Gal kada nikkei pažiūrėk, jau ir 20000 buvo pramuštas jeigu ką. 1-Year Return 22.54%

Cia situacija panasi kaip praejusiais metais su euru, buvo seniai aisku, kad EZ reikes full-blown QE. To ir sulaukem. Dabar cia, mieliai isgirsiu tamstos argumentus pasisakancius pries mano jau aprasytus. Centriniam bankam mazai rupi dabartis, jiem rupi ateities perspektyvos, del to vis kalbama apie ATEITIES lukescius. Jeigu lukesciai (i.e. infliacija) krenta, tai zenklas, kad CB turi isikisti, kad apverstu trend'a. Pastarieji Amerikoj, EZ - nors ir letai, bet uztikrintai stiebiasi virsun, ko NERA Japonijoj.

Kinija dar karta prasuks toki finta su devalvacija, tada savo juanio ilgai nematys SDR basket'e. O ir taip ju siekiamybe yra transformuotis i consumer driven ekonomika is export driven, kad ateity labiau apsisaugotu nuo isorines paklausos svyravimu.
Idomu butu suzinoti kokiu mastu pinigai isplauke is Kinijos vien po sios savaites, bet aisku viena, nestabilus juanis reikstu didesnius mastus capital'o outflow - ko PBOC policymakeriai nenori matyti.

Smulkus sakai, nesutikciau, http://www.indexmundi.com/factbook/compare/china.japan panagrinejumui. Bet jei jau taip sakant, isivaizduojam kad Kinija atsala ir atsala stipriai, sakom fixed 7day repo rate ciuozia nuo siandienos 2.3% iki 1%, RRR dabartinio ~18 iki 15%, interest rates nuo 4.6% iki 3%, juanis seka is paskos ir eina zemyn, kaip i tai reaguotu BOJ?

viskas vyksta patyliukais vienas i kita besisypsant netikra sypsena . ir nesvarbu ka jie sneka , svarbu kas ka gali .
Kitaicai zino kad paskutiniu metu pigusi jiena pradejo grazinti exporto apimtis japonam . niekas nezino kas butu jeigu ta kryptis butu ir toliau pastovi .
manu visi supranta kad mieliau pirktum japoniska preke nei kiniska. taigi viskas ant ribos buvo , o gal kazkiek ir pasikreipe savo , linkme visa exporta. cia sita galesime pamatyt po ketvircio ar veliau kai isein ataskaitos jeigu jas teisingai publikuos . Kitaicam norint islaikyti stabiluma reik toliau uzsitikrinti exporto lyderes vaidmeni . ta galima padaryti tik papiginus juani . visas tas burbulo sprogimas , akcijos ir tt . tai tik patvirtina kokia sitacija susikloste .

p.s cia mano pagiringo mintys . einu alaus in saldytuva

Postas ilgas ir didelis, bandantis paaiškinti kaip CB "reguliuoja" rinkas, bet paskutiniai žodžiai vistiek atsiremia į tiesą-CB kaip invalidai-viską ką jie gali tai tik reaguot į rinkas, iki kurių reguliavimo jiems tiek pat kiek katei iki mėnulio. Žymiai geriau sektūsi jei paaiškintum kaip rinkos reguliuoja CB veiksmus.

Tavo kinlejau argumentai labai rimti. Ir manau kad BOJ juos palaiko.

Taciau . Yra savoka teisingi argumentai. Finansuose teisingi argumentai dazniausiai susiveda i laika.
http://mobile.reuters.com/article/idUSKCN0QY03S20150829?il=0

laikas BOJ dabar netinkamas. Nepamirsk. Kad BOJ viska derina su FED. Na kaip ir normalu . Kaip didziausiaus USA skolos valdytojas.

PBOC meta JAV bondus. Pats tai paviesino. Po tuo judesiu ant 30 metu bondu nuo 162 iki 154 faktiskai stovi PBOC. Japonu pozicija valiutine i USA visiskai nehedzinta. Ka jie ne kart beje patys viesai deklaravo ir pateike argumentus tuo metu kodel nechidzino. Kitaip tariant nacija naked long US dollar. Kas atsitiks kai ja prades hedzinti ?
Juanio nepriema i IM basketa. Nes ten sedi jiena. Per jiena reguliuojamas dolerio indeksas.
Oficiali priezastis ne rinkos ekonomika ir dar daug ka reikia nuveikti. Na. Realias priezastis nuo finansinio chemtreilo daug kas atskirti moka
.


USA supranta. Kad kinai. Tai ne japonai. Tai siauraakiai zydai. Ir su jais vandens nepadrumsi.

