Kadangi gyvename įdomiausiais, tačiau pavojingiausiais (visomis prasmėmis) laikais, ne vienas yra pagalvojęs kaip gi atrodys ateities ekonomikos modelis, kadangi:

1) Kvalifikuotų darbų vietų kiekis mažėja ir mažės tolygiai su robofikacijos vystymusi,
2) Nekvalifikuotų darbų vietos išnyks galutinai,
3) Skirtingai nei perkamoji galia ir populiacijos dydis, perprodukcijos mastai turi beribį potencialą, kas sukuria natūralią koliziją vystyti masto ekonomiką (t.y. atsiranda lūbos),
4) Globalizmas (neaišku kokį vaidmenį apskiritai turės valstybės modelis - galbūt plėsis, galbūt skaldysis, neaišku),
5) Outsource'ingo į trečiąsias šalis mirtis (žr. 1 punktą),
6) Trečiųjų šalių atsidūrimas ekonomikos paribiuose (žr. 1 ir 5 punktą).
7) Eskportuos ne produktą, tačiau patentą, mat pasigaminti kiekviena šalis galės pati... O tas reiškia?

Dar milijoną niuansų galima prirašyti, bet esmę supratot. Ką siūlot, ką matot, ką manot?

https://en.wikipedia.org/wiki/Guaranteed_minimum_income
http://thinkprogress.org/economy/2015/07/01/3676097/utrecht-universal-basic-income/

Pavyzdys


Ir pastebėkit - kalba eina apie varganą Afriką, su jų "specifiniu" mentalitetu. Internete daugiau teigiamų eksperimentų baigčių nei neigiamų (tiesą sakant neigiamų nemačiau apskritai).

Jūsų manymu tas (BIG - Basic Income Guarantee) skatins degradaciją ar suteiks naują impulsą žmonijos vystymuisi apskritai? Ar vistiek manot, kad inovacijas kuria ne tiesioginis jos kūrėjas (inžinierius/mokslininkas), tačiau kapitalą valdantys fizinis asmuo? O jeigu didieji projektai būtų valdomi crowdfunding'o būdu - ar tas iškreiptų... o gal papildytų progresą?

P.S.
Tema sukurta specialiai, kad bent kažkaip nukreipti dėmesį nuo Putino, žydšaudžių ir panašių temų + Nyderlandų Utrechto mieste eksperimentas jau vykdomas realiai, tad tema imta ne iš kosmoso, tačiau siekiant surasti idėjos privalumus/trūkumus.

maxa, vienas niuansas.
Iš kur valstybė ims tas garantuotas minimalias išmokas?

Yra du variantai:

1. Didina mokesčius ir "perskirsto".
2. Valstybė kokiais 2/3 mažina valdymo ir kontroliavimo aparatą su visomis kontoromis ir kita prazitine infrastruktūra. Atsilaisvinusias lėšas "perskirsto".

Abu variantai turi labai trapų elementą - "perskirsto". Kaip tas vyksta patarąjį ketvirtį amžiaus, manau nereikia nuodugniai aprašinėti. Nors antrasis variantas mano galva yra kiek geresnis. Mažiau bus besitepančių "perskirstymo" lašiniais.

O dėl pagrindinio klausimo - regresas ar progresas, jeigu įvyktų kažkas panašaus į p.2, tai progresas.

Gi ir taip jau gaunate, maxa. Turite 'nemokama' svietima, 'nemokama' svekatos apsauga. O jei norite ir nemokamo casho visada galite uzsiregistruoti i darbo birza.

Ideja gal ir nebloga, bet tuomet reiketu dabartinius 'nemokamus' dalykus pertvarkyti i mokamus, ir visiems po lygiai kas lieka padalinti, ah kaip gerai skamba!! :-)

Bet kadangi tie 'nemokami' dalykai moka balsuoti, tai vargu ar taip kadanors bus. Greiciausiai iseitu taip kaip oOo sako. Mirtis ir mokesciai.

