Tie skaiciai gal ir visai ne tokie, bet jei leistu vasara parduota energija sildytis ziema, tai 5k euru investicine sildymo sistemoje yra labai niekine. pridedant keleta papigiai elektrinio tipo variantu sildytuvu. Bet uz 5 k euriuko sistemos 5kw neipirkis, bent kolkas

O kiek kWh reiktų šildymo sistemai? Ar 5 kWh nominalo saulės jėgainė nebus per silpna, kad užtektų sukauptos pasaugotos energijos šildymui? Ta prasme, ar "niekinė investicija" nebus per silpna ir atitinkamai perskaičiavus pagal reikiamą galią ar netaps jau pakankamai brangia?

Minties nepagavau apie 5 k eur niekala ir apie tai kad uz penkis gabalus neiperki.
Pats pacitavote mano sakini "5 kw įsirengt atseis ne mažiau 5 stuku eur, jei darytis sistema be akumo" , tai gali buti ir 6, ir 8 stukos, priklausomai nuo irengimo vietos ir investiciniu galimybiu.

O mano mintis buvo tokia, kad kazkada buvo aktyviai remiama saules energijos "elektriniu" statyba ir nustatyta auksta supirkimo kaina. Pamenu, kad istatymas buvo specialiai sukurptas tiems, kurie pirmieji state.
o dabar eiliniams pilieciams be paramos vis dar neapsimoka statytis tu keliu kw savo reikmems, nes didesne dalis pagaminamos elektros energijos nuplauks ir nebus suvartota. Arba galima investuot i akumus, bet tada atsiperkamumo nebus.

o apibendrinant dabar kokie variantai yra ikuriant saules ar vejo elektrine (kokia supirkimo kaina, kokie lesto pajungimo mokesciai, kas labiausiai apsimoa ir t.t., koie skatinimo mechanizmai viskas taip greit keiciasi, kad nebeina susekt tu visu tvarku.

Apsimoka, tik ilgai ;)

pvz imam 10kW elektrine. per metus 10000kWh pagamins. be elektriniu sildymu vidutinis namas tiek ir sunaudoja. vadinasi su "pasaugojimu" per metus balansas 0. dabartinem kainom 10000kWh kainuoja apie 1300eur. 10kW elektrine apie 14k eur. taigi atsipirkimas grubiai 10 metu neskaiciuojant palukanu ar elektros brangimo potencialaus.

10 metu nera "neapsimoka", jeigu tai idejinis projektas, tai visai priimtinas atsipirkimo laikotarpis. elektrine juk veix ir 20 ir daugiau..


Morka [2015-03-25 12:48]:

Tie skaiciai gal ir visai ne tokie, bet jei leistu vasara parduota energija sildytis ziema, tai 5k euru investicine sildymo sistemoje yra labai niekine. pridedant keleta papigiai elektrinio tipo variantu sildytuvu. Bet uz 5 k euriuko sistemos 5kw neipirkis, bent kolkas


Minties nepagavau apie 5 k eur niekala ir apie tai kad uz penkis gabalus neiperki.
Pats pacitavote mano sakini "5 kw įsirengt atseis ne mažiau 5 stuku eur, jei darytis sistema be akumo" , tai gali buti ir 6, ir 8 stukos, priklausomai nuo irengimo vietos ir investiciniu galimybiu.

O mano mintis buvo tokia, kad kazkada buvo aktyviai remiama saules energijos "elektriniu" statyba ir nustatyta auksta supirkimo kaina. Pamenu, kad istatymas buvo specialiai sukurptas tiems, kurie pirmieji state.
o dabar eiliniams pilieciams be paramos vis dar neapsimoka statytis tu keliu kw savo reikmems, nes didesne dalis pagaminamos elektros energijos nuplauks ir nebus suvartota. Arba galima investuot i akumus, bet tada atsiperkamumo nebus.

Nuo 14k eurų 5% palūkanos per metus sudaro 700 eurų. 1300 eurų - 700 eurų = 600 eurų atsipirkimui per metus, tai per 10 metų grubiai vertinant atsipirks 6000 eurų, o ne 14 000 eurų.
Be to, šiemet pastačius elektros jungtį į Švediją elektra turėtų pigti.

Pastacius tokia jungti, elektra vartotojams turetu ne pigti, o brangti.

Idomumo dėlei esu pasidaręs 2KWp and stogo, orientacija rytai-vakarai, 18 laipsniu į horizontą (paguldyta ant stogo ir tiek, nes kampuotės kainuoja tiek pat kiek moduliai, tai laikau prie tokios galios betikslė investicija). Kad kariaut efektyviau su visokiais šesėliais ir pan. Daryta su decentralizuotais mikroinverteriais - kiekvienam moduliui parenkama individuali volamperinė charakteristika (MPP) ir sumuojama galia relialiu laiku. Kaina is esmes ta pati kaip centralizuotai sistemai su keliais stringais.

