| Autorius | Žinutė |
2009-03-28 00:02 #29054
2
|
|
|
KiKa : Matai, pagrindinis sios krizes klausimas - kokiame stovyje salys/blokai isbris is sios pelkes Na,kaip ta Rusija atrodė 1995 metais,nelabai žinau,bet tuo aprašytu laikotarpiu situacija atrodė kraupiai.Kažkaip įsidėmėjau skaičių - pensija buvo 20 USD. Žmonės taupė net bulvių pirkime,tačiau nepamenu,kad būčiau girdėjusi nusiskundimų dėl komunalinių mokesčių. Kažkaip dabar ir pagalvojau šioje vietoje- jie pripratę prie vargo ir nepriteklių. Tokioje situacijoje nieko negirdėjau apie kokius nors neramumus. Ir ar nepakels ir vėl tie žmonės sunkią situaciją kur kas lengviau,negu išlepę vakariečiai ir amerikonai. Socialinė įtampa taip pat svarbi krizės įveikimo periodais. Nors Rusijos krizė paveikė ir Lietuvą,tačiau toli gražu tuo metu tebuvo,lyginant su Rusija.Žmonės nebadavo,tik daugelis bankrutavo. Nors savo nuomonės apie dabartinę realią Rusijos būklę neturiu. Į visokias nuorodas aš žiūriu kaip į svetimą nuomonę,nei per daug tikiu,nei netikiu. |
|
| 2009-03-28 06:57 #29061 | |
|
drugelis : Mano galva turtas kaip buvo taip ir liko - NT juk neisgaravo i ora, zaliavos irgi vietoj - isgaravo i ora tik burbulines kainos bei ispusti iverciai. Reiskia problema ne verteje - o kaip ji skaiciuojama ir pagal ka vertinama sakykim tam tikro turto kaina. Nesuprantu kaip galima pinigus/valiuta laikyti atsiskaitymo priemone, kai uz tu graziu spalvotu popiereliu ar banko skaiciuku kompiuteryje, nera ar beveik nera jokios vertes (i.e. padengimas auksu ir etc.). Viskas grista tik tikejimu kad tai atsiskaitymo priemone? Tada siais metais jei tas tikejimas dar nezlugo, tai stipriai susvyravo - kas toliau? Barteriniai mainai? Akmens amzius? ne viskas stos i savo vietas. ir ne fantikai o su laiku e-money. be to grista ne tikejimu, o nuleista is virsaus (CB) ir liepta fantikus laikyti atsiskaitimo ir mokejimo priemone. daugiau tau atsakymu duos pinigu istorijos studijos Only skydivers know why the birds sing, only the birds know why skydivers are always smiling.
|
|
2009-03-28 09:16 #29063
2
|
|
|
KiKa : Matai, pagrindinis sios krizes klausimas - kokiame stovyje salys/blokai isbris is sios pelkes Turėjau nemažai nuobodaus darbo,įsijungiau TV diskusijų laidą,kad neužmigčiau Aš kažkaip pastebėjau,jog,kai kur nors išvykstu, ir mane supa skirtingų tautybių žmonės bei matau skirtingas TV laidas, sugebu situaciją vertinti kažkaip objektyviau. Todėl paprašiau televizininkų,kad man dar prikabintų visokių TV programų. Dabar turiu 3 skirtingus pultus ( Kažkaip pastebiu atsirandančių gan protingai kalbančių vyrukų. Ar tik nebus taip,jog jau atsirado nauja karta po inteligentijos išnaikinimo... O ką mes stebime šios krizės akivaizdoje? Nebėra žinomo recepto,nebėra,ką kopijuoti,tikro atsakymo nebežino nei amerikonai,nei europiečiai...nei....t.t. Kitaip nebūtų pasaulis pakliuvęs į tokią situaciją. Kažkoks atsakymų paieškų periodas,kažkokia aklavietė...eksperimentai...turinčių veikti teorijų nebeveikimas...ir viskas globaliai. Ir ar ne vyrų protai tokioje situacijoje įgauna pagrindinę vertę? Materija praranda prasmę. Protų panaudojimas taip pat priklauso ir nuo politikos. Viskas persipynę,bet,panašu,kad be protų nebeįmanoma rasti išeities.Nebepakanka vien ekonomistų ar vien politikų,tenka protingai visa tai sujungti.Nebėra kur beemigruoti,visur tas pats š... Tokios situacijos gal iš viso dar nėra buvę.... Atsakymo į tavo parašytą klausimą nežinome nei tu,nei aš. Ir panašu,jog niekas šią minutę nežino. Parodys tik laikas. |
|
| 2009-03-28 11:50 #29074 | |
|
Na ką, susiradau stagfliacijos apibrėžimą ir šiek tiek permečiau akimis teoriją. Tai gana retas reiškinys,todėl ir tos teorijos ne kalnai.
