Eilinį kartą kažkokios sąmokslo teorijos "kryptis blokuojama" "Sionistai nenori " "BVP neauga" Gal viena kartą reikia pripažinti, kad dauguma tokių įdėjų yra girto arklio sapnas, praktiškai nepritaikomos (reikia mažiau minecraft žaisti).

Dėl dviračių - nori pasakyti, kad per 15 km , važiuojant dviračiu, yra sudeginamos 25 kcal ?

Būtent kosminių odisėjų sapalionių pabaiga prieš 30-50 metų ir buvo taškas, kuris nuo technologinio progreso pradėjo mus rident link regreso. Daug nepasakosiu, įtikinamiau čia pasakys (su Tysono nuomone sutinku 120%):

http://www.youtube.com/watch?v=rmKlA_UnX8c

toks džipas talpina minimum 7 septynis žmones, taip kad nenusikalbėk, o kad kažkas vienas važinėja tai čia jo reikalas yra...



pats važinėji dviračiu? Jei sugebėsi 20km/h greitį palaikyt, tai atvažiuosi per valandą visas šlapias? Ką daryt pvz. kai oras 40 laipsnių pasiekia?

aš tai kartais pagalvoju, ką vartoji, kad tokio lygio kliedėsius pradedi rašyt...

Kaip tik siandien paziurejau, kad zino
http://www.youtube.com/watch?v=dGj5rlOaTIg

Pati tema tikrai idomi ir visados laukiu nauju pasisakymu šioje temoje. Tikrai netikiu, kad visos Droido minimos naujoves bus igyvendintos, tačiau nepritariu ir nuomonei, kad technologijos ar mokslas stagnuoja.
Kompiuterio išradimas iš esmes padarė labai didelę įtaką visoms mokslo, technologijų ir kasdienio gyveinimo sritims. Kuo toliau tuo daugiau mokslo sričių pereiną į informacinę stadiją, dėl ko jos pradeda paklūsti Moor'o dėsniui, t.y. exponentiniam vystymuisi.
Iki šiol naujos medžiagos buvo kuriamos/atrandamos bandymų būdu, t.y. atradai naują medžiaga, tyrinėji jos savybes ieškai kur galima ja pritaikyti. Dabar pradedamos kurti teorijos kurios leis pagal norimas savybes susikurti reikiama medžiagą.
Mano manymu 3D spausdinimas turi galimybe labai stipriai pakeisti pasaulį. Pažiurėjus į naminio lygio spausdintuvus jų galimybės tirkai atrodo juokingos (gali atsispausdinti plastames gabala), tačiau pažvelgus į pramoninius 3D spausdintuvus, kainuojančius šimtus tūkstančių ar net milijonus, jų galimybės tikrai padaro įspūdį. Pvz. spausdinamas metalinis aušinimo radiatorius, kurio forma yra per sudėtinga ktiems gamybos būdams. Gamyba sapusdinimo technologijomis turi šiuos pliusus:
* gamyba yra be atliekų, visa medžiaga panaudojama gaminiui gauti, nereikia nieko išmesti ar nupjauti,
* sutaupomi transportavimo kaštai, nes gamyba gali būti lokalizuota
* galima pagaminti daug sudėtingesnius gaminius

Elektromobiliai, valdomi kompiuterių - tik tarpinis etapas. Tai kažkiek efektyviau, nei dabartiniai mostrai, ypač turint omeny, kad elektromobiliai paplis daugumoje dviviečiai.

Ir jie greičiausiai bus nuomojami reikiamam laikui - valandai, dviems, parai.
Efektyvumas - pagrindinis kriterijus. Dviratis - trumpais atstumais nepamainomas. Problema tik ta, kad miestai pritaikyti automobiliams, o ne dviračiams.
O nemirtingumas - tai raktas į tarpžvaigždines keliones. Dabar 1000 metų atrodo daug, o tada tai bus tik mažas gabalėlis gyvenimo. Juolab kad praleisti tuos 1000 metų, kuriuos užtruksi kelionėje, galėsi virtualiam pasaulį, kuris galbūt visiškai atkartos įprastą Žemę.
Mąstyk plačiau, C# Atsiveria tokie horizontai, kurie pakeis supratimą apie gyvenimą iš esmės.
Karpis gyvena 100 metų, vėžlys 200, žmogus vos datempia 80 - tai čia normalu?