Viena mano pažįstama, gyvenanti Utrechte, patvirtina, kad eksperimentas vykdomas ne su visais gyventojais, o tik su 300 socialiai jautriausių... Kaip tik tokį skaičių pateikia ir maxa nuoroda...

Ne taip lengva Lietuvoje gauti "nemokamą" cash'ą... Darbo birža nedarbo draudimą moka tik 6 mėnesius ir tai tik tada, jei per pastaruosius 3 metus turi ne mažesnį kaip 18 mėnesių darbo stažą.
Na, o su socialinėm pašalpom išvis pasityčiojimas - už jas tenka atidirbinėti iki 120 valandų, todėl tas pašalpas vadinti "nemokamu" cash'u, tiesiog liežuvis neapsiverčia.

Na taip, surenkam iš visų (iš vienų daugiau, iš kitų mažiau) ir padalinam visiems po lygiai. Kažkur labai girdėta... bet jeigu lieka ką dalinti ir valdžia nieko geriau nesugalvoja, tai gal ir ne blogiausias variantas. Kadangi būtina sąlyga kad lieka ką dalinti, tai jau savaime šį tą pasako apie visuomenės lygį ir galbūt toks modelis sėkmingai gyvuos ir netgi atneš daugiau naudos (skatins ekonomiką) nei žalos (liaudis degraduos).

Visų pirma - kodėl dalinti būtinai po lygiai? Užtenka pasidaryti koeficientą - tuo pačiu sumos minimumą ir maksimumą (veltėdis gaus minimumą, mokslininkas sukūręs vaistą - maksimumą, čia kaip pavyzdys) pvz. Šveicarijoj norėta padaryti, jog masimali alga siektų 12 x vid. šalies alga - bet lobistai pradėjo knist protą, kad jų darbas toks svarbus ir jie kuria tiek daug BVP, kad eina sau. Mažai jiems.

Visų antra - milijardierių gyvenimo būdas ryškiausiai sufleruoja, kad visgi egzistuoja lūbos, ties kuom kosminė suma patampa nereikalinga. Nėra tokio dalyko, kurio negalėtum nusipirkti už 40 mld, kai turi dvigubai tiek (čia vėl pavyzdys)

Visų trečia - nuosavybės teisės transformacija. Jokių permanentinių landlordų būti negali, žemės gabalas/namas gali būti tiktai nuomojami, pvz kas 50 metų. Nes tokiu būdu diskriminuojamos ateities kartos, kurios gyvenime neįpirks jokio turto, kai prieš 200 metų jau kažkas išsipirko gerą objektą/žemės gabalą ir dabar ano "investuotojo" vaikai gali gyventi rantjė gyvenimą, t.y. gyventi iš nuomos. Tas neefektyvu (kad porai fizinių asmenų tas naudinga tai px, neįdomu )

Logika tokia: geriau, efektyviau ir produktyviau yra 100-ui žmonių turėti galimybę laiks nuo laiko nuomotis 1-ą Ferrari, negu iškreipt rinką ir suteikt galimybę 1-am žmogui turėti 100 Ferarrių. Nu kokia prasmė iš tokios ekonomikos? Kam šeichui 50 superkarų nuosavybės teise? Norės pasivažinėti - išsinuomos. O jei labai norėsis į garažą pasistatyt - pataupys ir nusipirks, nes visa pasaulio produkcija pataps masine (atpigs).

Tokiu būdu tas pats Ferrari koncernas turės ŽYMIAI didesnę paklausą ir gamins nepalyginamai didesnius kiekius automobilių, nes daugiau žmonių naudosis jos produkcija. Žmonių perkamoji galia automatiškai išaugs, o kad 1-2 procentas Gaublio nubiednės ligi 50 proc. vidurkio yra irgi px. Ekonomika nesugrius (o jei sugrius, reiškias neegzistavo jokio kapitalizmo apskritai - viskas buvo pritempta prie "atitinkamų žmonių vadelių").