Apskritai. Tarp Japonijos ir Kinijos. Trintis pasieke pokarini auksciausia lygi. BOJ laukia labai sunkus pasirinkimas. Ir as manau kad jis nusileis.

Nematau USDJPY net 124 ribose. Tik zemiau.


http://mobile.reuters.com/article/idUSKCN0QU09E20150825

Kai prisimenama istorija. Santykiuose nieko gero nelauk...

Bet dabar tiesiog . As jau esu as, ir man nedera landzioti po forumus. Atejo toks laikas.
Taigi, nepykit, nediskutuokit tuo klausimu. Bet sprendimas toks, ir ne kitoks. Susitiksim kitomis prasmemis, kitose vietose, ir kitu budu . Sliux beliko atlikti technini manevra. Ir jam kelio atgal nera.
Aciu visiems uz maloniai praleista laika forume.

Laaaauuuk!

Tikras kiaule

Si ryta IMF: BOJ should focus on inflation expectations in deciding whether to ease monetary policy rather than underlying weakness in economy**Doesn't see the need for BOJ to ease in October

Inflation expectations bus paskelbti kita treciadieni, po pastaruju dvieju savaiciu ivykiu butu naivu tiketis, kad matysim vartotoju lukescius gerejant. Papildomas stimulas yra neisvengiamas. Taciau, situacija darosi vis idomesne tekancios saules salyje.

http://www.bloomberg.com/news/articles/2015-09-01/new-whale-seen-moving-tokyo-markets-as-japan-post-sells-bonds
Siame straipsny kalbama apie tai, kad liquidity JGBs market'e jau seniai nebera, deka ne ko kito bet BOJ (￥80 milijardu per metus). 2013 metais, BOJ supirko apie 70% obligaciju; siai dienai VISKA. Kitaip tariant, Japonijos centrinis bankas superka visa naujai Finansu Ministerijos isleista debt (ie.BOJ swallows all the new government debt in the secondary market).

Ka tai turetu reiksti? BOJ jau pasieke lubas, tad yra priversti ieskoti tu, is ko JGBs dar gali supirkit. Vienas ju jau yra - GPIF, arba Government Pension Investment Fund. Savo portfely, as of June 2015, turintis 38% japonu bondu. Kai tuo tarpu 2012 metais JGBs sudare bene 2 trecdalius viso portfelio (60%)!!! Kitaip tariant, BOJ priverte pensiju fonda eiti naxer is saugiu aktyvu i rizikingus - zr. i domestic & international equities paskirstyma. GPIF buvo priversti re-balance'int portfeli, nes kitaip BOJ tiesiog nebeturetu ka daugiau pirkti.





Matom, kad BOJ jau 2014 metais pirma karta istorijoje patapo institucija valdancia didziausia dali visu JGBs. Tai buvo 2014, nepamirskim. Siai dienai vis daugiau girdim, kad papildomas stimulas yra neisvengiamas. Tikrai taip. Tik klausimas is kur tas stimulas ateis? Kuomet superkama jau ir taip viskas, yra viena iseitis - priversti gov. isleisti daugiau skolos popieriu, kad sie atitinkamai butu supirkti BOJ. Tik ar sitai valstybe, kuri turi bene didziausia debt to GDP ratio pasauly, gali sau leisti?

Receipe for disaster - Reuters report: Japan may increase 30-, 40-year JGB issuance by 2 trillion yen - sources.



Ne ka labiau gluminantis vaizdas. Japan gov.: In order to lower a refinance risk and medium- to long-term financing costs, the average maturity of the market-issuance is extended by 6 months, reaching to 9 years for FY2015.
Vidutinis bond'u galiojimo laikas rekordinese 'aukstumose'. Sitai vyksta siuo metu visame pasauly, visi stengias pasinaudoti situacija, kuomet palukas rekordinese zemumose - skolintis daugiau pigiau. Kaip manot, kiek ilgai sitai gali testis?

Ateis diena, kuomet investuotojai pagaliau supras, kad Japonijai yra ragas. BOJ adatai iseikvojus visus resursus palaikyti harmonija, Nikkei sugrius. 2Q rode recesija, bet dabar ir Kinija, deka stulbinanciu capital outflows, kuri japonus vis laike uz rankos smenga i liuna.

Reuters, BOJ's Ishida: China's slowdown, soft Asian demand weighing on exports
* Warns weak exports, output may affect capex

Jau nieko nebesitikiu.

