o mano galva reikia referendumo del referendumo

O mano galva reiktu traders.lt nariu susitikimo kokioje nors aludeje, kad Kvazaras su Adrijanu apsikabine po 9 bokalo galetu pasakyti "zinai..as...tave..kerpiu..a,a..labai".

Gal nesekam pasakų. Buitiniams vartotojams buvo pakelta 2011 m. liepos 1 d. apie 30 proc. Subsidijuoti buvo kaip tik centralizuoti tinklai, kurie tik žiemą pakėlė kainas.
2011-01-01 1,45 Lt iki 20000 kubikų
2011-07-01 1,75 Lt iki 20000 kubikų

politikoje buna tik triukai ir taktikos. siekiant taupyti lesas, referenduma paskelbs kartu su rinkimais i seima. yra nemazai, kurie nepalaiko konservu arba dar neapsisprende uz kokia partija balsuos, bet puikiai zino, kad atomine reikalinga, todel ateje i rinkimus (i referenduma) ir prabalsave TAIP, tuo paciu pades kriziuka ir uz konservus, nes ta minute prie urnos rinkejui energetine nepriklausomybe asocijuosis tik su vienu zodziu - kregzdute sekmoku.

istoriskai ziurint panasiai buvo pirmaisiais nepriklausomybes metais, kai sajudis pabande suzaisti ta pacia diena paskelbdamas ir rinkimus i pirmaji seima ir referenduma del tarybu kariuomenes isvedimo (kazkas panasaus). tada sajudziui nepasiseke, bet buvo mastyta taktiskai - lietuvos tauta balsuodama TAIP pries tarybu sajunga, taip pat balsa atiduos ir uz sajudi. tada nepasiseke, kas zino, kaip bus si karta

Makiavelis, sutinku, gali būti ir tokie pamąstymai ... mano galva, įmanomos dar dvi versijos, pirma - maištas konservatorių partijos viduje, norint parodyti, jog ne visi konservatoriai linkę pritarti buldozerio principu brukamai AE ir antras variantas - noras nusiplauti nuo atsakomybės ir pasitenkinti tuo, ką pavyko "įsisavint" per projekto rengimo etapą

stiklas
As itariu, ka tu galvoji, kai sakai valstybis bankas:
a) lengvatinis skolinimas gyventojams,verslui,valstybei, su mazesnem palukanom negu tai daro svedai.
b) minimalus komisiniai uz operacijas, geriausiai nemokamai, juk valstybinis bankas dirba mums, o ne mes jiems
c) aukstos indeliu palukanos, nu bent aukstesnes negu tu svedu.

blogai galvoji, aš galvoju apie įplaukas į biudžetą

Taip pernai liepa buvo pakelta duju kaina buitiniams vartotojams, bet nuo to laiko Gazpromo kaina dar zenkliai paaugo ir toliau augo siu metu pradzioje. SIu metu pradzioje kaina buitiniams nebuvo pakelta, tikintis, kad naftos ir EUR/USD pasikoreguos (kas lemia kaina is Gazpromo). Deja taip neatsitiko, Lietuvos Dujos nebesubsidujuos Lietuvos vartotoju.

Primenu. Kad duju kaina buitiniams vartotojams perziurima kas 6 men.. Naujas tarifas isigalios nuo 2012-07-01. Nnebuitiniams (centralizuotiems tinklams) kaina perziurima kas menesi ir nuo praejusiu metu rugsejo yra nereguliuojama. Ir tai yra viena is priezasciu del ko siais metais sildymo kaina kiekviena menesi augo. Kainu komisija nebuitiniu vartotoju kainu nebetvirtina.

