O aš laukiu, kol kompiuteris sugebės išspręsti uždavinį :
"Dėžėje buvo septynios kortos, sunumeruotos skaičiais nuo 1 iki 7. Pirmas išminčius atsitiktinai ištraukė iš dėžės 3 kortas, tada antrasis ištraukė 2 kortas (dėžėje liko 2 kortos). Pažiūrėjęs į savo skaičius, pirmasis išminčius sako antrajam: „Aš žinau, kad tavo skaičių suma lyginė.“ Kam lygi pirmojo išminčiaus ištrauktų skaičių suma?"

greičiau už pirmoką....

Labai dažnai prekės aprašymas ant įpakavimo būna mikroskopinėm raidėm. Vien dėl šito apsimoka, nekalbant apie šimtus kitų dalykų. Greičiausiai rimtas2 bijai mikropasaulio?
Beje, būtent mažėjimas yra mūsų civilizacijos ateitis. Apie tai būtinai pakalbėsim atskirai.


Greičiausiai yra viskas vienu metu - praeitis, dabartis, ateitis.
Taip kur kas logiškiau, nes kas tas dabartis - sekundė? 1/1000 sekundės?
Mūsų smegenys supranta laiką kaip visumą - kitaip būtų neįmanoma egzistencija.
Laikas, kiek žinoma, nėra kažkoks nekintamas dydis, jis reliatyvus.
Nėra absoliučiai jokios garantijos, kad laikas eina iš praeities į ateitį.
Greičiausiai tai tik iliuzija.


Kai tik atsiras dirbtinis intelektas, iš kart ir sugebės. Ne tik šitą, bet ir visus kitus uždavinius.
Štai appsas "SoundHound" atpažįsta visas dainas, kurias klausau per radiją.
Elementaru, niekas net nebando stebėtis.

12

Pirma reiks sulaukti tos šviesios ateities, kada programuotojai sugebės savarankiškai išspręsti fizzbuzz problemą. Nuoroda.

Nieko naujo.. zmones prisirase i savo CV N sertifikatu netgi i elementarius teorinius klausimus neatsako, apie praktines uzduotis net nera ka kalbet.

O del strigimo ties paprastomis problemomis - daznai stringama nes jos buna logiskai papainiotos arba problemos paprastumas sudaro daug sprendimo variantu kodo rasyme ir programeris pasimeta kaip cia geriau parasyt. Kaip parasyt kad veiktu - vienas dalykas, o kaip parasyt kad veiktu ir kodas butu 'grazus' bei atitiktu tam tikrus reikalavimus - kitas.

Bestudijuojant psichologijos dėstytojas pateikė eksperimento su aritmetikos uždaviniu pavyzdį, kažkas iš serijos "dviratis juda X greičiu, į jį skrenda musė Y greičiu, atstumas tarp jų Z ir t.t., kada susidurs?". Matematikos studentai, pratę spręst aukštosios matematikos uždavinius, laužė galvas kelias dienas, ketvirtokai mokinukai išsprendė per 10 min.

Moralas- didelis žinių bagažas trukdo mąstyti paprastai. Na bet algoritmus kurti save programuotoju vadinantis žmogus turėtų. Ar programuotojas tas, kuris tik sugeba patweakinti kokį frameworką pagal poreikius (retorinis klausimas)?

Siais laikais programinimas jau ganetinai plati sfera todel sunku vienareiksmiskai nusakyt ka jis turi moket o ko ne. Bendru aspektu yra reikalingas loginis mastymas kuris tarnautu ivairiausioms uzduotims sprest, matematines tik maza dalele is ju.

Paprastai programeriui atlikti uzduotims skiriamas sotus laiko limitas, todel tokie visokie specifiniai paskaiciavimai gali buti atlikti ir sugalvoti jo paties per 5, 10, 60, 480 minuciu, gali buti tiesiog istraukti interne. Reikia vengti dviracio isradinejimo. Ziniu bagazas cia visumoje reikalingas didelis ir to bagazo poreikiai ateityje nuolatos auga, jeigu mokesi uzrasyt FuzzBuzz algoritma kuris yra simple, bet nieko nezinosi apie frameworka, technologijas, paternus, tai toks ir programeris is taves. FuzzBuzz uzrasymas tik parodys kad potenciala turi..