Jeigu vid. pasaulio alga siektų 1500-1700 eurų į rankas (tebūnie modeliuojam lietuviškom kainom), o maksimumas, tarkim 5000. Ko tada sau negalėtų leisti dabartinis CEO, gaunantis 1kk eurų? 5 metai švelnaus taupymo po 2000 eurų, neišsižadant kokybiško maisto, gražaus būsto, kelionų, medicinos paslaugų ir gaunas naujutėlaitis Porsche Cayenne Turbo Nu negi nesąžininga jo atžvilgiu? Kelios mašinos vietoj 10, privataus lėktuvo praradimas ir 150-200 m2 butas/namas vietoj 5000 m2 palocų gyvenimo pragaru nepavers.

Kitiems vistiek reiktų taupyti bent x3 kartus ilgiau (žinau, kad tokiu atveju Cayenne'as kainuos gal kokius 250 000 eurų salone, tačiau tada ekonomika veiktų pilnu pajėgumu ir teoriškai būtų įgyvendintas modelis su viduriniąja klase. "Vadovėliai" rekomenduoja, kad jis sudarytų 80 proc. visuomenės/valstybės. Bet lai bent 50 proc. sudaro, o ne kaip dabar varganus 10-15.)

Jeigu ir šiuo atveju atsiras nepatenkintų - tada pasiduodu ir toliau tikėsiu, jog "tiesa" ir toliau glūdi plieniniam AK bei bankų valdyboje..

Na kad pradejai interpretuoti pikecio kapitala tai akivaizdu. Kaip gerai C# kitoje temoje pastebejo, niekas geriau neatspindi zmogiskosios naturos nei sitas chaotiskas kapitalizmas. Tad bandant extrapoliuoti pacio paziuru virsma - belieka laukti senos geros Brave New World interpretacijos. Community, Identity, Stability, kai sako!

Pikečio kapitale yra viena problema - ten viskas privalo būti vykdoma globaliai ir vienu metu. Nors, kita vertus... Sekantys metai bus labai gera dirva sėti radikalias ir kairuoliškas idėjas.

Galima dar retoriškai (kad būtų į temą) paklausti FEDo ir ECBo kodėl QE vykdymas tarpininkaujant bankui per paskolų suteikimą yra geriau negu Šveicarijos modelis, katras numato pinigų pervedimą tiesiogiai į sąskaitą be jokių skolinimų ir papildomų produktų kūrimų.

Maxa, imho, visai realu kad mes iki to prieisim. Kaip ten sake, japonijai praverstu tureti valiuta kuri susprogtu neisleidus jos prikiniams per 10 dienu. Bet tai yra pasekmes. Arba kaina uz salyginai ramu laikmeti vakaru pasaulyje.

http://www.bloombergview.com/articles/2016-02-26/helicopter-money-won-t-solve-the-global-demand-crisis

čia plačiau: http://willembuiter.com/helifinal.pdf

O dabar dėl straipsnio. Kažkas paskaitė mano temą ir užvedę rimtą kalbą apie Helicopter money teoriją, bet Jėzzzzzau koks bukas straipsnis...

1) - kas tiktai indikuoja, kad dabartinė situacija yra DAR prastesnė, kadangi middle class atstovų mažėja, o low-wage'riai išgyvena vien todėl, kad gauna valstybės benefitsus kompensacijom už šildymą ir pnš. T.y. atsiranda "dirbančiojo skurdžiaus" sąvoka.

Galų gale. Kaip daug padidėjo developed market šalių DAUGUMOS perkamoji galia, a? Padidėjo paskolų. Sutinku. Padidėjo skolų dydis. Sutinku. O, gerbiamieji, kada išlaidos bent 80 proc. gebės REALIAI padengti įplaukas? Ar amžinai gyvenims "orinėmis sąlygomis" ir varysim skaitliuką ligi debesų.

