Išvengti gramatinių klaidų aš nenoriu...... , Agata....Man daug svarbiau išvengti gyvenime klaidų......Tad su malonumu velsiu dar daugiau klaidų, tikėdama, kad tai tau suteiks smagumo jas fiksuoti.
Jei norėjai mane sugėditi, parodyti, esant nemokšą - tau nepavyko, dėja... Tačiau, jei tai tau sukėlė džiaugsmo, man dvigubai..... Kad neatsitiktų kaip tam Petrui Kurmeliui....

Ne, šito padaryti aš nenorėjau. Nepagavai kampo
Iš to sprendžiu, kad virpesių gaudyme esi stipri tik teoriškai, o praktiškai - ne. O aš tos rūšies teorijos visai neišmanau, ir netraukia manęs ją išmanyti. Per daug apsikasus lapais, esmė pasislepia. Arba - tarp daug medžių miško nesimato...na, yra dar daug posakių iš tos pačios serijos.

o tai ko siekei? ...pamokyti gramatikos?

p.s. mažas patkslinimas(tu juos mėgsti) - virpesiai gaudo mane, ne aš juos.....

Keistas aplinkybių sutapimas
-tavo gyvenime atsitiko kažkoks tau svarbus įvykis (kiek suprantu - su kažkuo išsiskyrei šiuo metu)
-aš šiomis dienomis maksimaliai ilsiuosi. Matyt, todėl ir radau apibrėžimą apie skeptikus, parašytą gana tiksliai, tačiau kiek gražesne kalba, nei įprastoje tikslinėje literatūroje. O man grožis nėra gyvenime paskutinėje vietoje - visada stengiuosi rasti tą patį gražesnėse dekoracijose.

O kadangi diskutavome apie skepticizmą, tai ir tau parašiau.O tau dar ir kažkas kitkas šiame eilėraštyje sutapo su tavo gyvenimu šiuo momentu. Tiesiog atsitiktinumas.
Tiesą pasakius, aš anksčiau nesu labai gilinusis į skeptukus ar neskeptikus. Pati apie save galvoju, jog aš nesu skeptikė. Bet kas čia žino, kokia aš atrodau šiuo klausimu kitiems, žiūrintiems iš šalies?

Agata ne gramatinę klaidą norėjo ištaisyti, ten jos nėra. Tiesiog norėjo subtiliai paviešinti tai ką tu nutylėjai, t.y iš pradžių tu pagalvojai: flas kodėl nesiklausai kas yra sakoma (kažkas panašaus). Nesiklausai ir nesiklausyti yra giminingi žodžiai. Tai dar vadinama riktu.

flas

...mes visi žinome viską...... Kiti žmonės tiesiog padeda pamatyti pro akis praslydusią smulkmeną.

Neskaitau aš tavo teorinių išvedžiojimų tais klausimais dėl paprastos priežasties - jie visi yra be pradžios ir pabaigos. Parašai kažkokį tau tą minutę šovusį į galvą gabaliuką iš minties, ir tarytum visi turi žinoti ar jausti, kas iššaukė tavyje tą mintį ir kas turėtų sekti po tavo tos minties. Iš kur aš galiu žinoti, jog tu pati tai supranti. O nesupratę, kas tą momentą yra tavo galvoje, akimirksniu būna įvardijami nepakankamai išsivysčiusiais...na, tu panaudoji kiek kitokį leksikoną, bet tai ne esmė.
Aš kartą net pagalvojau - jei šalia manęs pastoviai būnantis žmogus taip dėstytų savo mintis (nežinai, nei kas iššaukė tą mintį, nei link kur ji veda...) - juk nukvakčiau

Taigi, neišmanant tavo teorinių išvedžiojimų, aš galvoju, jog virpesius gaudau aš, o ne jie mane.

Bet juk gali būti ir kitokia nuomonė, nei tavo...

Na ir kaip gi suprasti šį teiginį?
Uždaviau aš klausimą apie sapnus žmogui, kuris pagal diplomą, specialybę ir dirbamą darbą turėtų geriausiai išmanyti šį klausimą. Atsakymas manęs netenkino. Plika vadovėlinė teorija. Šioje srityje ta plika teorija netenkina. Yra kažkas giliau ir sudėtingiau.
Uždaviau tą patį klausimą žmogui, labai gerai išmanančiam religijas, ekonomiką ir politiką. Jis man atsakė - atsakymas į šį klausimą egzistuoja, tačiau žmonija kol kas nėra pajėgi į jį tiksliai atsakyti. Šis atsakymas mane patenkino.

O kas gi tam Petrui Kurmeliui atsitiko? Gal pražioplinau?

O manęs ne. Vienas atsakymas visada veda prie kito klausymo. Ir ta pasaka be galo man labai tinka ir patinka.
Tikiuosi taip bus visada.

p.s. nuo žodžio klausyti.......

Mane patenkino tuo, jog čia yra dar nearti dirvonai. Ir kad galima šioje vietoje ieškoti savo atsakymo, o ne priimti viso to kaip sukramtyto kąsnio. Nors studentai per egzaminą juk privalo atsakinėti taip, kaip rašo vadovėliai Bet sugebėjimas atskirti gyvenime tai, kas tik privaloma, jau yra daug.