Lietuvos valstybės skola 2008 m. siekė 18 mlrd. Lt., o dabartinei konservatorių valdžiai einant į pabaigą, ši skola siekia beveik 45 mlrd. Lt.
2008 m. „Sodros“ biudžeto deficitas tebuvo 1 mlrd. Lt., o 2011 m. pabaigoje jis išaugo iki 8 mlrd., ir konservatorių valdymo pabaigoje, tikėtina, kad jis sieks net 10-11 mlrd.
Socialdemokratams būnant valdžioje, socialinių išmokų ir pašalpų kasmet reikėdavo išmokėti apie 150 mln. Lt. Šiandien konservatoriai jų išmoka už daugiau 1,2 mlrd. Lt.
Tai kas dabar skatina dykaduonių gyvenimo būdą?
Apie šykštumą
Pinigų pensijoms didinti gaila? Estai jas jau padidino, taip pat ir latviai, kuriems ekonominė krizė buvo negailestingesnė nei lietuviams. Latvijos Vyriausybė, beje, nors dešinioji, vis dėlto atrado savyje sąžinės ir elementaraus žmogiško supratimo palengvinti sunkmečio naštą žmonėms.
Tik Lietuvos konservatoriai – ne, nes žmogus jiems nerūpi. Jie paliko Lietuvos žmones graužti nagus iš nevilties, o patys giriasi – „krizę Permainų koalicija ir Vyriausybė suvaldė, Lietuvos ekonomikos augimas vienas didžiausių Europos Sąjungoje“.
O kaip Lietuvos žmonės? Ar juos tas konservatorius įsivaizduoja kaip tas skruzdėles, kurios dirba be paliovos, o duonos kąsniui užsidirbti negali, nes ateina žiogai konservatoriai ir viską iš jų atima (kaip vaikų pinigus), sumažina (pensijas, išmokas, atlyginimus ir kt.) ir dar jas vanoja, kad dykaduonės ir išlaikytinės?
Tai kas čia skruzdės ir kas žiogai, ponas V. Matuzai?
Busimas (matuzas) Lukiskiu gyventojas, po rinkimu tures kaimyna qoobila!

Per pastaruosius 5 metus Lietuvoje išaugo:

Nedarbas: 3,6 karto
Emigracija: 4 kartus
E95 benzino kaina: 36,7%
Gamtinių dujų kaina: 84,5%
Elektros kaina: 58.1%
Vidutinis atlyginimas: 13.9%

bankas nepadarys reiksmingu iplauku i biudzeta. Banku pelningumas krites, del zemu palukanu rinkoje, besitraukiancios kredito rinkos ir grieztejanciu reikalavimu kapitalio ir likvidumui. O isplaukas is biudzeto i banka labai gali.

Nebent tu galvoju, kad valstybinis bankas priims klientu pinigus ir investuos i valstybines obligacijas. Bet tai tik suletins Lietuvos ekonomikos pletra, nes paskolos verslui, bustui ir vartojimui nuo to tik pabrangs. Taip, kad dar klausimas, ar tai gera ideja taip pat.

Čia pirmoje žinutėje Jūs prakeikėte Kubilą dėl padidintų pensijų "seniams"ir "invalidams". Sekančioj, prakeikėt tą patį Kubilių dėl sumažintų pensijų .
Jūs nejaučiat prieštaravimo pačiam sau? Sako ,kad mąstymo nenuoseklumas tai vienos baisios ligos vienas iš simptomų..

Bankroto administratorius žeriasi „Snoro“ milijonus

http://www.balsas.lt/naujiena/594357/bankroto-administratorius-zeriasi-snoro-milijonus-foto?utm_source=newsletter&utm_medium=email&utm_campaign=2012-04-24&utm_content=dieninis

Kas galetu paneigti... kad Kubilius ne "dolioj"? Gi jam zmogui irgi reikia dviracio padangas pasikeist, grandinei tepalo nusipirkt, skambuti dviracio nusipoliruot.. Kainuoja gi. O kur dar partieciai?

Ką baigėt. Adrijonai, KMI ar VU?
Mes su Paršu tai VU FF. Tik Paršas bachurs, a aš dieds...

Kalba eina apie bekonus...gi matot.
O apie gyvuliukus kalba veterinarai

Valstybinio Banko tema sakyciau yra esmine. Bet pries diskutuojant reiketu uzduoti keleta klausimu:
1) kodel privatus bankai turi teise is oro kurti pinigus (kredita)?
2) kodel visuomene/valstybe turi juos skolintis uz palukanas?
3) kodel valstybe turi skolintis "kieta" valiuta ir cia pat ja keisti i privacios imones IOU's (ir vadinkime daiktus pagal ju esme: tai nera "depozitai", bet valstybes paskolos privaaciam bankui)?

Lietuvos Bankas puikiausiai galetu atlikti valstybes finansu valdymo funkcijas- tam nereikia privaciu tarpininku.