Stagfliacija – situacija, kai tuo pačiu metu yra aukšta infliacija bei aukštas nedarbo lygis. Taip būna esant ūkio nuosmukiui. Tokia sąvoka atsirado XX a. 7 dešimtmetyje. Kai OPEC sumažino naftos gavybą išaugo jos kaina. Kainos augimas padidino infliaciją ir tuo pačiu bedarbystę. Tuo metu buvo manoma, kad galima sumažinti bedarbystę infliacijos sąskaita (klasikinė Filipso kreivė). Stagfliacijos atsiradimas naujas reiškinys Filipso kreivėje. Ekonomistų teigimu, Lietuvoje ir kitose Vidurio ir Rytų Europos šalyse stagfliacija laikytina ekonomikos būsena, kai BVP augimo tempai neviršija 3%, tačiau infliacija yra aukšta. O išsivysčiusiose ekonomikose stagfliacija esą reiškia BVP sąstingį arba sumažėjimą ir sparčiai kylančias kainas. Ir man dabar iškyla klausimai -ar gali,esant tokiai globalizacijai, išsivystyti (stipri !) stagfliacija vienoje valstybėje, kai aplinkinėse valstybėse ryški defliacija? -ar gali ši,ar kurios nors kitos teorijos,esant skirtingam laikmečiui pasireikšti absoliučiai taip pat,kaip aprašoma teorijoje? Gal tik rėmai gali likti tie patys,tačiau su skirtingais intarpais... -ar gali vietinės valdžios veiksmai iššaukti stagfliaciją atskiroje valstybėje? Tarkim, blogos verslo sąlygos - neišvengiama bedarbystė, dideli mokesčiai,akcizai,monopolinės aukštos kainos - didelė vartojamoji infliacija...Tačiau tokiu atveju neišvengiamai tokiai valstybei turi daryti įtaką aplinkinės valstybės,kažkiek viską amortizuoti kaip buferis,sušvelninti tą procesą. Didelėje valstybėje įmanomi protekcionistiniai įstatymai,mažoje kiek sudėtingiau su visu tuo reikalu... |
|
2009-03-28 12:16 #29075
2
|
|
|
Miela Agata, idedu rusu ekonomistu nuomone apie dabartine padeti Rusijoje
http://www.gazeta.ru/financial/2009/03/18/2960363.shtml Matai, papildomi reiskiniai - "nelegalus" migrantai Rusijoje, skaiciaujama apie 20 mln., bedarbyste apie 6 mln., cia be darbuotoju, kurie dirba bent kelias dienas per savaite (Kamaz, Uralkalij, Vaz ir t.t.), oligarchiniu klanu kovos del biudzeto pinigu, nupirktu nacionaliniu lyderiu lojalumas (Cecenija, Tatarstanas, Baskirija), banku kolapsas del ismintingos finansines politikos (anot, Aveno, "Alfabankas") - bankrutuos apie 300 smulkiu banku ir t.t. Esi visiskai teisi - atsakymu nera, o Rusija viena is musu pagrindiniu prekybos partneriu |
|
2009-03-28 13:50 #29089
15
|
|
|
Agata : -ar gali,esant tokiai globalizacijai, išsivystyti (stipri !) stagfliacija vienoje valstybėje, kai aplinkinėse valstybėse ryški defliacija? ... -ar gali vietinės valdžios veiksmai iššaukti stagfliaciją atskiroje valstybėje? Agata, atsakymas į pirmą tavo klausimą: Rusijoje gali ir tai vyksta šiuo metu. Tai ne teorija, dirbu su Rusijos įmonėm ir būnu ten gana dažnai-kartą per mėnesį ar du, todėl atsakydamas remiuosi išskirtinai praktika. Antras cituojamas klausimas ir yra atsakymas, kodėl taip vyksta. Dabartinė Rusijos valdžia jau seniai užsiima protekcionizmu kai kurioms verslo grupėms, susijusioms su tam tikrom jėgos struktūrom. Pasekoje-tam