Mašinoje daugiausia važiuoja vienas arba maksimum du žmonės. Netiki - pastovėk prie gatvės ir pažiūrėk.
Kai benzino litras kainuos 10 LT, ir bus įvestas drakoniškas mokestis už auto, tada žiūrėsim kas teisus.

20 km/h dviračiu palaikyti gera trasa yra juokas. O 2 min dušas sprendžia kitą tavo numatytą problemą.
Viską galima išspręsti, ir labai mažomis lėšomis - tik reikia noro. Ekonominis efektas būtų milžiniškas - stipriai sumažėtų automobilių, sutaupytume mažiau importuodami naftos ir vaistų. Naftos - chemijos kompleksui tai labai labai nepatinka, vadink tai konspiracija ar ne.

Na aš niekad iš benzininės normalios mašinos, kuri važiuoja, kai važiuoji, nelipsiu į kažkokį apgailėtiną dvivietį į kalną neužkylantį elektromobilį. O kad su riksha mane iš miesto iki namų indas kiekvieną kartą vežtų vietoj Martono- dėkui ne, visom keturiom prieš. Lygiai kaip ir prieš su dviračiu kas dieną po 30 kilometrų sumint, kad nusigaučiau kažkur. Nekalbant apie dienas, kai 10 vietų turi aplankyt. Ir ne tik kad idėjos naivios, bet jos veikt negali dėl vienos elementarios priežasties.
Tokių kaip aš, kurie be klausimų mokėtų 200% brangiau už benzininę mašiną, negu už elektrinį vežimą, o smirdantys ir prakaituoti su kostiumais ir paltais dviračiu draskytis diena iš dienos nelinkę, yra ne vienas ir ne milijonas pasauly. Kitaip sakant, ne visi mąsto kaip tu, Droidai. Vien dėl to, kad viską daryti racionaliai yra be proto kvaila ir neįdomu.

Droidas gieda apie progresa ir net nesusimasto kad grizimas prie dviraciu yra regresas Vienas dalykas dviratis sportui, kitas dalykas vaziuot su juo i darba. Taip ir nepaminejai klimato problemu, kurios vienos is esminiu vairuojant sita daikta, arba bet koki kita be stogo Kalbant apie Lietuva - cia lietingas krastas su dregnoku klimatu, saltokos ziemos, daug visokiu slapdribu. Sauletu dienu santykinai mazai. Paziureciau kaip vaziuoji su dviraciu kylant i kalna ir vejui drebiant i snuki astrius ledukus Beje keli pazistami bande sita praktika vasara - uzteko keletos dienu pabandymui ir grizo i iprastines vezes.

Tai kodėl bandė tokias nesąmones? Važinėji kaip Handrail mašina ir nesuki sau galvos.
Stovi kamščiuose, ieškai kur parkuotis, moki pinigus už benziną, kitas labai nemažas išlaidas, ir nuvažiuoji net 10 km iš darbo iki namų. Krūtai ir vyriškai.
Arklys būtų regresas, dviratis - naujausios technologijos. Trumpais atstumais mieste.
Beje, geras dviratis kainuoja kaip nebloga mašina. Kažin kodėl?

Bande nes sportuoja, o ne del to kad benza sutaupyt. Noras buvo suderint sporta su kelione i darba. Beje yra dar viena problema - vairuot dvirati keliu su masinomis yra biskeli pavojinga. Kartais taves gali tiesiog nepastebet, o kartais atsiranda buduliu su golfais kurie bando isgasdint arba net taranuot

"dviratis - naujausios technologijos"

Primink kiek ten dviraciui metu ?

O apskritai kodel pamirsti tokias elektro-priemones kuriomis jau senai sprendziamos transporto problemos miestuose kaip tramvajai ir metro ?