Pagrindinis kontrargumentas yra: "visi politikai vagys, prispausdins, isleis, sukels infliacija ir t.t." o saskaitas paliks mums.
O dabar yra kitaip??? 50% yoy paskolu augimas ir finale 11% infliacija bumo pabaigoje- cia "kainu stabilumas"?
Pasaulyje praktiskai nera saliu kur butu vykusi tokia agresyvi komercinio kredito pletra kaip LT 2004-2007m.

jei valstybe kontroliuotu pinigu leidima vidutiniu laikotarpiu infliacija butu lygi biudzeto deficitui (islaidos-mokestines pajamos), kuriam dengti velgi nereiketu uz palukanas skolintis is "tarptautiniu kreditoriu"ir kisti visos tautos i vergija.

zinoma kol tauta "soka su zvaigzdemis" bankininkai daro ka nori (vsio zakonno), bet rezultatai anksciau ar veliau kalbes aiskiau. Tada socialiniu neramumu nebeisvengsime.

Parshiukas komentare #271154 2012-04-25 17:55 Cituoti 1 14* Atsispindi pasekmės, sekančiam komentare pateiksiu, kokiu būdu link to einama. 1990 metų Lietuvos politikai nieko neišmanydami ekonomikoje nukopijavo ta patį laisvosios rinkos modelį kaip ir Pinočetas, kuriam jį pasiūlė JAV. Skirtumas tik laike, ten viskas buvo įgyvendita labai staigiai.

Priešistorė.

1968 m. Lotynų Amerikai tenkančių JAV užsienio investicijų dalis siekė 20 proc., JAV firmos regione turėjo 5 436 dukterines bendroves. Šios investicijos žadėjo stulbinamą pelną. Per paskutinius penkis dešimtmečius privačios bendrovės į Čilės vario gavybos pramonę, kuri buvo didžiausia visame pasaulyje, buvo investavusios maždaug milijardą dolerių, šios investicijos joms jau buvo spėjusios atnešti 7,2 milijardo dolerių pelną. (71 psl. 164)
1970 m. rinkimus Čilėje laimėjo Salvadoro Allende vadovaujamas Liaudies vienybės blokas, kurio programoje žadėta į vyriausybės rankas perduoti didžiausias užsienio ir vietos korporacijų valdomus šalies ūkio sektorius.
Allende įsipareigojo derėtis dėl sąžiningų terminų, per kuriuos savo turtą ir investicijas praradusioms bendrovėms būtų išmokėtos kompensacijos, tačiau multinacionalinės JAV kapitalo korporacijos nuogąstavo, kad Čilės prezidento ketinimai žymi naujų tendencijų visoje Lotynų Amerikoje atsiradimą, tad daugelis jų nepanoro taikytis su vis labiau ryškėjančia savo pajamų praradimo perspektyva.
Vašingtone suburiamas Specialus komitetas Čilės reikalams, į kurį įėjo pagrindinių JAV kalnakasybos bendrovių, turinčių nuosavybės Čilėje, atstovai. Komitetui de facto vadovavo kompanija „International Telephone and Telegraph“ (ITT), kuriai priklausė 70 proc. Artimiausiu metu ketintos nacionalizuoti Čilės ryšio bendrovės akcijų, taip pat jame buvo atstovai iš „Purina“, „Bank of America“ ir „Pfizer Chemical“. Vienintelis komiteto tikslas – priversti Allende atsisakyti nacionalizavimo planų „pastatant jį ekonominio kracho akivaizdon“. (165) Išslaptintuose susitikimų protokoluose nurodoma, kad bendrovės planavo:

1. Blokuoti Čilei skiriamas JAV paskolas ir „paveikti didžiuosius JAV privačius bankus, kad jie darytų tą patį. Tuo pačiu klausimu sutarti ir su užsienio bankais.
2. Atidėti bet kokį importą iš Čilės šešiems mėnesiams. Užuot pirkus varį iš Čilės, naudotis
JAV paskolomis.
3. Stengtis, kad Čilėje imtų trūkti JAV dolerių.