tikro lygio monopolis ir nebaudžiamumas. Grįžtant prie Ashaman teiginių dėl RU ir JAV, ES ir kt., labai abejotini kai kurie jo vertinimo kriterijai: bendros valstybės skolos ar visų jos verslo subjektų bendros skolos palyginimas su atskirų įmonių pelno rodikliais; Ashaman : ... Nekartojant to paties per tą patį ir nesismulkinant į atskirų korporacijų balansus - visų incorpore JAV įmonių, korporacijų ir holdingų veikla yra nuostolinga nuo ~ 1968 metų (tai oficiali statistika, kurią nepatingėjo apdoroti ir sukramtyti negerbiami čia rytų kaimynai). Pelnai akcijai, kuriuos skelbia biržoje kotiruojamos įmonės neatspindi nuoseklaus skolos akcijai didėjimo visus pastarosius dešimtmečius - o skolos didėjo greičiau ir ženkliau nei pelnai. Mano galva: JAV ekonomika susideda iš gerų (IBM,KFT,PG) ir blogų (FRE,FNM,AIG) verslo subjektų. Vertinu Obamos planą kaip tam tikrą bendros JAV skolos restruktūrizavimą, todėl pagrindinis klausimas plano sėkmei/pravalui: kurių verslo subjektų svoris JAV ekonomikoje didesnis-gerų ar blogų? Net nesigilinant vienareikšmiškai nurašyti Obamos ekonomistų komandos idėjas-hm..hm.. stilius kažką primena iš senų laikų (TEN viskas gali būti tik blogai, nes ten-supuvęs kapitalizmas) Matomai aktyvus tam tikrų rusiškų forumų skaitymas kenkia analitiniam mastymui. Sorry, Ashaman, it's joke .Amerikiečių ir europiečių vaizdavimas Rusijos skriaudikais; Ashaman : ... Taigi...rusai jaučia didžiulę nuoskaudą kad europiečiai ir jankiai juos išpi... ... Pasiremsiu savo patirtim: labai dažnai dirbant su Rusija, jie įkiša savo ofšorus. Taip buvo anksčiau (iki 2000), taip yra ir dabar. Procesas visuotinis, žinau bent 3 firmas neRusijoj, tiesiogiai siejamas su auksčiausiais dabartinės rusų valdžios žmonėmis. Mažesni žmogeliai irgi stengiasi neatsilikti. Kai vieno ruso paklausiau, kodėl jis nenori kurti ilgalaikės rytdienos perspektyvos, jis atsakė: "mūsų šalyje rytdienos perspektyvų tiesiog gali nebūti iš principo". Ir akurat-nepaisant jo pasiektų tikrai puikių rezultatų, žmogelį po metų darbo nuėmė be jokios realios priežasties. Todėl elementarus klausimas-kaip padėti šaliai, kai visi pelnai, o kartais ir pačios investijos "išplaunamos" į atskirų veikėjų individualias sąskaitas užsienyje? Tereikia prisimint, kuri tauta paskutiniam dešimtmetyje pagarsėjo kaip didžiausi "šiukšlintojai" pinigais... Beje šis procesas (investicijų nuplovimas) tikrai nesvetimas ir Lietuvai, tik mes švaistom ES pinigus
"Geriau jau per metus uždirbti vieną procentą, nei prarasti vieną procentą arba dar daugiau" J.Rogers
|
|
| 2009-03-30 13:50 #29209 | |
|
Kas moka rusiskai: bankai pradejo "perimineti" turta. Zinoma galima versija, jog tai logiskas gelbejimo planas, susidarius esamai situacijai rinkoje, kas butu turbut tikra puse tiesos. Neuzmirstamas dalykas yra tik tas, kad pats bankinis sektorius ir sukure sitokia situacija, todel nezinau kaip jums, bet man "perima" turta skamba teisingiau.
SEB ir Swedbank planai Juodžiausia tamsa būna prieš aušrą.
