Gaila, bet čia bloga naujiena. Mačiau daug komentarų, tipo: numarins gerą socielinį tinklą, kaip numarino Skype.
Ir aš tokiai nuomonei pritariu.

Įdomi naujiena : gyventojai deklaravo apie 124 mln. eurų grynaisiais gautų dovanų ir paskolų.

VMI prie FM informuoja, kad jau sulaukė apie 4 tūkst. pranešimų PRC911, kuriais gyventojai informavo mokesčių administratorių apie grynaisiais gautas paskolas ir dovanas, kurios neprivalėjo būti deklaruojamos, o sandoriai nepatvirtinti notaro, ir kurios buvo ar bus panaudotos brangiam turtui įsigyti. Apie 3 tūkst. gyventojų deklaravo beveik 76 mln. eurų dovanojimo būdu gautų pajamų, dar apie 1 tūkst. gyventojų deklaravo apie 48 mln. eurų pasiskolintų piniginių.


Priminsiu: nepateikus PRC911 formos, nuo 2016.07.01 negalima bus pagrįsti gautų pajamų paskolų rašteliais, nenotarinėmis dovanomis ar lobiais. Bus apmokestinama - mažiausiai 15% + 10-30% bauda.

Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2016 m. liepos 11 – 15 d. organizuoja 45 akad. val. mokymus, skirtus pasirengti turto arba verslo vertintojo asistento kvalifikacijos egzaminui. Mokymų kaina - 260,66 Eur.
Smulkesnė informacija teikiama skyriaus „Veiklos sritys", skilties „Vertinimas", dalyje „Mokymai“ - „Norintiems tapti vertintojų asistentais“.
Maloniai kviečiame iki 2016 m. liepos 4 d. registruotis telefonu Vilniuje (8 5) 249 9332 arba el. paštu Ramune.Grudzinskiene@avnt.lt. Registruojantis būtina nurodyti klausytojo vardą, pavardę ir mokėjimo rekvizitus (jei asmuo už seminarą mokės asmeniškai - asmens kodą, adresą ir telefono numerį; jei už seminarą mokės įmonė - įmonės pavadinimą, juridinio asmens kodą, PVM mokėtojo kodą, adresą, telefono numerį). Nurodyti duomenys reikalingi išankstinio mokėjimo sąskaitai ir sąskaitai faktūrai parengti.

http://www.avnt.lt/kita-informacija/naujienos-2/organizuojami-mokymai-teoriniai-ir-metodiniai-turto-bei-verslo-vertinimo-pagrindai/

https://www.nalog.ru/rn77/news/tax_doc_news/6081598/

Rusijos mokesčių inspekcija išleido raštą dėl fizinių asmenų pajamų pripažinimo paskolų užsienio valiuta atvejais. Nustatytos bazinės paskolų palūkanos - 9% metinių ir, jeigu yra skolinamasi už mažesnes palūkanas, skirtumas tarp bazinių palūkanų su 9% ir faktiškai sumokėtų pripažįstamas asmens pajamomis ir apmokestinamas 35% pajamų mokesčiu.

Darbo kodekso pradinis variantas: kas buvo siūloma.

P.s: priimto Darbo kodekso dar nespėjau išanalizuoti

Įvertinusi suinteresuotų rinkos dalyvių ir institucijų pastabas, Finansų ministerija teikia Vyriausybei įstatymo projektą, kuriuo reglamentuojamas sutelktinis finansavimas – investuotojų ieškančioms įmonėms tarpininkaujanti finansinių technologijų priemonė. Jos privalumas – investuoti skatinami ne tik juridiniai asmenys, bet ir gyventojai, norintys „įdarbinti“ pinigus.

„Siekiame skatinti konkurenciją finansų rinkų srityje, o sutelktinis investavimas atveria naujas galimybes finansavimo ieškančiam verslui – tai inovatyvi priemonė, kuri padės investuotojams ir verslui lengviau ir greičiau surasti vienas kitą“, – sakė finansų ministrė Rasa Budbergytė.

