keturiose vietose buvo kažkaip vardiniai raginama balsuoti už Ingridą

Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/beprecedentis-ivykis-marijos-radijuje-vytauto-landsbergio-interviu-buvo-cenzuruotas-ir-uzblokuotas.d?id=81246833


Ech tie beretes net savo patriarcha i reklama itrauke. Nesuveike

http://www.respublika.lt/lt/naujienos/lietuva/lietuvos_politika/europarlamentarams_teks_ieskoti_zemiskesniu_darbu/

Ką veiks dar vienas, į EP neperrinktas mūsų šalies atstovas - Antanas Guoga, - išsiaiškinti nepavyko.
Reklaminiuose plakatuose teigusio, kad „Guoga vienas už visus“ ir skrajutėse rašiusio „Gera turėti bent vieną, kuris padės Briuselyje. Išsaugokite šią skrajutę“ bei „Jei prireiks mano pagalbos, visada kreipkitės“, politiko per visą dieną nepavyko pasiekti nei nurodytais telefonais, nei elektroninių paštų adresais.

Europarlamentaro biuro atstovė patikslino, kad ir nepavyks: „Antanas Guoga šiuo metu „įjungęs tylos režimą“ ir jokių komentarų neteikia.“

Įdomu, europarlamentarai visą atlyginimą sau pasiima ar dalį į partijos obščaką sumeta

Maldeikiene gudriausia, savo partija ale turi

Biškį pagelbėsiu politinformatoriui Paršeliui įkėlinėjant nuorodas ir rusiškos žiniasklaidos.Nebespėja.
https://progress-news.ru/articless/?p=64637&t=1559151114&h=$1$jpsiyzle$ZnT0O122cR2MnFNs0wR9s/
Siūlau atkreipti dėmesį į žiaurią antraštę ir pirmą pastraipą.Rasija kaip senais gerais laikas

Zmonems nebepakanka didesnes minimalios algos ar didesniu pasalpu,jie jau pribrendo gyventi geroveje.Taip ir bus dabar.

Utiutiu, nepavuko i evroparlamenta algos geros nulekt, nors raitesi kaip zaltys be paziuriu is vis. Dabar verkai kad su juo kaip su skuduru nesitare is Seimo pirmininko posto vercia.

https://www.lrytas.lt/lietuvosdiena/kriminalai/2019/05/31/news/karsti-ivykiai-jurbarke-ieskomi-17-metes-baugintojai-mokykloje-intensyvios-apklausos-10568921/

Visi šie trys rezonansiniai nusikaltimai tarpusavyje nėra susiję, bet turi bendrų bruožų – nepilnamečių žiaurumas, įžūlumas, įsivaizdavimas, kad jie turi tik teises, bet ne pareigas.

Na dar kontrobanda, narkotiku biznis ir bardakas teisesaugoj

Sitos bylos epilogas manau puikiai pademonstruos ko vertas visas LT juridinis institutas. Tiksliau jau demonstruoja - mergiotes vos neuzmuse, o kaltinamasis laisveje su kaltinimu isprievartaut. Lol, turint omenyje aukos traumas - gal tai visgi pirmoje eileje bandymas nuzudyt ?

Pas jankius butu patupdytas ir dziaugtusi atsipirkes minimum 20 metu kalejimo.

Teveliai jobani politikai, biurokratine klase auksciau uz visus - seni geri sovietiniai laikai. Nera jokio skirtumo nuo ruskeliu kur jobani cinovnikai daro ka nori. Bet jus gi toliau vaidinkit europa, idiotu shaika.