Tramvajų bandė Zuokas nutiesti. Visi buvo prieš. Metro - Vilnius per mažas.
Abu šie variantai griozdiški, ir prie durų nepriveš.
O kad mašina gali nutrenkti - tai gi sakau - reikia aukštos klasės dviračių takelių.
Atominę už 40 milijardų statom, o paprasto takelio negalim padaryti?
Tūkstančiai žmonių važiuotų. Nevisi dar nupezę.

Taigi bande su oranziniais dviraciais, primink kaip ten baiges

Kad jau apie dviračius įsiplieskė diskusija... O šiaip papigiai e-konversijų galima iš ebay paimt. Žinoma, klimato problemos išlieka, bet juk Droidas siūlo dengtus dviračių takus. Taigi kaip ir su e-mobiliais, didžiausia problema - nedideli ir galingi akumuliatoriai.
Nors man asmeniškai irgi labiau patinka važinėti automobiliu, bet puikiai suprantu, kad vidaus degimo variklis - kelias į aklavietę.

Oranžiniai dviračiai - sprendimas per kitą galą. Pirma turi būti infrastruktūra, kur važinėti, kur parkuoti.
Tai labai lengvai sprendžiamos problemos.
E-dviračiai - pensininkams. Nenorėčiau tokio, nes jis sunkus. Tada jau geriau mažas motoroleris.
Dviračio privalumas - paprastumas ir pigus aptarnavimas. Sėdi ir važiuoji be jokių degalų.

Problema tame, kad resursai brangs, ir bijau kad mes jų neįpirksim. Kodėl nepradėti rūpintis kol yra laiko?
Juolab kad judėjimo žmonėms labai trūksta, aptukę, apgriuvę, pilvoti.

Visa ateities pokyčių esmė - efektyvumas. Ar tai debesų kompiuteriai, ar transportas, ar prekyba, ar bankininkystė.
Piguva laimės. Liks niša brangių produktų, bet visumoj jei sprendimas pakenčiamas, pigiau nugalės.
Patinka tai ar ne.

Pavyzdžiui:
Netikra mėsa. Skonis kaip tikro viščiuko!
Say hello to Beyond Meat™ Veggie Chicken Strips. These delicious plant-based strips have all of the convenience, taste, and tenderness you expect from real chicken—without the bad stuff (no saturated or trans fat, no cholesterol, no gluten, no antibiotics, no GMOs...and no meat).

Ingredients
Water, Soy Protein Isolate, Pea Protein Isolate, Amaranth, Chicken Flavor (Maltodextrin, Yeast Extract, Natural Flavoring), Soy Fiber, Carrot Fiber, Expeller-Pressed Canola Oil, Dipotassium Phosphate, Titanium Dioxide, White Vinegar

Kažko pabaiga tai ir kažko naujo pradžia. Štai tau 2 dienų senumo nuotrauka:



Žinoma, tai ne Boriso dviračiai, pasinaudoti šiais kur kas sudėtingiau.

Visapusiškai už. Pastebėčiau, kad ilgam laikopartyje ir sveikatos apsauga veikiausiai sutaupytų, gal net vidutinė gyvenimo trukmė padidėtų. Dabar žmonės geriau važiuoja į darbą mašina, poto stovi kamštyje iki sporto klubo tam, kad ten pamintų prie grindų pritvirtintą dviratį. Ir prie pliusų, nereikia pamiršt nuostabaus jausmo, kai važiuosi kiaurai 1h+ kamščius. Aš manau tokios idėjos 10 metų bėgyje turėtų įsitvirtint ir realiai, tereikaip, kaip ir pats minėjai, kad kuras dar pabrangtu, o pagal pasiūlos paklausos taisykles, su tokiu vartojimu, tai neišvengiama.

