shtudent meluoja, kad 2009 metais Subrime bondus pirko FED. Begėdiškai meluoja.

Nesiginčysiu, tiesą sakant nežinau tiksliai kokius bondus perka CB, galvojau valstybinius. Bet esmė, kad dirbtinai laikomos žemos palūkanos, bondų emitentai iš to daug išlošia, o labiausiai pralošia kiti, be CB, perkantys tuos pačius bondus, jie realiai gauna žymiai mažesnę grąžą nei turėtų iš tų bondų. Dabar paskaičiau, kad ECB turi programą, kur perka corporate Europos obligacijas, bet ir deklaruoja, kad tikslas yra palengvinti įmonių finansavimą.

shtudent, nemanai, kad per ekonomikos buksavimą valstybė vis tiek skolintųsi ir skatintų ekonomiką? Tik tada tos skolos kaina būtų kokie 5% metinių, o ne kažkas nulis su kableliu. Prisimenant 2008-2009 Lietuva lygtai skolinosi, net su 10% metinių, kai sustojo ekonomika.

JAV 10 metų vyriausybės obligacijų kuponas 1.25%, pajamingumas 1.36%. Labai geras biznis bankams, kai kas mėnesį gauna milijonus iš FED už senas obligacijas ir pinigų už +-0%. Bankai nieko neveikia tik stumdo obligacijas. Taip FED pinigai nepatenka į ekonomiką, o bankai milijardus per metus pelno gauna.
Net jei obligacijų yieldas būtų 0% jie gaut7 pelnus.
Iš minusinių Šveicarijos ir Vokietijos bondų uždirbami kosminiai pinigai.
Tik retas čia supranta, kaip veikia obligacijų rinka. Kitaip nesektų pasakų, kad bondai yra junkas. Geras junkas, jei duoda milijardinius pelnus.
Klausykitės toliau Gross'o pasakų prieš miegą.

Na, jeigu jau suprantate, kad infliacijos šaltinis yra valstybė, tai nesunku turėtų būti 'dasigalvoti', kad ir pinigų šaltinis taip pat yra valstybė. Iš to išeinant valstybiniai bondai yra nieko daugiau nei pinigai (pinigų ekvivalentai) su laiko atkarpa ir palūkanų norma. O jau iš to išeinant, kaip nustatyti palūkanų normą, tarkim aukščiau 0%, taip, kad biudžeto deficito komercinių bankų sistemoje sukuriami rezervai (cash'as) besivaikydami pajamingumo ir reguliavimo reikalavimų institucijų turto struktūrai (pvz. sup. leverage ratio), nepanardintų trumpo galo po vandeniu. FED nustato palūkanas už priparkuotus rezervus (cash'ą) taip juos absorbuodamas 'virš vandends', lygiagrečiai per QE susiurbinėdamas ilgesnės atkarpos bondus. Net keliolika nerizikingų bazinių punktų FED sistemoje tokiems pinigų centrams kaip JPM yra jardinis biznis. Tokiu būdu visa pajamingumo kreivė yra 'užinkaruojama'. Tą mitą, kad CB negali įtakoti ilgalaikių palūkanų normų (bond vigilantes), sugriovė japonai savo 10 metų trukmės bondą nuspaudę iki 0. Aš irgi tuo abėjojau, kaip ir greičiausiai Gross'as tebeabejoja. Bet kaip Keynes'as sake: "kai faktai pasikeičia aš pakeičiu nuomonę, o kaip jūs elgiatės, sere?"

Nevalstybiniai bondai yra kreditas, įkainojama su premija (credit spread) virš valstybinių. Nuo pandemijos pradžios FED ir šioje rinkoje įkalė inkarą, to pasekmės - sustabdyta bankrotų lavina ir defliacinis kolapsas, ką galima būtų apibūdinti kaip "gerai dabar, bet blogai rytoj". Paprastai šnekant, pasitelkus valstybės galią eliminuojamas kapitalizmo kertinis veiksnys - kurybinė destrukcija, aka creative destruction.