Pries keleta dienu Abe paskelbe savo nauja vizija - kuria susapnavo pries tai sekusia nakti - prikelti visgi pagaliau Japonijos ekonomika, kuri ritasi link 5'tos recesijos per pastaruosius 4 metus. Kaip tai padarys? Jau tik jum speti belieka, nes detaliu Mr. Abe nepateike, tik tai:

*New gross domestic product target of 600 trillion yen ($5 trillion), up from the current 500 trillion yen. He gave no time-frame for achieving this goal.
http://www.bloomberg.com/news/articles/2015-09-24/abe-unveils-target-to-boost-japan-s-economy-to-600-trillion-yen

Verta pamineti, kad bloomberg, kuomet straipnis buvo parasytas (24 rugsejo) jau po keletos valandu ji updatino, bei istryne grafika, kuris nurode Japonijos GDP. Kodel istryne? Klausima reiktu perfrazuoti, kodel publika turetu gauti nemokamai tai, uz ka kiti moka $24K per metus, butent tiek kainuoja ju terminalas.

Griztant prie minties, tai zinom, kad GDP pakites labai nezymiai per pastaruosius 20 metu, ka ekonomistai vadina ''lost decade'', artimiausiu metu sulauksim dar idomesniu metaforu.
Kaip Abe, kurio net masinis stimulas per paskutinius pora metu nesugebejo isjudinti ekonomikos, galvoja tai padaryti?
Pamoka jau turetu buti ismokta, kad padidintas pinigu kiekis BUTINAI priveda prie turto bei pajamu pasiskirstymo visuomeneje, bei svarbiausia tai, kad prekiu ar services kainos nebuna paveiktos PROPORCINGAI bei tuo paciu metu, nes ne visi individai: 1) turi vienoda prieiga prie padidintu pinigu kiekio, 2)vienodai reaguoja i ta pati padidinta pinigu kieki.
Blogiausia tai, kad i ekonomika ziurima kaip i matematikos lygti. Dabartine CB ideja paprasta - padidinsim pinigu kieki, kuris atnes proporcinius efektus kainose. Klaidinga bankininku teorija. Pinigai ju akyse yra statinis veiksnys, is sios klaidingos pozicijos kilo dar viena klaidinga ideja, kad pinigai yra neutralus. Kitaip sakant, pasaulis isivaizduojamas kaip nesikeicianti esybe, kurios veiksmai uzprogramuoti i ateiti, be jokios laisves tiem veiksmam pasikeisti. Is cia isplaukia galvos kraipymai centriniu bankininku tarpe, kodel zmones pinigus kaupia, o ne leidzia?

Palukanu norma jau 20 metu netoli 0. FED apie minusines palukanas jau prakalbo.
Panasu, kad isibejimo takas atvertas, bei kad BOJ sokiruos rinkas fiksuodami neigiama palukanu norma, veikiausiai per ateinanti susitikima, nes QE savo visus galimus efektus jau isnaudojo.

nori pakelti ekonomika ? pakelk palukanu norma . simple. Sukursi infliacija. Niekas nemaiso daryti ir QE ir pakelti palukanu norma. Tik palukanu norma sukuria infliacija. Jokie QE niekada nesukurs jokios infliacijos . QE yra tik budas ispirkti skolas. Kuriu neimanoma apmoketi. Su QE niekas niekada nesukurs tranzistoriniu efektu. Multiplikatoriu popieriaus rinkoje sukuria tik palukanos.

Isivaizduok tu grudu prekybos organizacija. Palukanos 0. Kas yra tavo 'indelis' ekonomine prasme. Ar grudai angare, ar pinigai saskaitoje , yra tas pats 'indelis' placiaja prasme. Nes alternatyvi graza/kastai - o. Neigiamos palukanos is vis 'uzmusa' visus tranzistorinius efektus. Multiplikatoriai nueina I neigiama zona. Grudus man laikyti pigiau angare, nei pinigus saskaitoje. Prekybos multiplikatoriai nueina I neigiama zona iki grudu utilizavimo. Nafik man stengtis multiplikuoti prekyba - stengtis gauti kuo greiciau gera kaina ir paversti preke pinigais, jei laukimas , pats laukimas ir laikymas prekes yra ekonomiskai naudingesne elgsena. Preke netiketai pavirto pinigais, pinigai preke. Nes multiplikatorius neegzistuoja, jis neigiamas. Kaip manai, kiek turi prasisukti ekonominiu microciklu, kad visas sitas elgsenos modelis isvirstu I hiperinfliacija ? Ir tada CB'ai jau tures ne kontroliuoti/niveliuoti , o tiesiog gesinti globalius gaisrus hiperinfliacinius. Vienas zingsnis tarp defliacijos ir hiperinfliacijos. Tai tas pats veidrodis, tik is kurio tasko I ji paziuresi. Taip, palukanu pakelimas ir infliacijos atsiradimas neisvengiamai suteiks proga perziureti saliu socialines programas mazinimo linkme, bet ekonominiai teigiami efektai niveliuos siuos salutinius reiskinius. Bet ar uzteks tam valios.