- bet ji bus. Faktas. Taupoma tada, kai yra iš ko, o ne tada, kai dirbi ir nė velnio neuždiri. O tas stimulas, kad rizika likt ant ledo kosmiškai nyksta esant BIG'ui sufleruoja, kad nėra prasmės jamt kredito iphone'ams - susitaupysi ir taip turėdamas pastovų pajamų šaltinį. Taupys liaudis tiktai brangiems dalykams, ir kas svarbiausia - bus labai lengva skaičiuot, nes nebeliks jokių valstybinių pašalpų/motininių/tėvinių/nedarbo/ligos ir t.t. - sistema atsidus lengviau. Kad ten bankai nusilps ir neliks jų didybės niekam neįdomu - blockchain'as vistiek ateis.

2)

Žydas galutinai apsvaigo nuo galios. Kieno konkrečiai "hands"? Pinigų kiekis padvigubėjo, bet kas iš to - kokia dalis jų nukeliavo į REALIĄ ekonomiką? a? Kur čia mandrumas pūmpuot pinigus PER bankus - jie sėdi ant pinigų vamzdžio ir atseit norint juos gaut - skolininkui dar reik ir sukurt produktą, palūkanas (galop dasigyvenom ir čia - gavom neigiamas palūkanas).

Iš čia kyla klausimas o kokį produktą sukuria bankas, kuom čia jau tokios privilegijos jam?

3)

Šiuo atveju jis gauna dar ir šlapiu skuduru per veidą, mat tas pats fiat neturi jokio value analogiškai. Laikosi ant vilties ir pažadų, kad "viskas bus gerai". Jeigu konsumeriai ir persijungs prie kito pinigų - tai ačiū dievui, jeigu ten nebsus jokių karaliukų su spausdintuvais. Taigi čia pliusas.

4)

Falling prices KO TIKSLIAI? Ir kokiom proporcijom, atsižvelgiant į perkančiojo pajamų dydį? QE praturtino turtinguosius, kadangi šiuo atveju absoliučiai px vartotojas - gamintojo oversupply išgelbės "stebuklingas spausdintuvas" ir virtuali rinka...


Net nekomentuosiu Pasiklausysim panašių briedų po 10 metų, kai pradės inkšti dėl to, kad technologinis progresas lenks žmogaus gebėjimą persikvalifikuot, konkurencijos mastai išaugs iki neadekvačių skaičių 1000 į vieną vietą...

Kitoje laidoje apžvelgsims tradicinio laukinio kapitalizmo 5 pagrindinius punktus, iš kurių realiam pasaulyje neveikia 4. ;)

Maxa, darbo vietu skaicius nera baigtinis kaip tu galvoji. Technologijos atlaisvina resursus (zmones) vienoje srityje bet sukuria naujas sritis arba perkelia resursus ten kur jie gali buti panaudoti efektyviau - sukurti daugiausiai naudos visumenes poreikiams. Istorijoj tai jau ivyko daugeli kartu. Atsiranda vis naujos darbo vietos nauji verslai naujos industrijos.

Jei ziuri tik i viena sriti tai darbuotoju atleidimas gali atrodyti kaip neigiamas dalykas. Tarkim automatizavo imone ir del to atleido 100 zmoniu. Bet is kitos puses imones akcininkai uzdirbo daugiau, uz gautus pinigus nusipirko daugiau namu, namu statytojai gavo daugiau uzsakymu, pasamde daugiau zmoniu - naujos darbo vietos.

Arba imone automatizavosi, akcininaki uzdirba tiek pat bet atpigino produkta. Tada klientai isleidzia maziau pinigu ju produktam tad lieka daugiau pinigu kitiem dalykam - sutaupytus pinigus isleidzia kitose srityse, kitose srityse verslai gauna daugiau uzsakymu - daugiau darbo vietu.

Arba dar kitaip. Imone automatizuojasi tad perka daugiau irangos. Irangos gamintojai gamina daugiau irangos, reik nauju darbuotoju aptarnauti padidejusi poreiki - naujos darbo vietos.