Norėčiau aš jus su Droidu pasamdyti vadybininkais Vilniuje. Per dieną reikia užsukti pas 5-10 klientų, skirtingose miesto vietose, apranga - kostiumas. Atlyginimas - priklausomai nuo darbo rezultatų. Įdomu, kaip sektusi pedalinti

Pernai Kaune vazinejau i darba geguze-rugpjucio galas. 10 Km i viena puse.
pliusai:
"lasiniai" liko ant kelio.
minusas:
infrastruktura, teoriskai dviraciu takeliai yra, bet ... juose greitis max 5 km/h. Prie didesnio: gali sudauzyti kai kurias kuno dalis ... Borteliai, apvaziavimai ir etc.
didziausi neregiai yra prabangiu auto savininkai ir moteriskes -> "pakisa" savo auto isvaziuodami is aiksteliu, is soniniu keliuku.
greitis: 15-30 km/h. labai priklauso nuo vietoves ir vejo krypties.
Lietus - pats lietus negasdina, bet tenka vaziuoti keliu: aptasko, lieki purvinas.
Temperaturos: ryte 10-15, vakare 20-25.
sunku pasakyti:
Automobiliu tuos 10 km piko metu 20-25 min. (ne piko - 10-15 min.) - dviraciu 25-30-45 min.


Cia poziuris ...
Jei siulysi rolex'us ... ir picas.

Visos naujos idėjos iš pradžių atrodo nesąmonė, paskui priprantama ir netgi naudojamasi.


Aš taip gyvenau kol truputį nepagalvojau. Totalus absurdas, nors atrodo normalu.

Niekas nesiūlo visiems visada važiuoti dviračiu. Nors pora tūkstančių žmonių persėstų ant dviračių - kaip nukrautų gatves. Visiems nuo to būtų tik geriau.
Lietuvoje labai stipri mąstymo inercija - neveltui paskutiniai pagonys Europoje
Kol kas daugelio idealas - didžiuliai dūmijantys fabrikai, riedantys sunkvežimiai, paišini darbininkai.
Tik ar to reikia? Sodybų kompleksas švarioje gamtoje gali nešti neblogesnį pelną nei fabrikas.

Jei varlę įmesi į verdantį puodą, ji iššoks. Jei temperatūrą kelsi palaipsniui - varlė nepastebės ir išvirs.
Sunkiausia pastebėti tai kas po nosim.
Nepastebit, kaip mes masiškai pradedam visiškai naują, virtualią gyvybę?

Kalbu apie mūsų Avatarus. Už kiekvieno avataro šiandien yra gyvas realus žmogus. ^la, C#, Ashamanas, Droidas, Tonis, Agata...
Visi avatarai turi savo Kūrėją. Žmones, kurie rašo konkretaus avataro vardu, Transhumanistai ar Posthumanistai vadina Primery (Pirminis).
O ką, jei avataras bus atiduotas (ar parduotas) kam nors kitam, išlaikant jo rašymo stilių, mintis, idėjas?
Ką, jei Kūrėjas mirs, o avataras gyvuos jau kito Pirminio dėka. Jo mintys, idėjos liks gyvuoti, bendraus su forumo draugais, keisis kartu su aplinka.
Niekas net nepastebės kad pasikeitė "šeimininkas" - galų gale žmonės irgi su laiku keičiasi, kinta jų įsitikinimai.
Keičiantis Pirminiams, avataras lieka ir įgauna vis didesnę įtaką. Per kelių dešimtmečių jį pažįsta daugelis forumo narių, pasitiki, vertina nuomonę.
Avataras tampa beveik nepriklausomas nuo savo Pirminių, nes Pirminis tik įrankis, gal būt visiškai nepanašus realiam gyvenime į savo valdomą avatarą.

Kyla klausimas - ar toks Avataras gyvas? Kad jis labai vertingas, klausimų nėra. Kiekvieno reklamos davėjo svajonė yra toks personažas, kurį žino ir pasitiki didelė masė žmonių.

Su laiku už tokio Avataro stovės ištisos organizacijos, profai rašytojai, psichologai, marketingistai.

Bus sukurtos būtos - nebūtos, kaip realaus personažo, istorijos, visi tuo tikės. Palaipsniui rašymą perims kompiuterinės programos, ir visiškai neaišku, kuo tai baigsis.
Greičiausiai, išsivystys nauja virtuali gyvybė, asmenybė, gyvenanti begaliniuose kompiuterių tinkluose.

Vertinkite savo Avatarus.
Galbūt, vienas iš jų po kelių dešimtmečių bus žinomas labiau nei Enšteinas ar Sokratas.
Ateitis yra šiandien. O kas tada bus rytoj?
Sako, kai žmonių asmenybės susilies su virtualiomis, bus Singuliarumas.