Visa tai paaiškina ir kodėl Europoje turim neigiamas palūkanas - neturime pilnavertės fiskalinės sąjungos, trumpai tariant bendros valstybės (federacijos).

Na, o apibendrinimas toks, priklauso kas jūs, jei optimistas, tai jus tik sustiprins, jei realistas - padarys luošiu.

Tai tiek trumpai, susijusio inputo.

Beje, Soros'as vis dar globalistas, ar jau nebe??? Kažkas atsakingas už dezą jau turėtų pradėti jausti stiprų kognityvinį disonansą.

geri pas tave bajeriai... 10 metu senumo. Dabar tokiu bajeriu niekas skaldyti net nedrista.

O jūs visą kontekstą cituokite. Geresnis bajeris gaunasi. Dabar šūdą kažkokį sumalėt. Bent pats supratote, ką čia padarėte?
O gal neskaitėte posto viso. Tai jei neskaitėte, tai nėra ko ir cituoti neišmanant.

Spausdinami pinigai visada patenka i akanomika, tam juos ir spausdina.

Visa kita ka parasei neaktualu.

Jums neaktualu, gal kad neįdomu, gal kad nesupratot, gal kad ne apie silverį parašyta.
Kitiems aktualu, žiūrėk, kiek ThePope parašė, papildydamas ir pratęsdamas mano mintį. Labai aktualu. Čia ir jaunimas renkasi, kurie 2008 tik iš youtubo žino, ne tik senjorai.

Kiek tau asmeniškai pateko?

patikek, tu nenoretum suzinoti.

Kinija darys įtaką. Tik ji bus ne tokia kokios visi tikisi. Krizė ateina kai niekas nesitiki, ir ji būna kitokia nei iki šiol buvusios, nes iki šiol buvusios jau yra įvertinamos.
Ji tikrai nebus tokia kaip buvo 2008m prasidėjusia JAV, nes JAV, tikriausiai, didžiausias vartotojas pasaulyje ir visas pasaulis ima JAV spausdinamus doleriukus (mokestis ar kaip teisingiau).
Įsivaizduokit, jūs per printerį spausdinate pinigus, ir žadate kad kada nors kažkaip už tuos popieriukus kažką duosite, o kai kažkuri šalis pareiškė, kad su covidu kovos naudodama USD rezervus (ar tai Japonija, ar Korėja, nepamenu), pareina sankcijos iš JAV su mintim "nedrįsk, tik mes galim dolerius leisti". JAV yra apdėjusi visą pasaulį legaliu mokesčiu. Europa ir po truputį įsibėgėja kai padarė eurą. O už viską moka likęs pasaulis: nafta už dolerius, darbo jėga už dolerius ar eurus. Taip yra.
O Kinijos nestabilumas jau dabar pasireiškia prekių trūkumu. O tolimesnis nestabilumas duos tai, kad kapitalas nebebus investuojamas šioje šalyje. Nei užsienio, nei vietinis Kinijos. Ar valdžia sugebės vystyti verslą? manau ne. Turime pavyzdžių su Komunizmu.
Kinija paskutinius dešimt metų aktyviai investavo visame likusiame pasaulyje savo sukauptus doleriukus. Gal todėl JAV ir pradėjo šį karą? Galbūt Kinijoje suprato, kad tų doleriukų niekada niekas neišpirks, ir ilgainiui jie vis labiau nuvertės.
O JAV sako - tik mes galim leisti USD. Ir naudoja poveikio priemones.
Manau dabartinė krizė gali pasireikšti dar didesniu prekių trūkumu. Gamyklos bus iškėlinėjamos į vietines šalis o tai didins kaštus.
Galiausiai, dėl prekių trūkumo, dėl didėjančių kaštų, infliacija tesis. Ją pristabdys covido bangos, tačiau ateinantį dešimtmetį skaičiai bus dideli.
Hyperio nesitikiu, nes tiek USD tiek spausdinami EUR nusėda ant 8 milijardų planetos gyventojų ir visi nori turėti tų popieriukų. Kaupia kas pagalvėje, kas sąskaitoje, kas kaip valstybės rezervą.
Tai, kad per 10 metų pasaulyje dolerių padaugėjo labiau nei 10 kartų o žaliavos tik pasiekė kainas buvusias 2008 rodo, kad tie USD ir EUR, kuriuos už likusio pasaulio darbą, prekes ar žaliavas atspausdina Europa ar JAV, nusėda tose šalyse kylančio/turtėjančio sluoksnio taupyklėse.
Ar Kinijos juanį naudoja kas kaip rezervą? ne. Ar Kinijos daug gamyklų likusiame pasaulyje? Nedaug.
Parašiau infliacijos temoje, nes vistik manau Kinijos nestabilumas ar kompanijų griūtis įtaka bus daugiausia infliacija.