Rinka sustato viska i savo vietas. Neefektyvus bankrutuoja uzleisdami vieta efektyviem. Darbuotojai persikvalifikuoja ir pereina ten, kur visuomenei ju labiausiai reikia. Taip pagaminama maksimaliai vertes uz minimalia kaina ir auga efektyvumas.

Kazkada nebuvo automobiliu lektuvu kompiuteriu ir ju atsiradimas sunaikino daug egzistavusiu 'iprastu' darbo vietu, bet kiek atsirado nauju, iki tol neegzistavusiu?

maxa,
1 ir 2-am punktui nepritariu, reiskia ir 5-am taip pat, o gal ir kitiems...
bent jau trumpuoju mano gyvenimo laikotarpiu tas neimanoma;
Kas bus po mano fizines mirties, man px ;

1) Nu tai vat todėl ir vyksta toks chaosas, kai žmogus patapęs tik resursu.

Technologijos VISADA sukuria mažiau vietų nei sunaikina. Visada. Bet kuris istorikas, futuristas ar šiaip protingas diedas tipo R.Kurzweilo tą patvirtins

Netiesa, kad istorijoje tai vyko daugelį kartų. Pasaulyje to nebuvo niekada, kai įrankis pakeičia meistrą. Analogijos su luditais yra absurdiška, kadangi anais laikais arklį pakeitęs mechaninis variklis pakeitė ne žmogų, tačiau arklį. T.y. ar kinkyti gyvulį, ar mokintis vairuoti - nieks per daug statistiškai nesikeitė, su ta išlyga, kad išnyko arklius aptarnaujantysis personalas, tačiau jis teoriškai galėjo persikvalifikuoti į mechanikus.

Dabar gi absoliučiai kitas reikalas, kadangi PATS įrankis keičia meistrą. Kai kam galėtų pasivaidenti - pvz. jeigu šiuolaikinis variklis turi nepalyginamai daugiau elektronikos ir bendrai judamų dalių - turėtų daugėti ir aptarnaujančiojo personalo (mechanikų/elektrikų), tačiau to realybėje nėra, kadangi šiais laikais dauguma sudėtingų mazgų neremontuojami, o keičiami komplektais (ačiū sumažėjusiems gamybos kaštams ir perprodukcijai). Kai pasižiūrėsit iš arčiau kaip pagamintas elektromobilis pamatysit, kad nauja industrija sunaikins pvz. 10 milijonų motoristų, bet sukurs +1 mln. papildomų darbų elektronikams. Rezultate turėsim vistiek -9 mln žmonių darbo rinkoj. Tas vyks masiškai.

Viskas dar niūriau atrodo, kai pasiklausai interviu su visokių MIT mokslininkais. Jie patys neįsivaizduoja kaip atrodys ateities darbai ir ar bus jų, jie tiesiog kuria robotus ir kitą pažangią techniką - darbo rinkos padėtį jie palieka "rinkai" ir politikams... T.y. neatsako už pasekmes. Kas iš dalies logiška.

2)