Taigi dave 1000 euru prokurorei ir viskas ciki

http://www.respublika.lt/lt/naujienos/nuomones_ir_komentarai/bus_isklausyta/kodel_lietuvoje_pralaimi_tautine_ideja/

A.JUOZAITIS : Žinau, kad konservatorių partijoje labai populiaru smerkti Antaną Smetoną. Tai rodo, kad neoliberalistiniam jaunimui nei tauta, nei valstybė, nei religija nieko nebereiškia. Reiškia tik įdomus ir patogus gyvenimas, kuris tęsiasi maksimum iki 40 metų, o paskui ateina prablaivėjimas. Konservatoriai vadovu įsitaisė agresyvų, neoliberalų jaunuolį, kuris, padedamas senelio, ir toliau formuoja Lietuvos sąmonę. Mes turime tai įveikti demaskuodami Tėvynės Sąjungą. Tas demaskavimas yra bjaurus dalykas. Latvijoje jau seniai yra susivienijusios nacionalinio intereso jėgos, Estijoje taip pat. Suomijoje, kur sąmonė, atrodo, tikrai amerikonizuota, stipriausia suomių partija. Lenkijoje yra tiek sustiprėję nacionalinio intereso pamatai, kad noeliberalizmas, nors ir laimėdamas miestuose, nelaimi totaliai. Ką dabar lenkai padarė? Jie tiesiog su visais nacionaliniais projektais skatina gimstamumą ir stiprina tautinį pagrindą. Pas mus nėra nieko panašaus. Pas mus viskas susiveda į tą, literatūriškai pasakius, prakeiktą lietuvišką nuolankumą. Su tokia pačia energija šokom nuo vilko ant meškos. Norėčiau pasakyti tiek, kad lietuviškas instinktas ieškoti pono niekur nedingo. Net ir prezidento rinkimai parodė, kad mums įdiegtas pono įvaizdis. Nes buvo išrinktas pats turtingiausias, pats labiausiai turtus demonstruojantis žmogus. Viskas yra teisinga, išrinkome tai, ko esame verti.

A.RUDYS: Pirmas dalykas, kai tik Lietuvoje atsirado galimybė laisvai spausdinti, laisvai skelbti idėjas, įsikūrė atviros Lietuvos fondas, kuris disponavo labai dideliais pinigais ir jo finansuojamas inteligentijos sluoksnis gavo išėjimą į viešumą. Bet buvo viena sąlyga - kad jis platins liberaliąją ideologiją. Antras dalykas, atsiradus judėjimo laisvei, daug jaunų žmonių iš Lietuvos buvo pakviesta į užsienio valstybes, kuriose jie gavo stipendijas, mokėsi liberaliosios ekonomikos, liberaliosios filosofijos, žurnalistikos. Kitaip sakant, liberalios ideologijos. Didelė dalis sugrįžusių pradėjo skleisti tą ideologiją. Vis dėlto pirmoje stadijoje, kai žodis „visuomeninis“ buvo labai populiarus ir labai teisingas, reikėjo griauti to meto valstybinę sistemą po visuomeninių organizacijų struktūromis, kurios daugiausia buvo finansuojamos iš užsienio irgi liberalių demokratinių fondų. Štai, Lietuvos radijas ir televizija. Buvo sudaroma visuomeninė taryba, tokių žmonių, kurie atstovautų tautinėms idėjoms, neliko nuo pirmos kadencijos. Spauda labai greitai atiteko verslo sluoksniams, spauda pasidarė oligarchinė arba ėmė atstovauti užsienio kapitalui. Savaime aišku, kad verslas, didysis kapitalas, yra absoliučiai nesuinteresuotas nacionalinės valstybės buvimu. Natūralu, kad Lietuvos spauda pasidarė antinacionalinė. Turiu minty, kad atinacionaline tapo ne tik valstybine prasme. Iš jos pašalintos tautiškumo idėjos. Jeigu jų nėra viešojoje erdvėje, tai atrodo, kad jų nėra visiškai. To ir pasiekta. Aš prisimenu, kokia fantastiškai puiki buvo Meilės Lukšienės vadovaujamos darbo grupės parengta tautinės mokyklos koncepcija. Rezultatas - mes turime absoliučiai priešingą, kosmopolitinės mokyklos koncepciją, įdiegtą realiame gyvenime. Tik lenkų rinkimų akcijos valdomuose rajonuose mokyklos veikia pagal M.Lukšienės koncepciją, jos principus. Jie rūpinasi savo mokinių tautiškumo išlaikymu.