Numatyta ir daugybė kitų veiksmų. (166)
1973 m. parlamento rinkimuose Allendei surinkus dar daugiau balsų, buvo akivaizdu, kad net pašalinus Allendę atsiras kitas panašus žmogus, kuris eis jo pasiūlytu ekonominio modelio keliu. Reikėjo rasti radikalesnį sprendimą.
Radikalesnio sprendimo įgyvendinimo pradžia prasidėjo 1973 m. rugsėjo 11 d. valstybiniu perversmu, kurio kariniai daliai vadovavo generolas Augustas Pinočetas, o ekonominiai „Čikagos berniukai“ – „Čikagos mokyklos“ auklėtiniai ir jos suformuotos ekonominės filosofijos skleidėjai. Taigi, karinio perversmo detales, rėmėjus ir vykdytojus palikime nuošalyje, o apie Čikagos mokyklos ekonominę filosofiją reikia tarti keletą žodžių. Čikagos mokykla, tai laisvosios rinkos neoliberali ekonominė filosofija, kurios pagrindinė prielaida – laisvoji rinka yra tobula, mokslu grįsta sistema, kurioje atskiri, iš savanaudiškų paskatų veikiantys individai sukuria didžiausią naudą visiems. Iš to seka išvada, kad jei laisva rinka grįsta ekonomika susiduria su problemomis, tai aptariama rinka nėra laisva. Vienas iš ryškiausių šios teorijos šalininkų buvo Miltonas Friedmanas Čikagos universiteto profesorius, kurio įkvėpėjas buvo Friedrichas Hayeko, taip pat dėstęs šiame universitete, kuris teigė, kad bet koks valstybės kišimasis į ekonomiką kreipiąs visuomenę atgal, „baudžiavos link“, ir turįs būti eliminuotas. (138)

Krizės politika ir ekonomika.

Įvykus valstybiniam perversmui pasikeitė Čilės vidaus ir užsienio politika, o tarp politikos ir ekonomikos, tą savo knygoje „Kapitalizmas ir laisvė“ teigė ir Miltonas Friedmanas, išties yra glaudus ryšys. Politinės santvarkos pakeitimas Čilės piliečiams kainavo 3,2 tūkst. dingusių arba nužudytų, mažiausiai 80 tūkst. įkalintų ir per 200 tūkst. pabėgusių iš šalies dėl politinių priežasčių. (200). Tokiu būdu buvo naikinamos kliūtys pakeisti iki šiol socialistų vykdytą ekonominę politiką. Kalbant apie socialistų ekonominę politiką, reikia pažymėti, kad ji buvo socialiai orientuota t.y. šalies ekonominiai svertai, garantuotą pelną nešantys aktyvai, priklausė valstybei arba buvo siekiama juos perimti, o nuostolingai veikiantys valstybiniai subjektai arba paslaugų teikėjai dotuojami, tokiu būdu buvo užtikrinamas darbas, nemokamas mokslas, medicininių paslaugų suteikimas ir t.t.
Susidorojus su demokratiškai išrinktais socialistai ir įbauginus likusius piliečius, neliko jokių kliūčių politiniai ir ekonominiai diktatūrai Čilėje. Nuo šiol valstybę valdė diktatorius, tačiau jis apie ekonomiką nieko neišmanė, ekonomikos valdymas buvo perduotas „Čikagos mokyklos“ auklėtiniams ir neoliberalios ekonomikos vykdytojams. Nuo šiol Čilės ekonomika pasuko šiuo keliu:

1. Privatizacija.
2. Valstybės reguliavimo panaikinimas.
3. Valstybės socialinėms reikmėms skiriamų išlaidų mažinimas.

Ekonominių krizių praktika rodo, kad yra ir dar vienas, nutylimas, o gal ir nenumatytas, tačiau visada būtinas, valstybės pasirinkusios šios mokyklos siūlomą ekonominį kelią ir modelį įgyvendinimo reikalavimas – valstybės skola.

Įgyvendinimas.

Per pirmuosius pusantrų metų Pinočetas leido privatizuoti valstybines bendrovės (ne visas), tarp jų bankus, panaikino ilgą laiką Čilės gamintojus saugojusius barjerus ir atvėrė sienas užsienio prekėms, 10 proc. sumažino valstybės išlaidas, išskyrus kariuomenei išlaikyti, kurios buvo ženkliai padidintos. Be to, panaikino ištisus dešimtmečius galiojusį kainų reguliavimą, kuris buvo taikomas būtiniausioms prekėms, tokioms, kaip duona ir maistinis aliejus. (209). 1975 m., Friedmanui pasiūlius, valstybės išlaidos sumažintos dar 27 proc. 1980 m. jos sudarė pusę to, kas buvo valdant socialistams išlaidos daugiausia buvo mažinamos švietimo ir sveikatos apsaugos sąskaita. Buvo privatizuota beveik 500 bendrovių ir bankų, daugelis jų atiduotos kone už dyką, mat tikslas buvo per kiek įmanomai trumpesnį laiką sukurti deramą ekonominę santvarką (222). Buvo privatizuota socialinės apsaugos sistema, vaikų darželiai, kapinės.

Ekonominė krizė.

