Noriu pakeisti sklypo esančio Vilniaus raj. Antežerių kaime, pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį iš žemės ūkio į kitą - vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybos. Sklypas pagal Vilniaus raj. bendrąjį planą patenka į urbanizuojamos teritorijos zoną, todėl savivaldybė be problemų sutinka keisti paskirtį. Problema ta, kad sklypui apskrities viršininko sprendimu nustatytos specialiosios naudojimo sąlygos – „Naudingų iškasenų telkiniai“, kitaip sakant yra žvyras.
Esmė ta, kad gauti Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos išduotą leidimą ir sudarytį su Vyriausybės įgaliota institucija išteklių ar ertmių naudojimo sutartį nėra jokių šansų. Išduodant leidimą tokio pobūdžio ūkinei veiklai, būtina atlikti poveikio aplinkai vertinimą. Remiantis Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 5 str. 1 d. visuomenė yra poveikio aplinkai vertinimo proceso dalyvis. Kadangi telkiniai ribojasi su kaimais Antežerių, Zujūnų ir kitais, o kai kurių dalis yra ant jų, tai ne tik, kad visuomenė nesutiks leisti eksploatuoti karjerą, bet poveikio aplinkai vertinimo išvada būtų neigiama. Na žodžiu, nei ten bus karjeras nei šiuo metu galima keisti paskirtį.

Klausimas. Gal kam teko susidurti su panašia situaciją ir nustatytomis specialiosiomis naudojimo sąlygomis, kaip jas panaikinti?

Nereikia naikinti spec sąlygų ( nes tai arti neįmanomo ).Įsiformink Mažajį karjerą;išsiparduok žvyrą,o rekultivavęs karjerą keiskis paskirtį - turėsi dvigubą naudą.

Architektai sako mums patiems įdomu kuo viskas baigsis , nes pagal jų projektą turi susijungti Antežerių ir Zujūnų kaimai, o naudingų išteklių telkinys, kaip tik tarp šių telkinių, dar daugiau, telkinio viduriu numatytas 40 m. pločio kelias. Taigi dar numatomas kelias gali būti kliūtis karjerui...

Dėkui už pasiūlymą, bet vargiai tai galėčiau padaryti, nebent nupirkčiau gretimus sklypus. Zujūnuose pagal geologijos tarnybos duomenis yra trys telkiniai I, II, ir III. I praktiškai išnaudotas (gal 20 ha ploto ir ne mažiau 30 m gylio. Jei aš 15 a. sklype pradėsiu kasti 30 m gylio karjerą, tai tektų betonuoti kraštus, kad gretimi neįgriūtų . Berods praeitais metais bandė III telkinyje įrengti karjerą, tik nežinau ar tai buvo Mažasis, tai būtent dėl galimo poveikio aplinkai neleido to daryti.

Nors kiek žinau buvusiam savininkui prieš gerą dešimtmetį buvo siūlomi neblogi pinigai būtent dėl žvyro.

Pasiskaityk apie mažajį karjerą ir nereikės fantazuoti.Ir dar.Vystyti žemę čia tau ne referendumus organizuoti.

Tikrai , kad ne...

2008 m. kovo 14 d. Nr. D1-140/3D-141
2.1. mažasis karjeras – žemės savininko ar naudotojo žemės sklype esantis atviras kasinys, iš kurio imamos naudingosios iškasenos savo ūkio reikmėms ir kurio įrengimo, naudojimo ir rekultivavimo tvarkos nereglamentuoja kiti teisės aktai. Mažojo karjero plotas negali būti didesnis kaip 0,5 ha, gylis – ne daugiau kaip 2 m;

Pirma įsirengus Mažąjį karjerą žvyro negalima pardavinėti. Antra, niekas neleis kasti du metrus, kai telkinio gylis 30 m., tiksliau leis, bet Mažasis karjeras nėra išeitis, nes žvyro telkinys tame plote nebus išnaudotas. Mažasis karjeras tai tik biurokratinė kliūtis savo reikmėms kasti žvyrą, reikalingas pasas ir t.t.

Problemos neabejoju sprendžiamos kitu būdu. Palyginau nuotraukas, regijos duonbazę, pagal kurias matosi, kad ant III telkinio puikiai dygsta namai, kai kurie stovi net nepakeitus žemės paskirties

Laba diena,

kreipiuosi patarimo, nes valstybinėse įstaigose atsakymo negavau. Turiu didelį kliuvinį - žemės sklypą miesto pakraštyyje ir vis gi laikomą miesto teritorija. Paskirtis - viešųjų erdvių urbanizuotų teritorių. Baigia nukamuoti mokesčiai - už 1,6 ha tenka pakloti apie 1700 kasmet. Tame sklype nieko visai veikti neketinu, parduoti nepavyksta.
Žinau, kad daugumai mano noras, kurį surašysiu toliau pasirodys absurdiškas. Kadangi dabar tapo lengviau keisti žemės paskirtį, patarkite į kokios paskirties sklypą geriau keisti, kad aro vertė būtų mažiausia. Pagal bendrąjį planą galima į komercinės, sandėliavimo, rekreacinę, gyvenamosios statybos. Deja, į žemės ūkio nebuvo numatyta, nes ten, kiek žinau, būtų mažiausi mokesčiai.
Ar yra koks nors kelias, kad vis gi pakeisti į žemės ūkio? Ar bendrojo plano nuostatos toks nepajudinamas dalykas? Ačiū. irmatel eta hotmail taškas com

Jei trumpai tai taip - bendrojo plano nuostatos nepajudimanas dalykas. O kad pavyktų pakeisti į ž.ū. tai išvis neatrodo realu. Žinoma, čia Lietuva, įstatymai be logikos, neretai ir gatvė tampa namų valda....

Labjausiai tikėtina, kad nieko nepadarysi ir teks mokėti tuos mokesčius arba parduoti tą sklypą pusvelčiui.
Pvz., Vilniaus miesto savivaldybės ribose toks pat sklypas 15 km į šiaurę kainuoja sakykim kokių 500.000 Lt, o 10 km į pietus - 100.000 Lt. Gi žemės mokestis - vienodas.

ABC, kaip jums pasibaigė ši situacija? Mano labai panaši, irgi turime žemės paskirties skypą, Vilniaus rajone, sklypas labai lgai buvo nenaudojamas, dabar nusprendėme statyti reakreacinės paskirties sodybą turizmui, kuri įeina į namų valdos paskirties žemę. Darbams kolkas planuojame samdytis Geometros įmonę (http://www.geometra.lt/lt/paslaugos/kadastriniai-matavimai). Tik štai neaiškumas dėl visų leidimų, ar mums reikia jais pasirūpinti ar paprastai darbų įrengimo įmonės tuo pasirūpina? Ir kaip daryti paprasčiau, greičiau? Ar įmanoma čia viską pačiam susitvarkyti?