Politikai Lietuvoje irgi didžiąja dalimi priklauso nuo stambių monopolijų pinigų ir nuo Europos Sąjungos skiriamų pinigų. Kaip žinote, į duodančią ranką niekas nekanda. Vadinasi, Lietuvos politinis elitas, kurio pajamos daugiausiai yra iš stambių šaltinių - iš verslo arba Europos Sąjungos perskirstymo būdu, tikrai yra nenusiteikęs lietuvių tautos išlikimo klausimu dirbti rimčiau, bent jau nuoširdžiai.

http://www.respublika.lt/lt/naujienos/lietuva/lietuvos_politika/i_ep_mikriuku_o_kur_zadeti_tukstanciai/

Vargas vienas dirbt lt

Švedijos teismas patvirtino Lietuvai nepalankų 2016 metų Stokholmo arbitražo sprendimą valstybės ir Rusijos dujų koncerno „Gazprom“ ginče – pagal šį sprendimą Lietuva neatgavo maždaug 1,5 mlrd. Eur permokos už itin brangiai pirktas rusiškas dujas.

Vyriausybė turėjo vilties, kad 9 mln. eurų Lietuvai kainavęs arbitražo sprendimas bus visiškai ar iš dalies panaikintas ir pripažintas negaliojančiu.


Plačiau: https://www.vz.lt/pramone/energetika/2019/07/04/svedijos-teismas-patvirtino-arbitrazo-sprendima-lietuvos-ir-gazprom-gince#ixzz5siaCMUVy

https://www.nauseda2019.lt/kad-suprasciau-reikejo-gero-spyrio

Ir tada, įgijęs vakarietiškos patirties pasukote, tiesiai į banką?

Ne, kaip tai banaliai gal ir skamba, bet grįžau dirbti Lietuvai. Tada daug ką darėme galvodami ne apie save, o valstybę. O ir kaip ekonomistui šis darbas buvo labai kūrybiškas. Juk tada praktiškai nuo nulio kūrėme savo valstybės ekonomikos, finansų sistemą. Įsivedinėjome litą.
Iš Vokietijos grįžome su šeima ir mūsų bendro gyvenimo pradžia buvo labai varginga.

Kai suvokiau, kad vis dėlto esu ekonomikos analitikas, įsidrąsinau ir nuėjau į tuometį „Vilniaus banką“. Pasakiau, kad noriu dirbti vyriausiuoju ekonomistu, t. y. to, ko išmokau Vakaruose. Nuo tada prasidėjo mano darbo karjera privačiose struktūrose.
Niekada nesijaučiau tarnaująs svetimšaliams, nes visada dirbau Lietuvos visuomenei. Ekonomisto pareigos niekada nebuvo susijusios su produktų pardavimu. Jo uždavinys – pateikti ekspertines įžvalgas visuomenei, net ir tas, kurios kažkam nepatinka.

Ar esate pastebėjęs, kokiu procentu išsipildydavo jūsų prognozės?

Kažkada dariau išsamesnį tyrimą, kuris parodė, kad tos prognozės pasitvirtina 73-80 proc. Kartais būna, kad teisingai numatai tendencijas, bet neįvertini jų mąsto. Mano vertinime, tai jau nepasitvirtinusi prognozė. Antai, 2009 metais mes prognozavome BVP kritimą 1,5 proc., o jis buvo dešimt kartų didesnis.