Šiuo metu suvokti, kas yra ekonominė krizė nėra sudėtinga, ekonominė krizė tai nebėra kažkas tolimo ir nepasiekiamo, kaip 1929–1933 metais vykusi kapitalistinio ūkio krizė vadinama „Didžiąja ekonomine krize“ arba „Didžiąja depresija“ prasidėjusia JAV ir sukėlusią neigiamas ekonomines pasekmes daugelyje valstybių... Ekonominės krizės apibrėžimų galima rasti nemažai, jie labai panašūs, dažniausiai kalbama apie tuos pačius dalykus, ji apibūdinama kaip nestabili situacija, sunkumai, sukeltas ekonominis nuosmukis. Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis pateikia vieną iš apibrėžimų „Ekonominės krizės – abstraktus, publicistinis, nevartotinas terminas, neturintis formalaus apibrėžimo“, iš čia manau ir ta apibrėžimų įvairovė leidžianti pateikti savąjį supratimą.
Ekonominė krizė gali pasireikšti taip: gamintojui – gamybos sumažėjimas, prekybininkui - pardavimų sumažėjimas, darbininkui – atliekamo darbo poreikio sumažėjimas arba visais avėjais, tai greitesnis ar lėtesnis, bet tiesus kelias į bankrotą. Mano manymu finansinės krizės suvokimo paaiškinimą paprasčiausia pateikti per pinigų prizmę, nes nėra tokios žmogaus veiklos srities, kurioje būtų galima apsieiti be pinigų, kiekvienoje ekonominėje sistemoje visos vertės išreiškiamos pinigais. Taigi, ekonominė krizė, tai padėtis, kai tam tikros veiklos subjekto, nesvarbu ar tai valstybės, namų ūkio, verslo subjekto balanse, sąskaitoje, kišenėje nėra pakankamai pinigų, kurias subjektas galėtų disponuoti ir normaliai vykdyti savo veiklą, o pinigų poreikis staiga tampa labai didelis ir turi tendenciją didėti. PVZ. Dėl didėjančios infliacijos, palūkanų didėjimo, nutrūkusių subsidijų, investicijų ar paskolų išdavimo, tai kas kitaip vadinama – „pinigų kranelio užsukimu“.
Nuo bankroto ši padėtis skiriasi tuo, kad subjektas esantis ekonominės krizės padėtyje, nėra visiškai nemokus, jis būna sukaupęs turto, kurį gali parduoti, jis gali skolintis ir jam yra skolinama,
reikia pažymėti, kad ekonominės krizės sąlygomis turtas dažnai gali būti parduodamas žymiai pigiau nei jis realiai vertas, o skolinimas brangus, kas tik dar labiau didina krizę. Kai kurias atvejais, net ir esant akivaizdžiam bankrotui, dėl bankroto procedūrų nebuvimo, bankrutuoti net neįmanoma (pvz. nėra fizinio asmens bankrotą reglamentuojančių teisinių normų), tokiu būdu subjektas priverčiamas dirbti kreditoriui, paliekant jam minimalias pajamas egzistavimui iki tol, kol kreditorius suteiks galimybę jam bankrutuoti arba nurašys skolas. Žodis „dirbti“ turi būti suprantamas plačiąja prasme – dirbti, suteikti paslaugas, perleisti turtą, technologijas, valdymo sritis, nes kreditorius visada turi galimybę nukreipti savo reikalavimus į tai kas gali būti išreiškiama pinigais.
Taigi, Čilė - jos visuomenė ir ekonomika patyrė, tai kas yra neatsiejama nuo ekonominės krizės - 1974 m. infliacija pasiekė 374 proc. t. y. didžiausią lygį pasaulyje. (210) Tuo pat metu įsivyravo didžiulis nedarbas, nes dėl “laisvosios rinkos” eksperimento šalį užplūdo pigios prekės iš užsienio. Vietos verslas, nepajėgė konkuruoti, merdėjo, nedarbo lygis nuolat augo, badas darėsi nebesuvaldoma problema. Čilės ekonomika sumažėjo 15 proc., nedarbo lygis nuo buvusių 3 proc. pasiekė 20 proc. 1982 m. – 30 proc. Šalies aktyvai buvo keliami skolintais pinigais dėl ko susidarė 14 milijardų dolerių skola. Čilė tapo savo kreditorių ir korporacijų įkaitę.
Vienintelis dalykas apsaugojąs Čilę nuo visiško ekonomikos kolapso, buvo tai, kad per visą laiką Pinočetas taip ir nesiryžo privatizuoti „Codelco“ – po Allende nacionalizavimo valstybine tapusios vario gavybos įmonės. Vien ši bendrovė generavo 85 proc. Čilės gaunamų pajamų iš eksporto, o tai reiškė, kad sprogus finansų burbului, valstybė turėjo pastovų pajamų šaltinį. (242). Nežiūrit to, kad 1988 m. Pinočetas buvo priverstas daugelį bendrovių nacionalizuoti, ekonomika pradėjo kilti, tačiau net ir kylant ekonomikai dar 45 proc. gyventojų gyveno žemiau skurdo ribos. 5