Dar vienas pavyzdys:
- Kažkokia įmonė automatizavo gamybą -> atleido 80 proc. personalo -> atleistieji nuėjo į darbo biržas (turim minusą darbo rinkoj).
- Tos įmonės akcininkai short-term laikotarpiu užsidirbo daugiau profito -> pinigus išleido NT pirkimui/statybai.
- Nepaisant to, kad progresas vystosi netolygiai, tačiau konkurencinė terpė priverčia ir kitas įmones mažinti gamybos kaštus. VYKSTA GRANDININĖ REAKCIJA = visos įmonės prisiskolino (ar iš savų pinigų) pradėjo automatizacijas. Lai būna, kad atleido 50-60 proc. viso savo personalo.
- Toliau valstybės augina išlaidas ir skolas soc. rūpybai. Kadangi technologijos VISADA sukuria mažiau, nei sunaikina -> iš visų atleistųjų persikvalifikuoti ir realiai dirbti geriausiu atveju galės ne daugiau nei penktadalis, kadangi augant darbo našumui vienas darbuotojas galės aptarnauti daugybę įrenginių + robofikuoti padėjėjai + hologramos ir kiti pričiūdai lengvinantys darbą Bent pusė atleistųjų niekada daugiau į darbo rinką negrįš - ją keis sekanti karta, kuri bus jaunesnė ir lankstesnė/protingesnė. A priori turėsim tiesiog didžiulę skylę darbo rinkoj.
- Toliau tęsiam kalbą apie tuos akcininkus, statančius/perkančius namus ir atseit būsimą statybininkų poreikį. To nebus O paaiškinti tai labai paprasta - garantuotai ateityje (nu kaip ateity, 15-20 metų bėgyje) namus statys kelių inžinerių brigados su gigantiškais įrenginiais, atsiras kapsuliniai/moduliniai namukai, kuriems tereiks brėžinio/architekto bei "statybos printerį" aptarnaujančių asmenų, kurių kiekis bus bent trečdaliu mažesnis nei dabar.

Klausimas - kam tie namai apskritai statomi, jeigu darbo rinkoj yra didžiulė skylė, bedarbis/dirbantis kelias val. per dieną geriausiu atveju vistiek negalės konkuruoti su dirbančiojo perkamąja galia ir įsigyti namo... Tai išeina, kad ekonomiką suks patys verslininkai viens kitam + tiems, kas turės darbus, o tas reiškia žiauriai susitraukusią rinką pardavimams ir pinigų likvidumą.

Ir reikia suprasti, kad ir atsiras tie nauji darbai - tas nebūtinai reiškia, jog į jas pretenduos darbą ieškantis asmuo. Didžiulė tikimybė, kad tas, kuris jau DABAR dirba prie mėgintuvėlių tiesiog pereis prie naujai atsiradusio ir kaip dirbo, taip ir dirbs, tiesiog dabar vietoj mikroskopo, turės kokį nors roboskopą ar dar kokį briedą (technologijos esmė - sunaikinti asistavimą/aptarnaujantyjį personalą/rutininio darbo atstovus). Tokiu būdu darbo rinkos proporcijos nesikeis. Arba darbo vietų skaičius stovės vietoj, arba tiktai mažės, tai čia dar blogiau...

Esmė: Technologija PAKEIČIA žmogų. Anksčiau nesvarbu kas bebūtų išrasta - plaktukas, grąžtas, superkastuvas ar koks megaeskavatorius - viskam reikėjo žmogaus valdyti technikai. Ateity viskas kardinaliai keičias, apie ką ir kalba.

Dar sovietiniuose vadovėliuose rašyta, kad lyderiais ir kūrėjais tegali būti 5-7 proc. visos žmonių populiacijos. Rodos taip ir atsitiks - liks kūrėjai/mokslininkai/lyderiai ir jų įrenginius aptarnaujantys asmenys... O ką daryt kitiems, juolab kai žmonių tiktai daugėja - neįsivaizduoju. Nors realiai, tai įsivaizduoju - dirbtinė ligos, karai ir t.t. Kažkur skaičiau, jog antra pramonės revoliucija pasaulyje pareikalavo apie 100 mln žmonių gyvybių, tai nieko gero... :/

maxa, bet jei gamyba suksis praktiškai ant resursų (t.y. elektros, kuri ateityje gali būti ir nemokama), tai kodėl tie robotai negalėtų pristatyti visiems nemokamų* namų, prigaminti nemokamo maisto*?

* čia tolimoje perspektyvoje, tarkim po 50 metų, namo savikaina sumažės 5 kartus, po to 10, kai namui pastatyti reikės tarkim 5 žmonių,, visa kita bus betonas, metalai ir elektra.

Esminis klausimas, kam priklauso žemės resursai?

O koks pointas toliau auginti produktyvumą, jeigu visą "derlių" tenuima vienas-kitas procentas populiacijos? . Nėra profito - nėra "jiems" prasmės. Deja.