Dar vienas karjeristas prisitaikelis prognozuotojas ir smegenu plovejas. Nu randam ka issirinkt

Kur taip skubi (ar nepakvietė į Nausėdos vakarėlį), dar labai anksti daryti tokias išvadas...

https://www.lrytas.lt/lietuvosdiena/aktualijos/2019/07/13/news/nenupudruotas-d-grybauskaites-10-metis-uzsakytos-bylos-zluge-projektai-ir-malones-saviems-11082417/

Saviems už nuolankią tarnystę – medaliai, privilegijos bei aukšti postai strateginėse įmonėse, ambasadose, muziejuose. Ir dar šampano sklidinos taurės, įamžintos ir pompastiškoje dokumentinėje dramoje „Valstybės paslaptis“. Neparankiems ar neįtikusiems – grūmojimai, slaptos pažymos, įtarimų šešėlis, sužlugdyti projektai, tamsia dėme paženklintas vardas.
Bet vyrai paprašė kavos ir dar ėmė prieštarauti, nes dirbo gerai, ryžtingai kovojo su valstybės turto grobstytojais, nusikaltėlių gaujomis. Pareigūnai išgirdo, kad kitaip S.Daukanto rūmų šeimininkės reitingai nebus aukšti.
Į filmą nepateko ir Latvijos televizijos žurnalisto Gundaro Rederio klausimai, kurie papiktino mūsų šalies vadovę: „Mes nesitarėme dėl šio klausimo. Aš nenoriu apie tai kalbėti!“ Bet tuos klausimus ir juos lydėjusį nepasitenkinimą 2015-ųjų pavasarį išgirdo visa Latvija – ta nuoširdi kaimynė, kurios pagerbti į nepriklausomybės šimtmečio minėjimą D.Grybauskaitė pernai rudenį nenuvyko sugedus Karinių oro pajėgų lėktuvui. Dėl esą prastų oro sąlygų ji pernai nenuvyko ir pasveikinti estų su valstybingumo šimtmečiu. Šiemet jos nebuvo Europos Sąjungos ir Arabų lygos viršūnių susitikime Egipte, o 2010-aisiais – per vakarienę su Jungtinių Amerikos Valstijų vadovu Baracku Obama Prahoje.
Grėsmę, apie kurią prieš filmavimo kamerą kalbėjo šalies vadovė, ji jautė visus dešimt metų. Tai buvo ne tik Rusijos vadovo Vladimiro Putino esą Lietuvai išsakyti reikalavimai, tarp kurių – nestatyti savo atominės elektrinės. Grėsme tapo ir gimtosios šalies žmonės, kūrę darbo vietas ar dirbę valstybės tarnyboje, taip pat – mistiniai oligarchai, kurių pavardės per dešimtmetį taip ir nebuvo garsiai įvardintos. D.Grybauskaitė net neslėpė, kad kovą su grėsmėmis nukreipė į šalies vidų.
– Nusikaltėlių turime pakankamai. O niekas nėra pasodintas, – 2009 metų rugsėjį rėžė prezidentė, taip sumenkindama ir pareigūnų iki tol vykdytą kovą su korupcija, mafijos grupuotėmis. Vėliau vadinamasis tulpių paštas atskleidė, kad tokie griežti pareiškimai tebuvo kruopščiai apgalvoto įvaizdžio kūrimas.
D.Grybauskaitė laiškus, kuriuos paviešino „Lietuvos rytas“, siuntė tuometiniam liberalų partijos lyderiui Eligijui Masiuliui. Viename jų ji perdavė linkėjimus „MG Baltic“ prezidentui Dariui Mockui ir prašė patraukti skaliką. Gal imtas pavyzdys iš dažno rūmų svečio konservatorių patriarcho Vytauto Landsbergio, kuris nepatikusius žurnalistus yra pavadinęs šunauja? Ne vienas politikas buvo jautrus kritikai, bet D.Grybauskaitė jos tiesiog nepakęsdavo. Matyt, ne veltui iš Prezidentūros sklido kalbos apie kumščiu trankomą stalą ir svaidomus puodelius.
Patarėjai taip stengėsi išaukštinti viršininkę, kad jai priskyrė ir svetimų pergalių, parodydami kadrų iš laikų, kai atsirado Darbo partijos juodosios buhalterijos byla.
ei V.Putinas iš tiesų buvo pareikalavęs, kad Lietuva neturėtų savos atominės elektrinės, tai toks reikalavimas įgyvendintas šimtu procentų. Kaip vieną didžiausių grėsmių D.Grybauskaitė ir jos vadovaujami patarėjai matė bendrovę LEO.LT, kuri turėjo statyti atominę elektrinę.
Eksministras nepaminėjo, kad Lietuva galėjo jau gerokai anksčiau turėti SGD terminalą, bet galimi investuotojai buvo apjuodinti, prieš juos sukurpta baudžiamoji byla, kuri galiausiai subliūško.
– SGD terminalo byloje figūravo verslininkas Bronislovas Lubys, kurio teisininkai parengė sutartį. Buvo įžvelgtas kriminalas, pradėta baudžiamoji byla, ji buvo nagrinėjama septynerius metus. Finalas – terminalo statybos nusitęsė 10 metų, o kaltų nėra. Kiek dar yra tokių išteisintų, kiek žalos atlyginta? Senosiose Europos Sąjungos šalyse žala būtų atlyginta net ne ginčo tvarka, – „Lietuvos rytui“ yra sakęs Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Gintaras Jasaitis.