Išvados:

1. Ekonominės krizės pradžia sutapo su naujo ekonominio modelio taikymu valstybėje.
2. Valstybė perleido savo aktyvus į privačias rankas, tokiu būdu neteko pajamų, teko skolintis.
3. Valstybė atsisakė vykdyti socialiai orientuota politiką, sąmoningai mažino tam skirtas lėšas, kiek vėliau akivaizdžiai dėl pajamų trūkumo neturėjo galimybių remti skurstančiųjų ir socialinės apsaugos sistemos.
4. Pasirinktas ekonominis modelis sudarė sąlygas socialinei atskirčiai didėti.
5. Ekonomikos liberalizavimo didinimas nestabdė ekonominės krizės, bet ją gilino.
6. Krizė buvo sustabdyta, kai valstybė iš korporacijų perėmė aktyvus, kuriuos prieš tai pati ir perdavė į privačias rankas.
7. Tarp politikos ir ekonomikos yra neatsiejamas ryšys.


Be to:

Globalioje ekonomikoje ir ekonomikos moksle tapo madinga „išpažinti“ ir skleisti „laisvosios rinkos“ filosofiją ir vadovautis jos teiginiais kaip neklystamais. Lygiai taip pat, kaip nacionaliniuose universitetuose reikalauti iš studentų cituoti darbus anglų, bet ne gimtąja ar kita mokama kalba.
Rašant įžangą, nebuvo pasinaudota jokia literatūra, buvo naudotasi tik susiformavusia mintimi ir nuomonė dėl pastaraisiais dešimtmečiais per pasaulį nuvilnijusių ekonominių krizių priežasčių, pasekmių. Jau parašius dalį darbo Vikipedijos politologiniame straipsnyje radau mintį – „Neoliberalizmas kaip ideologija patyrė stiprų smūgį kilus 2008-2009 m. pasaulio ekonominei krizei, kadangi nesugebėjo sukurti stabilios rinkos modelio, kuriai būtinas mokestinis, o taip pat monetarinės politikos reguliavimas bei kylančių kainų "burbulų" kontrolė, kaip ir efektyvi kova su nedarbu: ES šalyse pasiekusiu net apie 10%." Vadinasi mano susiformavusi nuomonė dėl krizių priežasčių ir pasekmių galbūt nėra absoliučiai teisinga, tačiau ir nėra vienintelė.

Ar yra galinčių paaiškinti, kodėl dujų terminalą statome, o dujų pilstymo laivą - nuomojame?
Kur paskaičiavimai, kad nuoma naudingiau?
Kur garantija, kad norvegai neparduos laivo (kartu su nuomos sutartimi) Rusijai, arba patys neparsiduos Kremliaus valdomam slaviškam bizniui, kaip kad matome su atominę uždarinėjančiais vokiečiais Nukem (ar kokis tę kelmas pas juos darosi)

girdėjau, kad traders.lt šeimininkas susitarė su Vyriausybe, kad nuo šiol visų strateginių sutarčių draftai, projektų studijos ir pan. prieš tvirtinant Vyriausybėje ir paviešinant visuomenei, iš pradžių turės būti suderinamos su traders.lt senbuviais. Tai ypač taikoma AE ir SGDT projektams. Jei tai pasiteisins, ateityje visi įstatymų ir nutarimų projektai taip pat pirmiausiai turės praeiti traders.lt senbuvių filtrą. Va tada tai bus tvarka šalyje!

Aciu, Senuk. Stengsimes neapvilt jusu politines genties pasitikejimo. P.s. Ar nepamirsote pervesti procentuko savo genties paramai? Laiko nebedauk, suskubkite!

Čikagos mokykla? Nu viską teisingai sako. O dėl Čilės tai dar pasigilint reikia. Nacionalizuotos įmonės beveik niekada daug pelno neneša. Truputį irgi propaganda ABC užsiiminėja. O kad korporacijos uždirba tai kas čia blogo? Mokesčius juk moka.