Jei kalbėti apie žmogų - manyčiau į daugelį klausimų iš žmogaus anatomijos ir fiziologijos.Kitas klausimas - jei specialistas nepilnai tai jaučia. Aš matau daug analogijų tarp gero daktaro ir gero santechniko. Abu - arba jaučia, arba ne

Yra toks gana nuvalkiotas posakis - "kaip pašauksi, taip atsilieps".
Ir yra dar toks rusiškas, bet gana prasmingas posakis - "gde siadiš, tam i slėziš".

Štai taip kalbėjo Petras Kurmelis ir zeropoint.

Išties nepastebėjau... Todėl išsitrinu.

Na va... ir modo išsitrynė... Kad augisss beviltiškas, tai jau įprasta Bet modo... Pavyzdingas jaunuolis visais klausimais. Aš šalia jo visad jaučiuosi lyg neklaužada mokinukė...
Dar vakar pagalvojau...pasirodo ir jam nėra svetimas humoro jausmas ir žaismingumas...bet ne...suėmiau save į rankas ir toliau žygiuoju per gyvenimą lediniu veidu...

la,
nelabai suprantu, apie kokį tu pavojų klausi. Ar
- pavojus yra tame, kaip nekurie baiminasi, jog nuo "filosofijų" gali stogas pavažiuoti
- pavojus nuo sprendimo "kaip man atrodo"

- dėl pirmo aš nė kiek nesibaiminu, kadangi santikyje su priešingos pakraipos darbu "filosofijos" man užima gana mažą dalį. Net galvoju, jog per mažą. Kai darbas stumia darbą, prie sekančio šoki, nepakankamai permąstęs ankstesnį. O čia jau praradimas.Po to jau suma sumarum tenka viską, kai pajauti būtinybę atsipalaiduoti ir padaryti pertrauką.
Jei perdėtai pasinešti į "filosofijas" su ryškia pakraipa vien į BŪTI, manau, jog tai šiek tiek pavojinga.Įdomi diskusija šiuo klausimu buvo tarp Droido ir spektro. Jei pridėti prie jos IT17 mėgstamą frazę "nereikia kraštutinumų", gautųsi pusiausvyra ir tuo pačiu optimalus variantas. Nes vien BŪTI anksčiau ar vėliau nuveda į materialinius nepriteklius, o vien TURĖTI - į nužmogėjimą.

- sprendimas "kaip man atrodo". Tik atrodo, jog mes kartais priimame sprendimus, kaip reikia pagal kažkokias taisykles. O išties tai visgi visad būna "kaip man atrodo". Tavo rekomenduotame esė buvo geras sakinys tuo klausimu - "o argi egzistuoja galvų nuomos punktai?" Viskas - visi indikatoriai, grafikai, žinios, kitų nuomonės- susiveda tik į patį žmogų. Galutinis taškas yra pats žmogus. Todėl ir reikia, manyčiau, ne mažiau įsigilinti į jį(o tai yra į save), nei į visus indikatorius. Ir tada jau gaunasi joks pavojus, o tik paprasta pilna sistema.

Turėjau omeny pirmąjį pavojų.

Matyt ne tokia ir paprasta sistema, jei neišeina atsekti kodėl "man taip atrodo".

Puiki citata. Bet norėtųsi į ją žvilgtelėti kiek platesniu aspektu, nei autorius palietė savo žinutėje.

Kažkaip žiūrėjau prancūzų detektyvą. Pagrindinis herojus pasižymėjo vidiniu padorumu, ką netgi būtų galima pavadinti orumu. Vidiniu orumu. Kažkaip man vis skamba galvoje himno žodžiai: "Tiesa, Orumas ir Garbė". Kur jie dingę? Kodėl?
Taigi, matydama pagrindinio herojaus elgesį, pajutau, jog kažkuo nustebau. Įsivaizduojate - nustebau, matydama padorų žmogų?!!!
Net krūptelėjau. Keista, kad 2-3 metus matant dominavimą priešybių, tai, kas buvo ir turi būti norma, tapo kažkas nuostabaus...nustebino.
Suvokiau, jog daugiau laiko reikia leisti su padoriais žmonėmis, kurių visgi yra daugiau.
Likimas man maloningas tuo, jog gyvenime kažkodėl susiduriu pagrinde su padoriais, gerais žmonėmis, išskyrus paskutiniame gyvenimo etape keleta atvejų(kiek ekspromtu atmintis neša).
Kažkaip sugebėjau suvokti psichiatrus, policininkus ir kitus žmones, kuriems gyvenime tenka matyti daugiau anormalių dalykų, nei normalių. Pusiausvyros suardymas nėra naudingas žmogaus gyvenime.
Tą suvokti būtina pačiam.
Pasaulį aplink save kuriame mes patys.

Įsivaizduoju.
Kai mano paauglys vaikas, užleidžia troluibuse vietą kokiai bobutei- nustembu, nežinau džiaugtis ar ne- jis gi "balta varna". Rašydama el. laišku lietuviškomis raidėmis netgi labai akademiškiems žmonėms jaučiuosi keistai, beveik gėdingai- niekas taip nedaro.
Ar Lietuvoje garbė ir orumas - atgyvena? Negi 'žvaigždės' tai tos visiškai pasileidusos mergos, o ne rimti besimokantys, sportuojantys, dirbantys žmonės?