Kaltės kratomasi ir dėl milžiniškos skolos, kuri prislėgė Lietuvos pečius užklupus sunkmečiui. Tačiau tada D.Grybauskaitė ragino nesiskolinti pigiau. O netrukus pati skolino valstybei už dideles palūkanas ir turėjo gerai uždirbti. Seimo Biudžeto ir finansų komitetas, atliekantis 2008–2009 m. ekonominės krizės aplinkybių tyrimą, apskaičiavo, jog dėl šio sprendimo mūsų šalies nuostoliai 2009–2018 m. siekia iki 2,1 mlrd. eurų. Šių metų vasarį Gargžduose susitikęs su vietos gyventojais premjeras Saulius Skvernelis irgi kalbėjo apie valstybės dengiamą skolą – vien už palūkanas ir administravimą per metus sumokama apie 500 mln. eurų.
Šaliai skaudžiai kirto ir banko „Snoras“ drastiškas uždarymas. 2011-ųjų lapkričio 16 dieną perėmus banką, kuris galėjo būti išsaugotas ir veikti toliau, buvo įleisti brangūs užsienio konsultantai, o indėlininkai palikti kantriai laukti eilėse. Vienas prokuroras jau po „Snoro“ uždarymo paklausė aukšto Lietuvos banko atstovo, kas už to slypėjo, ir išgirdo atsakymą: „Tai politika.“ „Snoras“ buvo tapęs bendrovės „Lietuvos rytas“ akcininku, o ši žiniasklaidos grupė nepataikavo D.Grybauskaitei, joje dirbantys žurnalistai drąsiai rėžė kritiką.
Nepamatuotų ambicijų karai, nepasitikėjimas investuotojais, verslininkų ir politikų kiršinimas, dirbtinių priešų kūrimas, įtampos kurstymas tarp valdžios institucijų – tokį valstybės modelį bandyta įtvirtinti. Viršenybė priklausė tiktai vienam asmeniui. Galbūt dėl vidinės baimės? Šalčiu dvelkusiuose S.Daukanto rūmuose buvo menkinami kandidatai į ministrus. Prezidentūros priimamajame jie sulaukdavo pašaipų, anglų kalbos egzamino. O teisėjai, siekę aukštesnių pareigų, išgirsdavo ir žeminančių klausimų. Pavyzdžiui, kodėl jų batai padėvėti.
Apie D.Grybauskaitės šalyje kurstytą priešpriešą yra kalbėjęs ir buvęs patarėjas Linas Balsys, apibūdinęs ją kaip reiklią vadovę, intrigų meistrę. – Per rinkimų kampaniją mes kalbėjome, kaip stiprinti demokratiją, – apie regionų tarybą, išminčių tarybą, teisėjų tarėjus. Paaiškėjo, kad to nereikia. Tikslas vienas – aukšti reitingai, – sakė L.Balsys. Bet ne taip paprasta buvo laikyti kumštyje tuos, kurie sunkiai iškovojo laisvę, kurie jau buvo įstoję į Europos Sąjungą ir NATO. Prieš juos buvo smogiama slaptomis pažymomis, klausomasi pokalbių. Baimės atmosfera taip išsikerojo, kad žmonės net ėmė bijoti atvirai kalbėtis telefonu. Teisėsauga buvo paversta politikos įrankiu.
– Mano dukra nori išvykti iš Lietuvos. Žmonės bėga iš savo gimtinės, nes valdžia į juos žiūri kaip į vergus. Jei aukšti politikai nesikištų į bylas, jei turėtume stiprų nepriklausomą generalinį prokurorą, tiek daug žmonių nebūtų išvykę. Aukšti politikai pasijuto dievybėmis. Jie kapoja galvas, kad žinotume savo vietą. Jie baudžia arba papirkinėja. Mus pavertė baudžiauninkais. Pastaruosius metus šalyje vykdomas teisingumas nedaug kuo skyrėsi nuo padėties Rusijoje, – „Lietuvos rytui“ yra sakęs Vilniaus apygardos prokuratūros 1-ojo Baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiasis prokuroras Julius Rėksnys.
Nors nemažai žmonių, kurie buvo iš anksto nuteisti, jau išteisinti, nė vieno jų nebuvo atsiprašyta. Atsiprašymą galima išgirsti demokratinėje valstybėje, bet ne policinėje, diktatoriškoje.
Ji žybtelėdavo užsienio scenoje, tačiau buvo itin reta viešnia Lietuvos provincijoje, kurią per dešimtmetį nustekeno skurdas, nedarbas ir viena didžiausių emigracijos bangų. Buvo išskirtos šeimos, tėvai išvyko užsidirbti palikę vaikus seneliams ar kitiems giminaičiams. Dalis emigrantų sugrįždavo trumpam per šventes, o kiti išsiveždavo vaikus ir savo ateitį susiejo su kita šalimi. Nemažos dalies emigrantų likimai nežinomi. Kaip ir D.Grybauskaitės asmeninis gyvenimas, kupinas paslapčių.