Kas genialu tas paprasta, bet neatvirkščiai. |
|
|
|
2009-03-30 15:39 #29225
4
|
|
virgism : Jei vyksta defliacija, tai kaip JAV Treasuries realus pajamingumas yra neigiamas ? Tokiu atveju, sakyčiau kad JAV Treasuries realus pajamingumas yra "siaubingai didelis", ar ne ? ...manau nedera daryti tokių akivaizdžių klaidų. Jus galite manyti bet ką, tačiau situacijos esmės kaip matau suprasti nenorite. Klaidos nėra - vienmomentiškai vyksta ženkli defliacija ir realus JAV Treasuries pajamingumas lieka neigiamas. Defliuoja turtas, kurio vertės augimas buvo pastatytas ant skolos pamatų. O už JAV Treasury nėra jokio turto, tik pažadai. Tai skolos raštai. SuperAAAAA skolos raštai lyginant su visais kitais skolos raštais (valstijų, įmonių obligacijos ir t.t.). Pradiniame defliacijos etape šitie "superiniai" skolos raštai įgauna milžinišką pranašumą lyginant su visa kita skola ir nominaliai nedefliuoja, tačiau vertinant CPI infliacinius skaičius generuoja mažiau gražos nei vartojamoji infliacija - t.y.defacto neigiamas pajamingumas. Problema tame kad šiuo metu pasaulyje neliko jokio stabilaus ir mažai rizikingo investinstrumento kuris duotu grąžą didesnę už vartojamają infliaciją. Na ir dar šiek tiek apie visokias ...fliacijas... Susidaro įspudis kad tie protingai skambantys ekonomistų terminai trukdo daugeliui matyti realią situaciją. Žiūrėkyte į esmę: aktyvų kainos krito visame pasaulyje, nedarbo skaičiai auga visame pasaulyje, vartojamoji infliacija dėl įpumpuojamo likvidumo lieka aukšta/auga visame pasaulyje. Todėl teigti kad pvz. Rusijoje įsibega stagfliacija, o JAV defliacija yra neteisinga. Ir vienur ir kitur ūkis stagnuoja, nedarbas auga, infliacija yra dviženklė (čia remiuosi ne official JAV CPI, o Shadowstats teikiamais duomenimis, kuriuose infliacijos skaičiai yra kalkuliuojami taip kaip tai buvo daroma iki Clintono eros - t.y. be gedonistinių pagrąžinimų) - t.y. defacto ir Rusija ir JAV įeina į defliacinės depresijos periodą. Europa kiek atsilieka su infliacijos skaičiais, tačiau kiti du komponentai yra analogiški. Major change is not an occasional occurrence throughout history.
Paradoxically, it's the only constant... |
|
2009-03-30 15:59 #29228
1
|
|
|
Ashaman : Todėl teigti kad pvz. Rusijoje įsibega stagfliacija, o JAV defliacija yra neteisinga. Ir vienur ir kitur ūkis stagnuoja, nedarbas auga, infliacija yra dviženklė (čia remiuosi ne official JAV CPI, o Shadowstats teikiamais duomenimis, kuriuose infliacijos skaičiai yra kalkuliuojami taip kaip tai buvo daroma iki Clintono eros - t.y. be gedonistinių pagrąžinimų) - t.y. defacto ir Rusija ir JAV įeina į defliacinės depresijos periodą. Gal galima sužinoti, kurios prekių grupės nulėmė tą "dviženklę infliaciją JAV be gedonistinių pagrąžinimų": ar maistas JAV per metus taip smarkiai pabrango, ar kuras, o gal automobiliai ar šiaip kokia elektronika, jei ne, tai galbūt kaubojų skrybėlės ir batai su pentinais pabrango tiek, kad visas kitas grupes nusvėrė. Užtektų ir nuorodos, o mes jau patys pasistengsime suprasti tą "situacijos esmę". |
|
|
|
2009-03-30 16:40 #29234
2
|
|
Infliacija pike 2008 vidury ~13 proc., dabar sumažėjo iki ~8 proc. - vel gi dėl defliacinės depresijos ir idealy ji turi nueiti į "minusinę" zoną.
Nedarbas auga eksponentiškai ir jų skaičiavimais siekia ~ 19 proc., esant oficialiam ties ~8 proc. GDP -4 proc. Jei domina jų skaičiavimo metodologija galite tapti subscriberiu ir panagrinėti nuodugniai. Man pakanka pateikiamų skaičių, kuriuos, beja, cituoja nevienas nepriklausomas nuo valdžios/bankų analitikas. http://www.shadowstats.com/alternate_data Major change is not an occasional occurrence throughout history.
Paradoxically, it's the only constant... |
|
2009-03-30 16:49 #29238
2
|
|
|
2008 metų vidurys, JAV nedarbo rodikliai, šešėlinės statistikos skaičiavimo metodika ir kt. dalykai šiuo momentu manęs nedomina, domina tik atsakymas į paprastą klausimą, kurį uždaviau: kurios prekių grupės nulėmė tą "dviženklę infliaciją JAV be gedonistinių pagrąžinimų"?