Pasak ministrės, siūloma verslo finansavimo forma patraukli dėl mažesnės priklausomybės nuo tradicinių verslo finansavimo būdų, galimybės pasiekti platesnę investuotojų dalį, taip pat dėl galimybės patikrinti, ar nauji produktai bus patrauklūs būsimiems klientams.

Projektu reglamentuojama priemonė – alternatyvi skolinimosi galimybė, leidžianti pirmiausiai smulkiam ir vidutiniam verslui, taip pat startuoliams paprasčiau ieškoti investuotojų savo projektams ar verslui finansuoti. Šios priemonės ypatybė – projektų sumanytojai tam tikrose interneto svetainėse – sutelktinio finansavimo platformose – galės pateikti savo verslo projektą ir pakviesti visus norinčius prisidėti prie jo finansavimo. Skolinamasi būtų tiesiogiai arba išleidžiant vertybinius popierius.

Įstatymo projektas parengtas įgyvendinant Vyriausybės programos prioritetinę priemonę, pagal kurią numatyta tobulinti gyventojų santaupų investavimo į ekonomiką mechanizmą, kartu didinant verslo finansavimo šaltinių įvairovę.

Įstatymo projektą parengė Finansų ministerijos ir Lietuvos banko specialistai.

Pagrindinės įstatymo projekto nuostatos:

Tam, kad būtų užtikrinta tinkama investuotojų apsauga, įstatymo projektu nustatomos sutelktinio finansavimo platformų operatorių veiklos sąlygos, taip pat įrašymo į priežiūros institucijos tvarkomą sąrašą, informacijos teikimo ir kiti reikalavimai. Pavyzdžiui, siekiant apsaugoti neprofesionalius investuotojus, projekte numatytos 1 000 eurų „lubos“ – tokią sumą į vieną projektą per metus galėtų investuoti gyventojas. Didesnę sumą galės investuoti informuotasis investuotojas, o po tinkamumo įvertinimo – ir gyventojai bei įmonės.
Projekto sumanytojas, per sutelktinio finansavimo platformą siekiantis pritraukti nuo 100 tūkst. iki 5 mln. eurų per metus, nepriklausomai nuo finansavimo sandorio rūšies, privalės parengti informacinį dokumentą, kuriame turės pateikti tam tikrą informaciją apie projektą. Skolinantis jo nuosavų lėšų dalis turės sudaryti ne mažiau 10 proc. projekto vertės.
Jeigu numatoma finansavimo sandorio vertė siektų ar viršytų 5 mln. eurų per metus, tą sumą projekto sumanytojas galėtų gauti tik išleisdamas vertybinius popierius.
Sutelktinio finansavimo platformos operatorius privalės visą savo veiklos laikotarpį turėti tam tikrą nuosavą kapitalą (ne mažesnį kaip 40 000 eurų arba apskaičiuotą nuosavo kapitalo poreikį, lygų 0,2 proc. nuo per sutelktinio finansavimo platformą finansuotų ir finansuotojams dar negrąžintų sumų dydžio – priklausomai, kuris dydis didesnis) arba kitas prievolių užtikrinimo priemones (civilinės atsakomybės draudimą, finansų įstaigos laidavimą ar garantiją). Taip pat numatoma, kad finansavimo platformos operatoriaus veiklą prižiūrės Lietuvos bankas.