Gaila, bet programeriams, IT specams ateina sunkūs laikai. Problema ta pati - globalizacija, kompiuteriniai tinklai, ir baisieji Debesys.
Firmos, didelės ir mažos, atsisako vietinių serverių, ir pereina į Amazon Web Services (AWS). Ne tik firmos, bet ir valstybinės tarnybos. Tai padeda savikainą numušti dešimtis kartų.

Kiekvieną dieną, startup'as Climate Corp. atlieka daugiau nei 10.000 ateities oro sąlygų simuliacijų (2 metams į priekį) vienam milijonui regionų Jungtinėse Valstijose. Duomenys analizuojami atsižvelgiant į šaknų struktūrą ir dirvožemio poringumą ir paruošiamas derliaus draudimas tukstančiams fermerių.

Kita kompanija Cue analizuoja iki 500 milijonų e-mailų, Facebook atnaujinimų, korporacijų dokumentų, kad pasiūlyti bet kurio asmens pilną charakteristiką.
Cue kompiuteriniams Amazon pajėgumams išleidžia $100,000 per mėnesį, darant savarankiška tai kainuotų apie $2 millionai.

Vokiška Spiegel TV sumokėjo AWS už 20 000 programų skaitmeninių kopijų pagaminimą mažiau, nei būtų išleidę savo serverių elektros energijos apmokėjimui.
Ispanijos bankas panaudojo AWS ir pagreitino kredito rizikos analizę nuo 23 valandų iki 20 minučių.

Sparnus kelia Google Cloud ir Microsoft Windows Azure. Gigantiški kompiuteriniai centrai kuriasi visame pasaulyje, kur kas greičiau nei buvo manyta. Reikia pajėgumų - jų yra, ir yra akimirksniu.

Net aš moku tiek Google, tiek Amazon AWS. Servisas - superinis, kainos - juokingos. Ir tai tik pradžia.
Su jais konkuruoti gana beviltiškas reikalas.

Tai cia matau gresme adminams ir visiems kitiems pelesius serverinese auginantiems. Tik del programeriu kazkaip nesupratau, servisai save patys nuo siol programuosis ? Ar jie prisamdys daug pigiu indu ? Su tais indais cia irgi anksciau gasdino kad numus kainas IT per visus galus, ogi pasirodo kad mazai kas is tu indu dirba profesionaliai ir yra standartiniai paprastu tasku ir copy&paste kepejai. Ta pati istorija kaip su kiniska produkcija..

AWS teikia tik infrastruktūros paslaugą. Kaip tik savaitgalį žiūrėjau AWS Summit 2012 Australia įrašą, kuriame Amazon atstovas labai aiškiai atskiria už ką atsako jie ir už ką atsako klientas (žr. nuo 03:05). Administratorių paklausa niekur nedings. Jų net gi trūksta dabar. Programuotojų taip pat.

Iš kaštų pusės žiūrint yra nevisai taip, kaip tu sakai. Čia tik labai specifines užduotis atliekant galima reikšmingai sutaupyti. Tu, beje, tik tuos pavyzdžius ir paminėjai. Kitais atvejais tai yra gan brangi paslauga, nes apmokestinamas tiek kiekvienas išeinantis GB, tiek kiekviena disko rašymo/skaitymo operaciją.

Mano bot'as taip pat sukasi pas AWS. Bet vėl gi, tai yra specifinė, nereikalaujanti didelių resursų, užduotis. Todėl kainuoja pigiau nei bet kuri kita alternatyva. Be to galėjau pasirinkti Virdžinijos valstijoje esantį duomenų centrą, kuris nuo OANDOS serverių nutolęs vos per 3-4 milisekundes. Tai irgi nemenkas privalumas.

Esu susiskaičiavęs, kad man ši paslauga kainuos $10-$12 per mėnesį. Pakolkas dėl "Free Usage Tier" nekainuoja nieko:


Lietuvoj panaši paslauga būtų kainavusi 200LTL/mėn + capex'as, Vokietijoj ~49 EUR/mėn.