Nes jei yra tokia ryški infliacija, tai juk ji turėtų atsispindėti kažkurių prekių kainose. Ar "šešėlinei" infliacijai tas negalioja? O gal ta "šešėlinė" JAV infliacija skaičiuojama rubliais? Jei taip, tada sutinku, viskas atitinka. |
|
2009-03-30 18:23 #29263
1
|
|
|
Ashaman : Žiūrėkyte į esmę: aktyvų kainos krito visame pasaulyje, nedarbo skaičiai auga visame pasaulyje, vartojamoji infliacija dėl įpumpuojamo likvidumo lieka aukšta/auga visame pasaulyje. Kas sudaro tą įpumpuojamą likvidumą? Vartojamoji infliacija turi mažėti. Kokie veiksniai turėtų ir galėtų ją mažinti? Dabar, jeigu nesiginčyti dėl statistinių duomenų tikslumo,pažiūrėkim į realiai jaučiamą situaciją šalia mūsų šiandien. Bedarbių kas savaitę po 8-10 tūkst. (kas savaitę ir toks kiekis tokioje mažoje teritorijoje),pažiūrim į savo apmokamas sąskaitas ir prekių čekius. Palyginam juos bent apytiksliai mintyse su ankstesniais.Ar man dar reikia skaityti spaudoje,o tuo labiau dar bandyti skaičiuoti ir ginčytis,koks yra ar numatomas infliacijos procentas?Čia tik vartojamosios infliacijos terminą tegalime naudoti. Bedarbystė auga(mažėja žmogaus ar šeimos pajamos), vartojamoji infliacija didėja,įvyksta sandūra ties kažkokia riba - juk tai aklavietė.Bet aklavietės realiam gyvenime ekonomikoje neįmanomos. Reiškia,kažkas turi keistis.Taigi kas? Kas šioje situacijoje gali išvesti iš tos aklavietės? Aklavietėje teorijos ir gražbyliavimai apie ateitį nebeveikia,turi vykti kažkoks veiksmas realus, ekonominis,gal net savaiminis.Net jeigu mes tokio termino nežinosime ar nesugalvosime. |
|
2009-03-30 18:29 #29264
4
|
|
|
idomiai cia ( forume) viskas rutuliuojasi... toj pacioj valty sededami, kaltiname vieni kitus, kas blogesnis ( JAV ar Rusai, ar dar bala zino kas
|
|
| 2009-03-30 21:45 #29313 | |
|
Nepiktas : idomiai cia ( forume) viskas rutuliuojasi... toj pacioj valty sededami, kaltiname vieni kitus, kas blogesnis ( JAV ar Rusai, ar dar bala zino kas Čia niekas nieko nekaltina, o vyksta konstruktyvi, rimta,labai įdomi diskusija. Tik temoj 'pafilosofuokim' su lorpak gali pakilti 'VIRŠ' ir 'platesniam vaizde' skraidyti tuštumoj "Žmogus, kuriam pasisekė,- tai žmogus, kuris darė tai, ką kiti tik ruošėsi daryti"
P.J.Renard |
|
|
|
2009-03-31 12:50 #29377 |
|
Ismintingieji kurmiai, ka manote apie US obligaciju shortinima. Manau ilgalaikeje perspektyvoje (1-2 metams) gali buti gera investicija. Obligaciju pajamingumas arti 0, vadinasi kilti obligacijos neturi kur. O kristi gali del keliu dalyku:
1. tiketinas trumpalaikis atsigavimas akciju rinkose, is to seka pinigu perpumpavimas is nepelningu obligaciju i akcijas, rezultate obligacijos pinga. 2. JAV viriausybes skolinimasis didina infliacijos baimes, rezultate investuotojai i obligacijas reikalauja didesniu palukanu, obligacijos pinga. 3. dideja baime, kad JAV vyriausybe nesugebes aptarnauti savo skolos, dideja tikimybe, kad gali buti sumazintas vyriausybiniu obligaciju reitingas, rezultate obligacijos pinga. 4. Kinija nustoja pirkti JAV vyriausybines obligacijas, pasiula virsyja paklausa, obligacijos pinga. 5. Net jeigu FED toliau pirks dideliais kiekiais obligacijas, kaip daro dabar tai didins infliacijos baimes, taciau kaip matome po situ FEDo veiksmu obligaciju brangimas buvo trumpalaikis (nors ir agresyvus) ir ne toks jau stiprus. P.s. too virgism, nesuprantu, ka tu ten nori pasakyti su tais savo pavizdziais. Mano supratimu Ashaman viska tau teisingai isdeste. Nemaisyk obligaciju pajamingumo su pelnu gaunamu is investiciju i jas. Arba rasyk aiskiai nepalikdamas neatsakytu klausymu, arba pats pasymokik ekonomikos. "Pabandysiu parodyti ant pirštų: 1. Prieš metutus Dzonas nusiperka T-bills. 2 Šiandien parduoda. Už sumą, kurią jis gauna šiandien, Dzonas galės isigyti daugiau/maziau: 1. NT ? 2. Kuro ? 3. Automobiliu ? 4. Maisto ? 5. Drabužių ? Atsakyk į šiuos klausimus." |