Įstatymo projektas

Patvirtintos Finansų rinkos dalyvio duomenų teikimo apie asmens sąskaitų likučius, metines sąskaitų įplaukas ir skolinius įsipareigojimus taisyklės
• Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2016 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. VA-105 patvirtintos Finansų rinkos dalyvio duomenų teikimo apie asmens sąskaitų likučius, metines sąskaitų įplaukas ir skolinius įsipareigojimus taisyklės.
• 5. Finansų rinkos dalyvis, teikdamas duomenis pagal Taisyklių 9.1 papunktį, pagrindinės duomenų rinkmenos skyriuje turi pateikti:
• 5.1. gyventojo, apie kurį teikiami duomenys:
• 5.2. gyventojo vardas ir pavardė;
• 5.3. gyventojo pas finansų rinkos dalyvį turimų sąskaitų bendra kalendorinių metų gruodžio 31 d. turima likučių suma eurais:
• 5.3.1. teikiant 2016 metų duomenis, apskaičiuojant bendrą kalendorinių metų gruodžio 31 d. turimą likučių sumą, įskaitomi visi sąskaitų likučiai;
• 5.3.2. teikiant 2017 ir vėlesnių metų duomenis, apskaičiuojant bendrą kalendorinių metų gruodžio 31 d. turimą likučių sumą, neįskaitomi kreditiniai (neigiami) likučiai;
• 5.4. duomenis apie kiekvieną to gyventojo, apie kurį teikiami duomenys, sąskaitą:
• 5.4.1. sąskaitos rūšį;
• 5.4.2. sąskaitos numerį;
• 5.4.3. sąskaitos likučio, turimo kalendorinių metų gruodžio 31 d., sumą eurais, neatsižvelgiant į tai, kokios valiutos sąskaita.
• 6. Finansų rinkos dalyvis, teikdamas duomenis pagal Taisyklių 9.2 papunktį, pagrindinės duomenų rinkmenos skyriuje turi pateikti:
• 6.1. jei duomenys teikiami apie gyventoją, gyventojo:
• 6.1.3. gyventojo vardą ir pavardę;
• 6.1.4. gyventojo pas finansų rinkos dalyvį turimų sąskaitų bendrą per kalendorinius metus gautų įplaukų dydį eurais;
• 6.1.5. duomenis apie kiekvieną to gyventojo, apie kurį teikiami duomenys, sąskaitą:
• 6.1.6. sąskaitos rūšį;
• 6.1.7. sąskaitos numerį;
• 6.1.8. sąskaitos įplaukų sumą per kalendorinius metus eurais, neatsižvelgiant į tai, kokios valiutos sąskaita;
• 6.2. jei duomenys teikiami apie juridinį asmenį:
• 6.2.3. juridinio asmens pas finansų rinkos dalyvį turimų sąskaitų bendrą per kalendorinius metus gautų įplaukų dydį eurais.

Labai įdomi diskusija apie mokesčius:

Diskusija Žinių radijuje

Kvaila diskusija, visi Lietuvos rodikliai atsilieka nuo prognozuotų ir krenta. Bando tik įkvėpti biudžetininkams optimizmo.

Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2016 m. rugsėjo 9 d., 10 val. organizuoja 6 akad. val. seminarą „Miško vertinimo ypatumai“.
Smulkesnė informacija teikiama skyriaus „Veiklos sritys", skilties „Vertinimas", dalyje „Mokymai“ - „Kiti kvalifikacijos kėlimo seminarai“.
Maloniai kviečiame iki 2016 m. rugsėjo 7 d. registruotis telefonu Vilniuje (8 5) 249 9332 arba el. paštu Ramune.Grudzinskiene@avnt.lt. Registruojantis būtina nurodyti klausytojo vardą, pavardę ir mokėjimo rekvizitus (jei asmuo už seminarą mokės asmeniškai - asmens kodą, adresą ir telefono numerį; jei už seminarą mokės įmonė - įmonės pavadinimą, juridinio asmens kodą, PVM mokėtojo kodą, adresą, telefono numerį). Nurodyti duomenys reikalingi išankstinio mokėjimo sąskaitai ir sąskaitai faktūrai parengti.

Sodra informuoja, kad patogi naujovė laukia ir pastaruoju metu užsienyje dirbusių ir į Lietuvą grįžusių tautiečių. Įsidarbinę Lietuvoje ir susirgę, bet neturintys pakankamo darbo stažo mūsų šalyje ligos pašalpai gauti, jie galės pateikti prašymą tarpininkauti gaunant duomenis apie užsienyje įgytus darbo ir draudimo laikotarpius. Šį prašymą galima pateikti prisijungus prie „Sodros“ paskyros gyventojui. Jis bus automatiškai adresuojamas Užsienio išmokų tarnybai.

