Tokia teorija irgi gali gyvuoti, ypač nepasiturinčiųjų sluoksniuose, kuriems skola yra baubas. O tikrovėję skola tau iš to pačio euro leidžia uždirbti daugiau. Dėl to visi verslai normaliomis sąlygomis ir yra prasiskolinę.
O jei sakote a, pasakykite ir b. Už banko paskolą nusiperkate butą ir sakote, kad jis ne Jūsų, o banko... OK, bet žiūrim žingsnį į priekį - banko 90% paskolų yra finansuotos indėliais, vadinasi, bankas priklauso indėlininkams. Didelė dalis indėlių priklauso paprastiems piliečiams, kurių milijonas turi po 10 tūkst. Eur indėlį ir suneša didžiąją dalį. Tai sekantJūsų logika, Jūsų butas priklauso Genutei, kuri turi indėlį banke... Valio, tik dabar turėsite elgtis su Genute gražiai,m kad neatimtų Jūsų buto.
Dar geresnė vizualizacija. Jei turite žmoną, tai žinote, kad Jūsų butas, kurį pirkote jau be paskolos, priklauso Jums abiems. Vadinasi, Jūs nesate jo šeimininkas. Jūsų žmona irgi nėra jo šeimininkė. Valio, vadinasi Jūsų butas prilauso niekam
P.S. Turėjau aš tą butą už paskolą, bet kadangi pats sprendžiau, kokia spalva sienas dažyti, kokius paveikslus kabinti ir kada parduoti, todėl jaučiausi jo šeimininku.

O bankai nedalija paskolų 10x daugiau nei turi indėlių? O nėra šalių, kur tas min rezervas išvis panaikintas ar sumažintas iki 1 prc?

Bankui visai nereikia tų Genutės indėlių, todėl palūkanų už juos nemoka ir kaikur net liepia pačiai Genutei susimokėt.

Paskaityk į temą, pasakoriau, kur matai 10x Šviežias praeitos savaitės straipsnis.
https://www.vz.lt/finansai-apskaita/2021/09/16/banku-rinkoje-pagal-turta-paskolas-ir-indelius-pirmauja-swedbank

Pasakoriau, tu nori pasakyt, kad kai bankas skolina, tai 1:1 (indėlis: paskola)? O linkai į VZ, tai čia išvis pasakorių portalas, reikia negerbt savęs, kad tokius šaltinius skaityt ir dar kitiems dalint.

Bankai galbūt ir skolina indėlis : paskola 1:1, tačiau kas yra indėlis (deposit) - tai nebūtinai žmonių sunešti pinigai. Bankas gali pats sau indėlius susikurti ir juos paskolinti, pagal credit expansion teoriją. Mokslinis straipsnis apie tai:

https://www.sciencedirect.com/science/article/pii/S1057521914001070

Bankai kaip sistema kuria indėlius skolindami, kitaip tariant, bankui nebūtinas indėlis kad galėtų suteikti paskolą, tačiau bankui būtina prisitraukti indėlius, kad atitiktų centrinio banko reguliavimą. Taigi, jei matote banką siūlantį neadekvačias palūkanas už indėlius virš rinkos, tai turėtų jums pakelti raudoną vėliavėlę.

Žmogus, parašęs beveik 2 000 komentarų rašinėja tokius vėjus... Laido ekspertai labai dažnai net nesupranta balanso ir, kad kiekvienas turto euras yra dengtas skola arba nuosavybe.

Kaip bankas suteikinės paskolas be Genutės indėlio? Sakysite, išleis obligacijas. Bet kas tas obligacijas išpirks? Pensijų fondas, kuriame yra tos pačios Genutės pinigai?

O apie rezervus tai išvis skiedžiate. Rezervas rodo kokį svertą bankas gali naudoti. O žinote, kas yra svertas? Taip, tai turtas padalintas iš įsipareigojimų. Nustebsite, bet didžiosios dalies tradicinių konservatyvių bankų (tokie Lietuvoje ir veikia) įsipareigojimus sudaro indėliai. Jei netikite, atsidarykite SEB ar Swedbank finansines ataskaitas ir pažiūrėkite.
Ir galiausiai, pagalvokite, kas nutiks su Lietuvos bankais, jei šiandien visos genutės nuspręs atsiimti indėliu. Tikrai manote, kad bankui vis dar nereikia indėlių?