Specialiai irenginejau Spalio pabaigoje pasižiūrėt kaip veikia žiemą. Kaip ir minėta anksčiau gruodis-sausis praktiškai nėra jokios generacijos, nes dar ir sniegas prisideda . Kovo men. jau virš 100 Kwh pagamino. Primenu, kad kampas ir orientacija nėra teisingi, taigi noring išspausti sultis reikia pridėti daugiau pinigo.

Dabar apie panaudojimą savo reikmėm. Mano poreikiai ~ 500...600 Kwh priklausomai nuo noro jungti visokius kilovatus valgančius prietaisus (skalbyklė, džiovyklė, lygintuvas, elektrogrilis ir pan). Tačiau esmė yra yra visokie varikliukai (šaldytuvo, failų serverio, bioįrengimų orputės, šildymo siurbliai, vandentiekis) kurie veikia pastoviai ir periodiškai. prie pikines 0.6 Kw galios jau elektros skaitliukas nebesisuka, jei nėra įjungtų kilovatų rijikų. Beje įvadinis skaitiklis turi būti palaikantis energijos šaltinį, kitiap saulės energija sumuosis prie tinklo energijos ir gausite didesnį apskaitytą suvartojimą. Tą patikrinti gali LESTO inžinieriai.

Techniniai aspektai. Mažo galingumo inverteriai yra vienfaziai, reiškia pagrindiniai vartotojai buityje turi buti toje pačioje fazėje. Paprastai elektrikai beveik viska sujungia į vieną fazę, jei vidutinis galingumas įvado 15 kW, 5 Kw vienai fazei yra per akis. Aš perdariau spintą, kad rozetes butų toje fazeje, kur ir paduodamas saulės generavimas. Tam kad vienos fazės energijos perteklius būtų panaudojamas kitoje fazėje, reikia galios balansavimo įrenginio. Toks būna jau įdiegtas su trifaziais saulės inverteriais, bet prasmė tokį statyti yra kažkur nuo 7 Kwp sistemos.

Toliau apie pertekliaus pasaugojimą. Nuo kovo 2d. turėjo įsigalioti energetikos įstatymo pataisos. Šiuo metu poįstatiminiai aktai dar neveikia, ar paruošti dalinai. Energetikos ministerija gi sprende visu pajėgumu kitus mūsų Vyriausybės nesamoningus sprendimus. Tačiau LESTO jau išdavinėja išankstines technines sąlygas tokiam gaminimui. Energetikos ministerija priiminėja prašymus tokiam gaminimui. Viskas analogiška, kaip ir subsidijuojamom sistemom 2011...2013 metais. Nėra tik nustatytos kainos energijos pasaugai.

Apie įstatymą. Tiekas mano sukauptą pasaugai perteklinę energiją panaudoti žiemai - galit apie tai pamiršt, jei atidžiai skaitėte dokumentus, sukauptas perteklius yra susumuojamas menesio pabaigoje ir paskaičiuojamas skirtumas. Tačiau metų pabaigoje jeigu ir yra susikaupęs skirtumas, jis anuliuojamas ir pradedama skaičiuoti iš naujo. Taigi lapkričio-gruodžio saulės generacija negelbės, kaip ir sausio-vasario. Be to pasaugot/priduot į tinklą gali tik 50proc nuo pagamintos, nes kitą 50proc. turi "suvartoti".

Toliau. Dingus elektrai tinkle, nedirba ir inverteris. Kad galima naudotis elektra, reikia tureti arba pakankamos talpos akumuliatorių su pakrovimo įrenginiu ir automatiniu perjungėju nuo įvado prie akumuliatoriaus. Šie įrenginiai niekada neatsipirks, nebent Tesla paleistų nebrangiai savo akumuliatorius (kol kas tik Kalifornijoje).

Išvada. Brangokas žaidimas išmanantiems ką daro. Bet pažaist irgi kartais noris, vistiek prasmingiau nei brangius automobilius pirkt... Na žmonai tikrus papuošalus už tuos pinigus galima dovanot dar

Ar žinai, kodėl elektra Estijoje pigesnė? Nes jie iš Skandinavijos importuoja, kiek jiems reikia, o va pralaidumas tarp Estijos ir Latvijos yra mažesnis ir todėl Lietuvos-Latvijos zonoje gana dažnai elektra brangesnė nei Estijoje. Jungtis į Švediją panaikins tą importo iš Skandinavijos apribojimą ir todėl bent trumpu laikotarpiu tai pigins elektrą Lietuvoje. Kitas dalykas, kad tuo pačiu laiku pasistatysime ir jungtį su Lenkija, tai va ši jungtis gali nusiurbinėti elektrą į Lenkiją, kurioje kainos dar aukštesnės, ir taip branginti elektrą mums.