JAV butu pakele palukanas. Jei ne PBOC fintas su JAV obligaciju numetimu. Jie labai issigando. Ir jei jiems neuzteks sveiko proto su gruodzio FOMC paleisti bent 0.5 pakelimo I rinka. Skaitykim. Kad ateinantys 10 metu bus finansiskai prarasti metai. 10 metu taps prarastoji karta. Laiko laukti neliko. Arba kelia. Arba jie akademikai teoretikai.

Neitiketina... Pagaliau atsirado nors vienas pritariantis mano idejai. Ja pateikiau pries pora menesiu:
http://www.traders.lt/forums.php?m=posts&p=443754#443754
http://www.traders.lt/forums.php?m=posts&p=443797#443797
Tuomet rastisko pritarimo nesulaukiau, tik keleta pliusiuku.

as buciau tikrai pritares. Bet ir as nespeju visko perskaityti.

Dar vienas pastebejimas. Labai daznas kontrargumentas buna toks : bet palauk, Japonija desimtmeciais yra defliacijoje ir nieko panasaus neatsitiko. Atsakau. Taip, tiesa. Taciau Japonijos , kaip eksportuojancios nacijos defliacija sugere ir niveliavo pasaulines ekonomikos - infliacines ekonomikos !. Del ko Japonijos defliaciniai efektai taip ir liko tik vienos valstybes , lokalus defliaciniai efektai, kurie neisvirto I hiperinfliacinius efektus net sallies viduje, nes ekporto pajamos leido vienai ! saliai - Japonijai uzsaldyti ekonomika defliacijoje. Taciau dabar situacija kita. Visas pasaulis pavirto Japonija. Ir nera per kur nuleisti defliacinio garo. Emeringo marketai yra tiesiog savo svoriu per mazi , kad suvalgytu visa Europos , Jav defliacija. Europa ir JAV tarpusavio prekyba nera pajegios viena kitai perparduoti defliacijos, o eksporto apimtys I Emering rinkas nepakankamos. Cia dar vienas momentas, beje, kodel as esu toks juodas sankciju Rusijai priesininkas.

TALO, japonai pakelti palukanas siame amziuje jau bande. Kas po to seke galima vadinti nesukant i vata tikru fiasko - bond'u palukanos ne tai, kad neaugo, kas pagal vadoveli turetu buti aisku kaip diena, taciau netgi smuko apacion, kas parode investuotoju aiskia zinute skirta BOJ - mes zinom, kad Jus blefinat. Taigi, tada nesuveike BOJ korta, kodel si karta turetu buti atvirksciai. Tad pakelimas yra utopinis scenarijus, kuris galioja ir FED.

Puikiai ta suvokiu, TALO, kad verciau pinigus laikysiu kojinej, nei banke su neigiama graza. Taciau. Ne kiekvienas namu ukis turi sandeli, kuriame laiko grudus, galbut jie ta ir noretu daryti, taciau tai reikaula atitinkamu patalpu, be abejo. Jie renkasi kaupti pinigus. Deda juos i banka. Zmones per tiek metu jau suprato, kad perspektyvu nera.
Teigiat, kad reiktu palukanas kelti. Jas reiktu kelti, del vieninteles priezasties, ir ji ne ta, kuria turite omeny. Kelti todel, kad greiciau sprogtu burbulai, kurie dabar ir toliau puciami, stengiantis atitolinti neisvengiama.
Bet atsakant i jusu minti - pakelus bus pasiekta infliacija. Cia turima mintyje, kad palukanu nurezimas turejo atvirkstini scenariju - infliacija suspaude, ar isvis sustabde. Tai klaidinga ideja. Negalima galvoti, kad atkurti normalizacija galima tik tokiu pat budu, kaip iki NEnormalizacijos buvo ateita pasitelkiant identiskus taciau priesingus veiksmus. Palukanu karpimas turi savo padarinius, palukanu kelimas tures dar PAPILDOMUS naujus padarinius. Yra klaidinga galvoti, kad palukanas nurezus X procentu, bei po metu jas pakelus tuo paciu X procentu, galutinis rezultatas bus grizimas prie tu paciu esminiu salygu kaip iki pries nureziant palukanas. Pavyzdziu toli ieskoti nereikia - Svedijos CB pries keleta metu, BOJ 2006.