|
|
|
2009-03-31 13:17 #29382 |
|
Tiesiog norėjau , kad Ashman įrodytų, jog realus(ne nominalus) JAV treasuries pajamingumas yra neigiamas. Tai juk tau ir pasake, nominalus obligacijos pajamingumas minus vartojamoji infliaciaja yra neigiamas sakaicius (procentas). Ka ir Ashaman pavadino realiu pajamingumu. |
|
2009-03-31 13:25 #29385
1
|
|
|
polis : Tiesiog norėjau , kad Ashman įrodytų, jog realus(ne nominalus) JAV treasuries pajamingumas yra neigiamas. Tai juk tau ir pasake, nominalus obligacijos pajamingumas minus vartojamoji infliaciaja yra neigiamas sakaicius (procentas). Ka ir Ashaman pavadino realiu pajamingumu. Na o aš norėjau sužinoti, kokių prekių brangimas nulėmė šiuo metu dviženklę realią (pasak Ašamano, "be gedonistinių pagražinimų") vartojamąją infliaciją JAV. Paskui pats susipratau, kad ta infliacija "be gedonistinių pagražinimų" - tai ta pati JAV infliacija, tik skaičiuojama rubliais (nes taip - teisingiau). Jau ne pirmą kartą pastebiu, kad Ašamanas kažkur prapuola, kai tik susiduria su tiesioginiais kontrargumentais. Turbūt šį kartą tai susiję su tuo, kad iš numirusių prisikėlė ir vėl apsireiškė Avantiūristas. Turbūt Ašamanas pas jį nulėkė pasisemti išminties. Ašamanai, nekantriai lauksime ką paporinsi sugrįžęs. |
|
|
|
2009-03-31 13:34 #29387 |
|
virgism : Taip, bet kaip prie defliacijos (minusinė infiliacija) gali būti neigiamas realus pajamingumas ? Nes kitame Ashman poste jau įvardijama, kad JAV ir pasaulyje šiuo metu vyksta "siaubinga defiliacija". Aisku, kad vyksta nesusikalbejimas. Oficiali metine JAV infliacija - core CPI yra 0.2%, o pagal http://www.shadowstats.com/alternate_data skaiciavimus 8% |
|
2009-03-31 14:29 #29393
1
|
|
|
polis : Tai juk tau ir pasake, nominalus obligacijos pajamingumas minus vartojamoji infliaciaja yra neigiamas sakaicius (procentas). Ka ir Ashaman pavadino realiu pajamingumu. Man šioje vietoje kilo neaiškumas. Vartojamojoje infliacijoje ir investavime vaikšto skirtingi pinigai.Vartojamoji infliacija sudaro gan nedidelę turtingų žmonių pinigų dalį - nesuvalgysi daugiau,negu telpa į skrandį. Taigi, vartojamoji infliacija priverstinai mažina pinigų kiekį(alkanas ir šaltyje žmogus negyvens), kuris dalyvauja bet kokiame investavime. |
|
| 2009-03-31 14:32 #29395 | |
|
virgism: O Švyturys nori, kad parodytų, kad JAV per paskutinius metus sukėlė dviženklę infiliaciją. Vis laukiame, kol Ashman avanturisto žodį daneš iki šito forumo. gal sutarkite, kad Ashaman ir Ko. kalba, kaip monetaristai, finansistai, etc. Yra toks požiūris į daiktus, kad pinigai valdo pasaulį, va tie žmonės jam ir atstovauja. Šiandien Ashaman vadinama anglo-saksų finansinė sistema tiesiog žlunga, mūsų akyse. Čia jis absoliučiai teisus. Ir tą termina "anglo-saksų" ne Ashaman, ir ne Avantūristas sugalvojo. Tai gana populiari tema vakarų spaudoje, jei kalbant ne apie oficiozus. Oficiozai, kaip gerais sovietiniais laikais, tyli, kai naudinga patylėti "History repeats itself, first as tragedy, second as farce." Karl Marx
|
|


2
.