Nezinau nei ar pigesne ir del ko pigesne estijoje, gal del konkurencijos, gal del skirtingu pelno marzu, nezinau. Zinau tik tiek, kad del linijos i svedija elektra tik brangesne. Na is tikruju jau ir dabar uz tai mokame. Daug naivuoliu su manimi gincijosi ir del del duju terminalo. Net buvo tokiu kurie ivardijo konkrecius skaicius kiek atpigs dujos. Dabar ir jiems aisku kiek "atpigo". Sie projektai (oficialiai) daromi ne del nupiginimo, o del energetines nepriklausomybes ir uz tai turime sumoketi. Tas pat galioja ir su VAE.

Teks tave apšviesti:
2014 metais vidutinė elektros kaina Lietuvoje buvo 50,13 EUR/MWh, Latvijoje –
50,13 EUR/MWh, tai yra 2 % aukštesnė nei 2013 metais. Kainų augimą skatino
sumažėjusi gamyba hidroelektrinėse, visus metus išsilaikęs mažas vandens
pritekėjimas Dauguvoje bei riboti perdavimo pajėgumai.
Tuo tarpu Estijoje Nord Pool Spot elektros kainos gruodį pakilo iki 37,42 EUR/MWh,
tai yra 6 % daugiau nei lapkritį. Gruodį nebuvo esminių perdavimo trukdžių Estlink-2
jungtyje, todėl Estijos elektros kainos buvo panašios į Suomijos. Taigi Estijos kainų
kilimas aiškinamas 5 % išaugusiomis kainomis Suomijoje.
Vis tik vidutinė kaina Estijoje 2014 metais buvo 36,02 EUR/MWh – 12 % mažesnė
nei pernai. Toks kainos kritimas pirmiausia aiškinamas Estlink-2 eksploatacijos
pradžia 2013 metų gruodį. Dėl to žymiai išaugo elektros perdavimo pajėgumai tarp
Suomijos ir Estijos, be to, atsivėrė „durys“ pigesnei elektrai iš Skandinavijos.
Baltijos valstybėse elektros kainų lygis yra aukštesnis nei Skandinavijoje (žr. 2
iliustraciją) ir toks jis išsilaikė visus 2014 metus. Pagrindinė kainų skirtumo priežastis,
ypač Lietuvoje ir Latvijoje – riboti perdavimo pajėgumai. Gruodį Lietuvoje ir Latvijoje
elektros rinkos kaina buvo vidutiniškai 17,38 EUR didesnė nei Skandinavijoje. Savo
ruožtu Estijoje elektros rinkos kaina gruodį buvo vidutiniškai 5,93 EUR didesnė nei
Skandinavijoje.

Tik nepersviesk, nors siaip tai esu labai atsparus smegenu plovimams. Dar galetum ir apie VIAP mokesti pasviesti.

Youngcat, jungčių statyba jau dabar VIAPe sėdi, tad pradėjus naudotis jungtimis VIAPas nepadidės, o elektros kaina biržoje pamažės.

Birzoje kaina ir mazeja ir dideja daznai, tik eiliniam vartotojui tai itakos neturi.

Tavo paviršutiniškas atsikalbinėjimas ima erzinti.
Tad, siekiant konstruktyvaus rezultato, ne aš aiškinsiu kaip "biržos kaina atsiliepia eiliniam vartotojui", o tu paaiškink, iš ko susideda kaina "eiliniam vartotojui". Arba prisipažink klaidinęs kitus (netikiu, kad pats taip manytum).

Po tokiu fraziu kyla ivairiu minciu apie pasnekovo sveikata.

Ką gi, galiu ir aš patalpinti paveikslėlį iš reguliatoriaus - Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos tinklapio:

1 pav. Elektros energijos žemos įtampos tinkluose kainos struktūra, ct/kWh be PVM


Paveikslėlyje akivaizdžiai matosi, kad vartotojo mokamoje kainoje pagrindinę dalį sudaro elektros įsigijimo, tai yra pirkimo biržoje kaina. Einamieji kainos svyravimai biržoje iškart neatsispindi kainoje gyventojui, bet atsispindi kainos vidurkis. Tarifas nustatomas prognozuojant įsigijimo kainą. jei faktas skiriasi nuo prognozės, tai vyksta tam tikri perskaičiavimai-kompensavimai skaičiuojant tarifą kitiems metams.

Reziume pabaigai.
Kaip matome is vk pateiktos kainos strukturos (ir prisegamos uz senesnius metus), elektros isigijimo kainai didejant, elektra vartotojui pinga ir atvirksciai. Taigi akivaizdu, kad teiginys jog mazejant isigijimo kainai, kaina vartotojui taip pat mazeja yra neturintis pagrindo ir klaidinantis.

Logiška, bet klaidinga išvada.

Kadangi diskusija prasidejo nuo klausimo ar "apsimoka" savo reikmem statytis saules baterijas ir naudotis lesto pasaugojimo paslauga, tai kalbekim apie elektros kainos pokycius visu atsipirkimo laikotarpiu. ~10 metu. per pastaruosius 10 metu kaina sumazejo berods pirma kart, taigi nereik pulti daryti toli siekienciu isvadu. geriau imam ir lyginam 2004 ir 2014 metu kainas. mm?