https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/putinas-pasveikino-nauseda.d?id=81713655

Nu viskas aisku kas Nauseda pastate i posta. Jei Putinas sugebejo Trumpa pastatyt, tai toki kaip Nauseda kaip du pirstus apslapint.

macho nesislapina, jis myza aukstu spaudimu. ant tiek aukstu, kad tuos du pirstus gali nupjauti su srove

Rado du užslaptintus D. Grybauskaitės pirkinius: jokių leidimų, atgalinės datos – teisintis nebando

Skaitykite daugiau: https://www.lrytas.lt/lietuvosdiena/aktualijos/2019/07/15/news/rado-du-uzslaptintus-d-grybauskaites-pirkinius-jokiu-leidimu-atgalines-datos-teisintis-nebando-11103787/?utm_source=lrExtraLinks&utm_campaign=Copy&utm_medium=Copy

komentaras:

Ir čia mes kalbame apie tą pačią Dalia Grybauskaite??? Siaube siaube.... Ar čia tikrai ta pati 🌷 kuri kėlė tokius aukštus skaidrumo reikalavimus??? Marija svenciausioji leiskis į žemę...

+

suderinti klausimai

+

kuom baigesi istorija del milijardu pinigu Maximos nesumoketu i LTU biudzeta?

Aciu, kad buvai.

(kur cia nusispjaut?)

Kol tokie sazines ubagai vadovaus Lietuvai - gero nebus.

Na jau nereikia... tokius nereikšmingus dalykus net postinti neturėtų kilti ranka, jau nekalbu apie žurnalistų žaidimus. Bet ko tikėtis iš tokios reputacijos veikėjų