Is sito isplaukia, kaip jau minejau, kad ekonomika nera statiska, ja negalima apibrezti kiekybine analize.

Beje, 10year fowards ant 10year Japonijos SWAP rates jau zemiau 2%, kas reiskia, kad rinka tikisi nei daug nei mazai - tik ~2 basis point augimo palukanose kasmet per ateinanti desimtmeti! Toks scenarijus egzistuoja tik tuomet, kuomet rinka isitikinusi kad besitesianti ekonomikos stagnacija uzliks dar ilgokai.

as niekur neminejau , kad damusam palukanas iki 2.00. ar istoriniu 3-4 zonos.

ne, man tranzistoriniu efektu sukurimui uzteks 0.50. tik tiek. 3-4 procentai siomis salygomis susprogdins obligaciju rinka. 0.5 -1 procento ribose. stai targetas, uztektinas metu dvieju perspektyvoje. to tikrai kol kas uzteks. tuo paciu ir siek tiek paskatinant. kazkur 500 mlrd ribose.

as tikrai esu isitikines, kad su gruodziu mes gausim 0.50. kitaip, patikek manim. Kiek pazystu firmeliu investiciniu. Jos kiek zinau prades ruostis per auksa ir kitus brangiuosius metalus blogiausiam scenarijui. O tada traukinio niekas nesustabdys. Gales kelt kiek nori, ir ciulbet ka nori. Efektas bus neigiamas. Laikas spaudzia. Monetarizme svarbiausias taimingas. Finansine sistema gali prazuti tik per viena. Taimingo nesilaikyma. Viskas kitas gali pakenteti. Net galima suklysti kitur. Bet taimingas klaidu neatleidzia.

Isivaizduojam save esant korporaciju vietoje. Palukanas pakelia ties 0.50, kaip ateities projektu, i tai ka naudinga investuoti SIOS DIENOS kainomis, vertes bus skaiciuojamos? Nes na FED zinute aiski, po pirmo pakelimo, eis antras trecias ir ketvirtas, taip sakant ''path to normalization''. Nors Yellen ir sako, kad per daug demesio suteikiama pirmajam pakelimui, puikiai supranta, kokias painiavos bangas tai atnestu per visa rinku spektra.
Velgi, visi supranta, kad tas path yra tik iliuzija, i kuria siuo metu laikosi isikibe FED, bei kuria dar jie gali palaikyti (Si karta buvo cituojama Kinija kaip gresmingas katalistas, kas bus kita menesi? . Laikas tirpsta, sulig kuom tirpsta ir visas rinkos pasitikejimas FED tauskalais.

Jūs taip rimtai apie multiplikatorius ir palūkanų įtaką ekonomikai kalbat, lyg tie dalykai būtų susiję. Įdomus požiūris vienok. Tik aš šiek tiek priminsiu, kad palūkanos svarbios tik tiems, kas treidina. Visiems kitiems nei kiek. Todėl monetarizmas žaidimo su palūkanom prasme yra visiškai betikslis reactive reikalas, kuris nieko nekeičia realiam pasauly.

Sioks toks pastebejimas, tamstos behappy pasisakymai bei tai, kas realiai vyksta turi mazai ka bendro. Nesistengsiu ieskoti to priezasciu, toji veikla yra beverte. Kad ir sis pasisakymas..sunku kazka ir beatrasyti, tiek jau to )

Tai, kad beveik visi is cia esanciu tuo ir uzsiima.

Užsiima tai tuo, bet diskutuoti bando apie kitus dalykus. Bandoma privest, kad palūkanos paveiks realią ekonomiką ir per tai kažkas atsitiks finansų rinkoms, nors poveikis yra visiškai tiesioginis ir tik tiesioginis, ir eina per lūkesčius paprasčiausius.

O iš kitos pusės, tai čia yra ir šiaip žmonių, kurie skaito ir domisi, bet nesikiša. Jiems taip pat gali būt sudarytas įspūdis, kad vis dar gyvenam 70 metais, tikim multiplikatorium ir tuo, kad palūkanų normos įtakoja ekonominius pasirinkimus. Ir taip Lietuvoj ekonomikos švietimo nėra, o čia dar profesionalai pasakom užsiima. Negalima taip.

Kas tas "multiplikatorius"? Gal cia su multikais susija? Gerai pazystu tik multiplikserius, bet ju 70-ais dar nelabai buvo.