Aciu artas71,kaip visada naudinga informacija,kas ka be rasytu,del istatymo teisetumo ir naudingumo nemanau,kad verta diskutuoti,bet siaip aciu,kad laikai pirsta ant pulso,ko taip truksta siame forume.

Nuo 2016 rugsėjo 1-os dienos norint gauti ligos pašalpą pakaks pateikti vienintelį prašymą, kuriuo vadovaujantis kaskart žmogui susirgus jam priklausanti ligos ar slaugos pašalpa bus skiriama automatiškai. Iki šiol prašymą skirti ligos pašalpą žmonės turėjo teikti už kiekvieną nedarbingumo laikotarpį.
Sukurtas neterminuotas prašymas skirti ligos pašalpą. Nuo šiol už visus nedarbingumo ar šeimos nario slaugos laikotarpius ligos pašalpą asmuo gaus užpildęs vienintelį prašymą. Šį prašymą galima pateikti jau nuo rugsėjo 1-os dienos. Be to, naujajame prašyme nurodę metais ankstesnę datą, nuo kurios prašoma pradėti skaičiuoti ir išmokėti ligos pašalpas, asmuo galės gauti pašalpas ir už ankstesnius laikotarpius, už kuriuos prašymai nebuvo pateikti.
„Sodros“ duomenimis, apie dešimtadalį sirgusiųjų nepateikdavo prašymo skirti ligos pašalpą per nustatytą terminą – 12 mėnesių nuo ligos pabaigos. Taip galėjo nutikti dėl įvairių priežasčių, taip pat dėl to, kad žmonės šį prašymą pateikti tiesiog pamiršdavo. Dabar, atsiradus galimybei pateikti neterminuotą prašymą, ligos pašalpa visus sirgusiuosius, kuriems ši pašalpa priklauso, pasieks automatiškai.

Artas71, gal gali patikslinti tokia informacija ?
http://www.deklaracijaok.lt/vmi-tikrins-gyventoju-saskaitas-bankuose
Ar tikrai finansu istaigos privales VMI pateikti informacija apie saskaitas, jei bendra metine apyvarta virsija 15 000 euru uz 2017 metus iki 2018 metu birzelio 1 dienos ?
( uz 2016 metus dar neprivales pateikti informacijos )

https://www.vmi.lt/cms/web/kmdb/konsultacines-medziagos-katalogas/-/asset_publisher/Pec85c90jXW4/content/mokesciu-administravimo-istatymo-pakeitimai-2016-metais/10174

Pakeistas MAĮ 55 straipsnis („Prižiūrimų finansų rinkos dalyvių teikiama informacija"). Prižiūrimi finansų rinkos dalyviai, kaip jie apibrėžti Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatyme, privalės pateikti Valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau ― VMI) informaciją ne tik apie asmenų atidarytas ir uždarytas visų rūšių sąskaitas, bet taip pat sąskaitų metinių apyvartų dydį, jeigu to paties asmens visų pas tą patį finansų rinkos dalyvį turimų sąskaitų bendros metinės apyvartos dydis yra ne mažesnis kaip 15 000 eurų (t. y. 15 000 eurų ir daugiau), sąskaitų likutį metų pabaigoje, jeigu to paties asmens visų pas tą patį finansų rinkos dalyvį turimų sąskaitų likutis metų pabaigoje yra ne mažesnis kaip 5 000 eurų (t.y. 5 000 eurų ir daugiau), palūkanas, skolinius įsipareigojimus, vertybinius popierius, draudimo įmokas, pensijų draudimo įmokas, taip pat kitą informaciją, reikalingą mokesčių administratoriaus funkcijoms atlikti.

Rugsėjo 21 dieną finansų ministrė Rasa Budbergytė Seimui pristatė įstatymo projektą, kuriuo reglamentuojamas sutelktinis finansavimas – investuotojų ieškančioms įmonėms tarpininkaujanti finansinių technologijų (Fintech) priemonė.