Vieneri metai nemokamai - rimtas privalumas. O kad viskas apmokestinama, taip, bet užtai aišku už ką moki ir ką gali optimizuoti.

Jie nesustos tik teikdami infrastruktūrą. Manau labai greit atsiras standartiniai sprendimai, sakykim nedidelėms įmonėms. Juk skirtumų tarp stomatologinio kabineto ir kirpyklos nėra labai daug.
Kontaktai, registracija internetu, kažkokios naujienos.
Atėjai, pasirinkai valstybę, susimokėjai 50 lt/mėn ir turi viską vienoj vietoj iš karto - tame tarpe buhalteriją, Sodros ir VMI formų exportą.
Dabar programuojama tą patį per tą patį - nekalbant jau apie duomenų suvedimą.
Prekiauji, pav. Adidas avalyne - yra juk visi modeliai, nuotraukos, aprašymai.
Belieka tik pasirinkti prekes, užrašyti kainą ir pirmyn.

Sudėtingesni sprendimai - kitas reikalas.

"buhalteriją, Sodros ir VMI formų exportą"

Joa, pasiulys, standartizuos ir reaguos i visus besikeiciancius istatymus, diskutuos su biudzetininkais kaip patogiau padaryt ir t.t. Nezinau visgi cyborgai gal ir realesni..

Būtų užtekę ir dviejų mėnesių, per kuriuos įsitikinau, kad tai geriausias sprendimas mano atveju. Bet tai tik 2 mėn. įspūdžiai. Jei būčiau tapęs jų klientu birželio pradžioj - patirtis ko gero būtų kitokia. Turiu minty rytų pakrantės duomenų centro nugriuvimą. Plačiau apie tai rašoma http://www.forbes.com/sites/kellyclay/2012/06/30/aws-power-outage-questions-reliability-of-public-cloud/ ir http://www.zdnet.com/blog/btl/amazon-explains-latest-cloud-outage-blame-the-power/80094

Per daug viską konsoliduojant labai išauga sisteminio nugriuvimo rizika. Gamybos procesuose, jei pamenat, tokių atvejų irgi buvo. Užliėjo Tailandą, sustojo gamyklos ir pabrango HDD bene 3 kartus. Vat jums ir konsolidacijos/centralizacijos/globalizacijos "privalumai".

O jei taip maisto ar elektros energijos tiekimo grandinėje ?



Kalbant apie optimizavimą, galimybės čia nėra begalinės. Be to pats procesas irgi kainuoja.

AWS gerai tuo atveju, kai greitai reikia padidinti resursų kiekį arba norma lanksčiai valdyti resursus. Visų pirma, AWS nėra pigu - jei reikia panašaus pajėgumo VPS ir lyginti jo kainą su EC2, tai VPS daug geriau. Kiti Amazon minusai:

1. One EC2 Compute Unit provides the equivalent CPU capacity of a 1.0-1.2 GHz 2007 Opteron or 2007 Xeon processor.
2. Diskų greitis labai mažas (naudojami SAN'ai, overselinta. Jei reikia DB, tenka pirkti Amazon RDS.
3. Srautas brangus.
4. Administravimas sudėtingesnis nei VPS, + naudojamas NAT, reikia forwardinti portus - todėl admino nereikalingumo klausimo neišsprendžia.
5. Kartas nuo karto susigadina duomenys (ypač kai dingsta elektra). Backup vistiek reikalingas.

Taigi, apibendrinus aukščiau pateiktą informaciją ir patirtis - AWS nėra jokia panacėja. Ir jokių revoliucijų dėl to nebus.

Kalbant apie specifines užduotis: turėjau vieną tokią. Prasukinėjau strategijos backtest'ą panaudodamas ~1000 small serverių. Kainavo tai viso labo niekingus 7$ su trupučiu. Su Lietuvoj man prieinamais resursais bučiau užtrukęs kokį mėnesį, o gal ir du. Ir sumokėjęs daugiau vien už elektrą.