Ir ką tai bendro turi su infliacija? Tipo kuo daugiau gyvena žmonių, tai tuo daugiau iš infliacinio pinigų atiminėjimo uždirba visokie atiminėtojai bankyrai fiskalai-monetarai?

Spausdinti eurai nei doleriai nepatenka į žmonių rankas, nesvaikite čia taip. Nors vienas euras įkrito jums, kad pasakojate?

Juanis yra trečia pagal dydį pasaulinė rezervinė valiuta. Lenkia svarą ir jeną.

Kada aplenke? https://en.wikipedia.org/wiki/Reserve_currency

Kolega AIPT, jūsų klausia, kur už Kinijos ribų juanis dar yra naudojamas. Rezervinė valiuta turi savo apibrėžimą, ji negali būti pasauline ar rezervine, jei naudojama tik kilmės šalyje kaip ir rublis.

Studente, juanis jau seniai turi pasaulinės rezervinės valiutos statusą.

Atsakymas abiems
https://data.imf.org/?sk=E6A5F467-C14B-4AA8-9F6D-5A09EC4E62A4

kergudu, taip, pagal apyvartumą juanis labai atsilieka nuo "kolegų". Bet jis rezervuose dar naujokas.

Va Lietuvių statistika.


Šaltinis LB

Ir tie žmonės jaučiasi turtėjantys. Turi santaupas. Dirbo už tuos kaupiamus euriukus.
Bet ką gauna? Pvz. Darbo užmokesčio gavimo metu už 1 valandą nupirktų 1kg mėsos.
Padėjo į indėli 10 metų, ir už tą pačią valandą darbo po 10 metų benupirks 0,3kg mėsos.
O ECB už tą skirtumą (žmogaus norą kaupti eurus) nuties kažkur kelius, pastatys mokyklą. Ir tai nėra taip blogai, nes tas pats kaupiantis Lietuvos pilietis gauna vertę per geresnius kelius ar naujas mokyklas.
Yra daug žiauriau, kai eurus ar usd kaupia ne europos sąjungos ar jav pilietis. Pvz. Kinija, Arabų emiratai, ta pati Rusija, nes tol kol JAV ar ES (visų šalių bendrai) prekybos balansas yra deficitinis, tol jie savo kaupimu apmoka ES ar JAV piliečių gerbūvį.
Pabrėžiu. DEFICITINIS. Nes kol prekybos balansas deficitinis - atlygis pačių spausdinami pinigai (pažadas).
Už prekes, darbą ar žaliavas žmonės/valstybės gauna pažadą (EUR ar USD), kad kažkada galės juos iškeisti atgal į prekes.

Už JAV balių ir grbvį jau senai (tikriausiai nuo Nixono aukso standarto atrišimo) moka visas likęs pasaulis.
Nors ir nesąžininga kito pasaulio atžvilgiu, tačiau džiaugiuosi kad gyvenu Europoje, ir ES taip pat kažkiek atkartoja JAV žaidimą.