinti arba SBU, arba eilinį valymą įvykdęs Putinas.
Strateginės aplinkybės Rusijos režimo irgi nedžiugina. Ką sakėme prieš du mėnesius apie JAV – Irano konfliktą, taip ir įvyko: naudos Rusijai jis neatnešė, Maskvos įplaukos iš juodojo aukso smuko, o JAV ir Jungtinių Arabų Emyratų ženkliai išaugo.
Išvada? Mažiau skaitykite ir klausykite visokių politikos „vangų“ burtų, iš nosies iškrapštytų rutuliukų pavidalu. Žmonės, siekdami būti matomi, kasdien pritauškia jums visokių nesąmonių. Ir pamirškite pasakas apie Rusijos puolimą prieš Baltijos šalis. Uždarykite ir trinkite bet kokią informaciją, kurioje nupaišyti žemėlapiai, kaip rusų armija puola Vilnių, Rygą, Taliną, Varšuvą ar Helsinkį. Tai beviltiškų, dėmesio ištroškusių feisbuko riterių platinami seni FSB paruoštukai.
Teko klausyti interviu su rusų karininku, kuris viešai pripažino, kad Kremlius neturi jokių šansų kariauti prieš Europą. Karas būtų pralaimėtas. Rusija neįveiktų net ir Lenkijos. Tarp eilučių praslydo tekstas, jog Maskvos branduolinė atgrasymo programa yra neveikianti, nes ji – popierinė.
Rusų armijos karininkas pabrėžė, jog šalis yra neįgali vykdyti plataus masto karo, nes tam yra nepasirengusi, o pralaimima todėl, kad sistema supuvusi iš vidaus – vadams kurpiamos teigiamos pažymos, gražios skaidrės, kuriose Rusija jau seniai laimėjo visus mūšius.
Kremlius pasimovė ant savo paties sukurtos strategijos – hibridinio karo doktrinos. Rusai, mus užpylę dezinformacijos, melo, teroro lavina, patys joje ėmė skęsti.
O kaipgi šiandien jaučiai ukrainiečiai? Karas visada yra tragedija, bet jų veidai švyti iš pergalės laimės, kai mato dūmų stulpus ir paniką priešo žemėje. Didelė dalis ukrainiečių karių jau nebeįsivaizduoja gyvenimo be karo. Jie mano, kad karas su Rusija tęsis amžinai, o susišaudymai niekada nesiliaus. Karas ukrainiečių jau nebebaugina. Karo vaikais užaugo ištisa ukrainiečių karta. Štai kuo baigėsi Putino užsibrėžta „Ukrainos demilitarizacija ir denacifikacija“. Šiandien Ukraina turi galingiausią kariuomenę Europoje ir yra militarizuota iki panagių.
Kas bus toliau? Mes, žinoma, esame už tai, kad Kremlius, Putino režimas, būtų nušluoti nuo žemės paviršiaus, ir visos pavergtos tautos laisvai apsispręstų, kaip joms gyventi toliau. Tačiau puikiai suvokiame, kad artimiausiu metu, deja, to nebus. Greičiausiai, Kremliuje bus įvykdyta rokiruotė, „sustabdyti“ kariniai veiksmai (jie bus mažiau intensyvūs). Vietoj Putino išvysime kokį nors Mišustiną, dėl ko Rusijai bus panaikinta dalis sankcijų, prasidės ilgos, nesibaigiančios derybos. Nes ten, kur įžengia ruso kareivio batas, jį galima išspirti tik jėga.
O jei Kremliaus viršūnėlės šios kombinacijos neatliks? Rusijos laukia itin niūrūs metas. Laikas kapsi ne Putino naudai.

ThePope [2025-09-04 11:21]:
Dabar priekvailis taikdarys jav prezidento poste su svita padlaižių administracijoje. respublikonų fakcija kongrese įbauginta. Visko gali nutikti. Padėtis pasikeisti gali ties vidurio kadencijos rinkimais, na tai kitų metų ruduo. Priklausomai nuo to kaip pasikeis gali atsiverti dar vienas langas agresijai 2026-2028. Taip kad du langai, kurio antras priklauso nuo to kaip smarkiai pasikeis kongreso sudėtis. Iš kitos pusės, per tą laiką europa auginasi karinius raumenis, o pelkių vasalas reikalauja vis daugiau išteklių aptarnauti savo nesėkmingą avantiūrą Ukrainoje. Taip kad, jei bus, bus neužilgo. Jei nebus, tai su Taivano politine kontrole gali atsisveikinti.