Eksponentinis greitėjimas spartėja netgi greičiau, negu tikėjosi optimistai.
Staiga lyg iš niekur - krūva fundamentalių naujovių, kurios net pavieniui labai greit pakeis pasaulį.
Pradėkim nuo smulkmenų - IFA parodos Berlyne, kuri tik ką pasibaigė.
Nesu TV gerbėjas, bet milžiniški OLED paneliai daro įspūdį - paganom akis.
Dvigubai plonesni už mobiliaką, nepriekaištingas 4K ir daugiau vaizdas, dar mažesnės energijos sąnaudos - tikra ateitis, o jei palyginti su senais storais CRT TV - tikras šokas.

Kas dar gero iš smulkmenų? Nokia atsigauna ir vava išleis Lumia 920 mobilką su "Qi powered system" - bevieliu pakrovimu ir Windows 8. Visai gražiai žiūrisi.

Sharp pademonstravo IGZO technologiją - monitoriaus vaizdo kokybė 498ppi (pixels per inch). Primenu - išgirti Apple Retina Display turi 326ppi, taip kad pamačius IGZO (Indium gallium zinc oxide) monitoriaus vaizdo kokybę galima apalpti.

Spalį oficialiai išeina Windows 8 ir tai stipriai sukrės rinką. Laptopai bus liečiamais ekranais, plius ploni kaip popieriaus lapas (ultrabook).

Visa tai jau beveik kasdienybė. Tačiau yra dalykų, kuriais sunku patikėti, apie juos - sekančioje žinutėje.

University of Bristol’s Centre for Quantum Photonics mokslininkai sukūrė pirmą kvantinį mikročipą, kuris praktiškai tinkamas masinei gamybai ir naudojimui, tame tarpe ir mobiliuose įrenginiuose. Skaičiavimai atliekami manipuliuojant fotonais, informacijos vienetas - qbitas.
Cituoju:
The technology developed uses the same manufacturing techniques as conventional microelectronics, and could be economically scaled for mass-manufacture. These new circuits are compatible with existing optical fibre infrastructure and are ready to be deployed directly with the internet.

Šios mikroschemos gaminamos iš normalus silicio, yra 1000 kartų mažesnės už dabartines, o potencialas - sunkiai suvokiamas, nes kvantiniai skaičiavimai atliekami paralelinėse visatose, kurių yra kaip žinia apie 10 -500 laipsnyje.

Tai dar ne viskas. Sekantis etapas - optika. Kvepia revoliucinėm permainom, ir labai greit.

Harvard School of Engineering and Applied Sciences (SEAS) sukūrė super plonas (60 nanometers), plokščias linzes, kurios fokusuoja šviesą visai kitu principu nei dabar naudojamos optinės linzes.
Veikimo principas:
Nanoantenos, arba kitaip metapaviršius, gali būti sureguliuotos specifiniam bangos ilgiui tiesiog keičiant jų dydį, kampą ir atstumą tarp jų.
Pritaikymas - nuo fotoaparatų iki akinių. Visa naudojama optika neužilgo bus pakeista plokščiais mikroskopinio storio metapaviršiais. Sako, juos gaminti bus labai pigu.
Pilnas straipsnis čia.

Droidai, prašau neskleisk tikrovės neatitinkančios informacijos.

Popieriaus lapas yra standartiškai 0,05mm storio. 2012 Q1-Q4 išleistas ploniausias ultrabook'as yra Samsung Series 9 13" kuris yra 12,7mm storio ir apgailėtina 1600x900 rezoliucija.
Normalesnės rezoliucijos ultrabookas yra Asus Zenbook Prime UX31A (1920x1080), bet deja jo storis yra 16,76mm. Iki 0,05mm dar toli gražu.

Įjunk truputį fantazijos, DanieliusV. Atlenkus laptopą jis plonas kaip popieriaus lapas.

Jei bus plonesnis, tiesiog pasukus kampu nebesimatys
Daugiau plonėti nėra kur, sekantis etapas - išnykimas, kompai persikraustys į akinius, rūbus, kūno dalis.

Štai apie ką kalba vienas Sun Microsystems bendraįkurėjų:

http://venturebeat.com/2012/09/02/vinod-khosla-says-technology-will-replace-80-percent-of-doctors-sparks-indignation/