Visi Lietuvos bankai užsidarytų po kelių dienų, joks bankas neturi tiek casho, kad galėtų visiems indėlininkams išmokėti.

Ar ne turtas padalintas iš nuosavo kapitalo?

Prigavote, kolega, ant žodžių. Bet esmės tas nekeičia. Tiesiog noriu kitam dalyviui įrodyti, kad bankas negali suteikti paskolos, jei neturi skolos ar nuosavybės... Net jei banko privalomo kapitalo rodiklis artimas 0.

Niekas nenutiks, jei tai normalus bankas.



Siuo metu kazkokio tai ypatingo poreikio nera ir vargu ar atsiras netolimoje ateityje.

fractional reserve banking, (dalinė rezervinė bankininkystė) taip, kad jei Genutes visos atsiims indelius nieko nenutiks, baisiau jeigu niekas paskolu nebegrazins, tada uzsilenks bankai, paparasciausiai šikpopieriaus tiek Lietuvoj nėra kiek indėliais padėta, bet kortele galėsi naudotis drąsiai. indėliai buvo prieš 1929 krizę, po aukso standarto nutraukimo indėliai nebegroja.

jei vz pasakoriu protalas, tai kas tu tada? mazu maziausiai pliurpalu dievas

Mane gali vadint kaip nori, aš turiu teisę nusišnekėt, pliurpt nesąmones. Ir nebijau pripažint, kad ir nusišneku. Bet VZ tokios teisės neturi. Jei taip myli VZ, tai man tavęs labai labai gaila. Palyginimui čia kaip žiūrėt 24valandas ar tvpagalbą tuo pat metu skaityt valstiečio laikraštį apie anupro dirvelę ir galvot, kad švietiesi ir net turi teisę kitiems savo apsišvietimą demonstruot. Sorry jei įžeidžiu pensininkų gvardiją, kurie nesugeba susirast rimto turinio. galit apmėtyt pomidorais

nei as myliu ta vz nei nemyliu, bet kad tu pradejai pastaruoju metu vis labiau nusisneket tai faktas

Pritarčiau, kad po po great reseto vėl turėtume tokią sistemą, man ji priimtina ir manau daugeliui būtų priimtina. Prekės buvo kokybiškos ilgaamžės, be to kaina buvo aiški.

https://www.delfi.lt/gyvenimas/namai/kodel-tarybiniais-laikais-ant-daiktu-budavo-ispausta-kaina.d?id=88242529

Kai kuriais daiktais naudojuosi kiekviena diena ir dabar, pvz saukstai ir sakutes. Na zinoma, turiu ir siuolaikiniu, kinietisku, kaip ir visi, bet jie metalo sudetimi ir patogumu naudotis tolimi nuo tu anu.

Įvairiuose rateliuose ir klubuose ta tema, dėl gamybos standartų po truputi gvildenama, kad reikėtų koreguot situaciją dėl daiktų ilgaamžikumo ir 'apyvartumo'. Tame tarpe ir jūsų nemėgstamo Švabo klube. Bet kol tai prasisunks į realybę, tai tikrai ne šio dešimtmečio aktualija. Bet, kai sako, lašas po lašo, ir ypač žinant dabartinį pasaulio gamybos-prekybos konflikto kontekstą, vartojimo, taršos ir klilmato kaitos situaciją, sprendimai ta linkme gali pajudėt greičiau, nei tekėtų natūralia vaga.

Jei gamintų daiktus ilgaamžius, tai reikėtų gal 10 kartų mažiau gamybos pajėgumų.

Taigi. Bet turėk mintyje ir tai, kad išsivysčiusios šalys (ekonomikos) yra paslaugų ekonomikos, ne daiktų. Paslaugos yra dominuojantis sektorius. Kaip taisyklė tai vakarietiškos (anglosaksiško modelio) šalys.

Beje, nepastebėjau, GB aukščiau labai neblogą straipsnį įkėlė, siūlyčiau perskaityti. Čia kam įdomu kaip veikia komerciniai bankai.