Įstatymo projektą parengė Finansų ministerijos ir Lietuvos banko specialistai.

Seimas po pateikimo įstatymo projektui pritarė. Įstatymo projektą Seimas numato svarstyti spalio 18 d.

Pagrindinės įstatymo projekto nuostatos:

Tam, kad būtų užtikrinta tinkama investuotojų apsauga, įstatymo projektu nustatomos sutelktinio finansavimo platformų operatorių veiklos sąlygos, taip pat įrašymo į priežiūros institucijos tvarkomą sąrašą, informacijos teikimo ir kiti reikalavimai. Pavyzdžiui, siekiant apsaugoti neprofesionalius investuotojus, projekte numatyta, kad norėdamas investuoti daugiau nei 1 000 eurų sumą į vieną projektą per metus, neprofesionalusis investuotojas turės atlikti tinkamumo įvertinimo testą. Taip pat nustatoma, kokia informacija investuotojui turi būti pateikiama, kad jis galėtų tinkamai įvertinti su investicija susijusią riziką ir susipažinti su kitomis su investicija susijusiomis sąlygomis.

Projekto sumanytojas, per sutelktinio finansavimo platformą siekiantis pritraukti nuo 100 tūkst. iki 5 mln. eurų per metus, nepriklausomai nuo finansavimo sandorio rūšies, privalės parengti informacinį dokumentą, kuriame turės pateikti tam tikrą informaciją apie projektą. Skolinantis jo nuosavų lėšų dalis turės sudaryti ne mažiau 10 proc. projekto vertės.

Jeigu numatoma finansavimo sandorio vertė siektų ar viršytų 5 mln. eurų per metus, tą sumą projekto sumanytojas galėtų gauti tik išleisdamas vertybinius popierius.

Sutelktinio finansavimo platformos operatorius privalės visą savo veiklos laikotarpį turėti tam tikrą nuosavą kapitalą (ne mažesnį kaip 40 000 eurų arba apskaičiuotą nuosavo kapitalo poreikį, lygų 0,2 proc. nuo per sutelktinio finansavimo platformą finansuotų ir finansuotojams dar negrąžintų sumų dydžio – priklausomai, kuris dydis didesnis) arba kitas prievolių užtikrinimo priemones (civilinės atsakomybės draudimą, finansų įstaigos laidavimą ar garantiją). Taip pat numatoma, kad finansavimo platformos operatoriaus veiklą prižiūrės Lietuvos bankas.

Įstatymo projektas:
https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAP/ba6fe0b03d2411e68f278e2f1841c088

Klausimas, į kurį VMI nežino kaip atsakyti:
Žmogus pirko akcijų už nuosavas lėšas, paskui susituokė. Tada su žmona nusprendė tas akcijas parduoti. Pajamos tarp pirkimo ir pardavimo viršija 500 EUR. Ar gautas pajamas reikia deklaruoti abiems sutuoktiniams per pusę? pvz: 900/2= po 450 EUR kiekvienam. Vedybų sutartis nepasirašyta.

Na jei VMI nezino tai automatiskai mokestines prievoles nera.

Mano supratimu, iki vestuvių turėtas turtas, jei nesudaroma vedybų sutartis, ir po vedybų lieka kiekvieno atskiru turtu.

Todėl teoriškai gautas pajamas turėtum deklaruoti vienas ir susimokėti už perviršį mokesčius.

Tačiau aš šiuo atveju nesukčiau galvos, pelną deklaruočiau abiejų vardu ir, jei nori, tegu pati VMI pataiso. Didžiausia tikimybė, kad nepataisytų.

Akcijos priklauso tam kuris jas isigijo pries vedybas. Nesvarbu ar tai AB ar UAB akcijos. Jas pardavus, pajamas turi deklaruoti ju buves savininkas. Skyrybu atveju, visos akcijos taip pat lieka ju savininkui.