Butu visai nieko jei siame grafike 'pripiestum' kreive atspindincia investicijas i verslo 'technologini apginklavima', nes tai sukuria darbo pakeitimo efekta ir didina nasuma, sutik, masinoms nereikia atlyginimo. nebent argumentuoji, kad darbo jegai reikia primoketi uz tai kad ji pakeite robotas ar procesu valdymo sistema. spreadas atrodytu kiek kitaip.

O kaip kitaip palaikyti vartojimą. Tik nelabai matau skirtumo - ar vykdyti QE ir dykai duoti pinigų išmestam žmogui iš darbo rinkos, ar paimt ir naglai atimt iš bagoto buržujaus sąskaitos, katro firmelė tax'us laiko Virgin island'e.
Nors ne, klystu. Atsispausdinti banknotą ir nuvertinti jau turimą pinigų kiekį yra paprasčiau, pigiau ir "legaliau". Manyčiau norom-nenorom tą ir reiks pradėt įgyvendint (šiaip jau, čia ir yra temos prasmė)

Nors prasideda kolizijos. Jeigu amerikonas, turintis studento paskolą, dykai gautus pinigus kiš atgal bankams, kad padengtų skolą, tada nelabai jausis. Tačiau čia tik laiko klausimus - galbūt jo kaimynas iš gretimo getto kiš gautus pinigus naujam Kadilakui įsigyti. O ir padengus skolą gali vėl prisidėti prie visuotinio vartojimo...

Neaišku tik kam bankas apskritai šiais laikais Be to, ar nebus paskui riaušių, kai dviejus metus dykai gautus pinigus studenčiokas mokėjo bankui skolą padengti, o paskui bac! - ir nustojo spausdinti pinigus. O anas taip nieko ir nenusipirko, na bet užtat be skolos naštos po kaklu.

Be to, ne visų prekių kainos augs kaip čia daugelis sako, atseit infliacija. NT kainos greičiausiai kils, tačiau įsivaizduokim ūkininką, auginantį savo naudojimui javus, kviečius, bulves ir pnš., kuris įsigijo sūrkepę, duonkepę ir pnš. įrenginius, kurie leidžia apsieiti be parduotuvės ir tarpininkų (nebent infliacija atsiras staigiai ir nerealiai aukšta, kuom aš netikiu), bei jeigu elektros kaina nekis, teoriškai, kelis hektarus turintis asmuo + nemokami pinigi iš helikopteriaus = lengvesnis gyvenimas. Lai bijo tie, kurie turi didžiulius kiekius cash'o ir nelikvidų turtą.

Sakai lengvesnis gyvenimas. Na tai bus galima atspausti $ kiekvienam i kisene vos tik tas gyvenimas kam nors pasidarys per sunkus. Kaip grazu, ka? Vos tik sunkumai. Spaudi knopke ant preso ir su sampes taure eini ziureti fejerverku.

Nesakau, kad taip neivyks. Visai realu, jog iki to prieisime. Taciau vargu ar rezultatas bus toks kokio tikimes, dali sprendiniu jau minejai, kaip ir deleveragingas, mano galva rezultatas bus visiskas randomas, chaotiskas, nes zmoniu elgsenos atsisedes kabinete ir stumdydamas pasiulos bei paklausos kreives nesuplanuosi.

Žiūriu dauguma balsuoja už minimalią išmoką. O jeigu reiktų rinktis: valstybė kur garantuoja minimalią išmoką ar ta pati valstybė tik garantuoja minimalią įmoką kiekvienam piliečiui? Pvz. padalinam Lietuvą į dvi dalis. Viskas lieka kaip buvę tik viena pataisa - šiaurėj garantuojama min. išmoka, pietuose - tokio paties dydžio min. įmoka. Aš tai rinkčiausi pietus ir manau po 10 metų šiaurės ir pietų Lietuvas būtų galima lyginti kaip šiaurės ir pietų Korėjas.