Štai toks paprastas klausimas, AIPT, kodėl NT neįeina? Žmogui kur gyventi reikia? Gatvėje? Palapinėje? Urve? Jei didžioji dalis gyventojų gyvena namuose, tai normalu, kad namo kaina privalo būti įskaičiuota. Klausimas tik kaip? Ar dalinant kainą iš 30, ar kaip kitaip, bet privalo.

CPI yra vartojamų prekių kainų indeksas. Nuoma yra įskaičiuojama, nes tai einamosios išlaidos, o namo pirkimas yra vienkartinis dalykas todėl nebūtų tikslinga įtraukti. Naudoti apskaitos logiką kaip ale depreciation irgi nėra teisinga, nes namas gali būti perkamas nuomai, o nuoma jau įtraukta į infliaciją. Tokiu būdu būtų 2 kartus ta pati tranzakcija įtraukta

CPI kasdieninio vartojimo ir naudojimo prekės ir paslaugos. Būsto kasdien neperki, o kartą nusipirkęs per dieną nesunaudoji. Netikslinga į vieną vietą dėti nesugretinamus dalykus.

Aš jau siūliau kažkam čia, jei nori pakeisti infliacijos skaičiavimo metodiką, rašyk mokslinį darbą apie tai, Nobelį gausi. Juk viskas įmanoma. Bandyk. Man asmeniškai tinka taip, kaip yra dabar.

Aš sutinku su tuo, kad tai yra dažniausiai vienkartinis pirkinys, tačiau to pirkinio kaina grubiai yra 10 metų pajamos. O dar ir perkama dažniausiai ateiteis sąskaita. Ir taip, sutinku, kad jei būstas pirktas nuomai, tai tada būstas yra paslaugos "įrankis". Vis dėlto, norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad LT turime 80% nuosavo būsto, ne nuomojamo. Reiškia, metodika turi atsižvelgti į skirtumus tarp valstybių.

pakartoju dar sykį: CPI yra vartojamų prekių kainų indeksas. Reiškia, kad nusipirkai panaudojai ir pamiršai. Namą "vartosi" 30, 40 ar dar daugiau metų tai kaip jį įdėti į vieną grupę su pvz. pramogom. Būsto kainom yra atskira statistika ir viskas aišku ten pažiūrėjus

Taip, skirtingose valstybėse skirtinga CPI krepšelio sudėtis. O metams bėgant ir ji keičiasi - naujos paslaugos, naujos prekės...

Papildant AIPT ir Phantoomą, pridursiu, kad daiktas skirtas viskam - netinka niekam. Tai kaip pandoros skrynia, įtraukiam būstą, o tai kodėl tada neįtraukus komercinio? (žmonėms jūk kažkur dirbti reikia) Arimų, miško, vandens telkinių, akcijų kainos. Ir t.t. Turto klasės turi savo indeksus, jie viešai prieinami.

Jeigu valdžia nori targetint pvz. NT kainas, tai tą gali daryt ir neįtraukinėjant jų į CPI. Centriniai bankai turi makroprudencinių priemonių arsenalą gali koreguot kredito sruatus, nekalbant jau apie fiskalines priemones.

Be to, toks įtraukimas į krepšelį turėtų ir grynai techninių kliūčių, dėl turto kainų kintamumo, kaip tinkamai susverti komponentus.

ECB šitą svarstymą dėl įtraukimo turi grynai pragmatiniais sumetimais, nes nėra bendros fiskalinės politikos Europoje.

užmečiau akį dabar į LT ir UK krepšelių svorius tai skirtumai akivaizdūs ir manau atitinka realybę

LT



UK (pirmas stulpelis iš dešinės)

Priedo, jei kam reikia infliacijos indekso viskam, tai paprasčiausiai gali naudoti BVP defliatorių. Kitais žodžiais tariant, jis ir yra visa ko infliacijos matas.
Tik į BVP skaičiavimą neįeina antrinė būsto, auto ir kitos panašios rinkos. Tik pirminės.

Nebelendant į detales ir nebeplėtojant temos, įvertinus dabartinių namų kokybę, tai žiūrėk, kad naujo būsto nereikėtų pirkti po 10 metų

UK naujų kartonkių defektai pradeda jau po poros metų lįst tai čia 10 net per daug sakyčiau

https://www.ft.com/content/b135b814-dc9e-4abc-bb64-f378d11179d8

Tas tiesa kad inflecija pavirto raketu mokslu.. Bet gi turime Grand, kuris veikia kaip inflecijos indikatorius-vetrunge. Intuityviai, pagal koreliacija su realybe, sitas automatas pastatytas londeje, labai tiksliai atspausdina inflecijos rodiklius

Aš užtai ir rašau, kad prafiesarių bukumui nėra ribų. Gali sugraužt visas knygas, bet matstyt ūkiškai ir paprastai tas nepadės. Ir kaip matau nepadeda.

Pagal 100 metų tendenciją galima modeliuot kas bus ateityje. O ne pagal kreivus short term analizus. Kiek ikanomistų, tiek ble analizų. Ir krušasi bandydami atspėt, kas gi čia bus trumpuoju laikotarpiu. Px, kas bus, nes makro trendo tas nepakeis. Kuris yra defcija, tada infliacija, tada dar kokia chuinia, o kainos tik auga auga ir augs toliau. Bus delfliacinis krešas, o toliau vėl augimas.

Išvada yra viena. Gera diversifikacija. O visa kita yra chuinia ir būrimas iš tirščių.

Tie 'paprastai ir ūkiškai' mąstantys neretai ko nors prisiperka ant topų ir parsiduoda ant dugnų.

Ale toks visai inflecinis pirmadienis rinkose sakyčiau.

Bravo. Nei pridursi, nei atimsi. Tegu FEDams skauda galva.

Kolega, aš jums dar pasufleruosiu, kad infliacija skaičiuojama, atmetus nekilnojamą turtą, maistą, automobilius ir energetinius išteklius. Išvertus iš ikanamistų kalbos, infliacija - tai kas lieka atmetus viską, kuo žmogus gyvas. Taip jūs gaunate "objektyvų" neiškraipytą sezoniškumo ir svyravimų rinkose kainų pokytį, sako ikanamistai. Todėl kai mums skelbiama infliacija 5 proc., realiomis kainomis gatvėje galite drąsiai dauginti iš trijų ir būsite netoli tiesos. Taip lengviau budulių armiją suvaldyti, negali gi žmonėms pasakyti tiesos, kad po 5-6 metų jų santaupų perkamoji galia kris perpus. Ant tų budulių suneštų kapeikų visa finansų sistema laikosi.

O tai kaip tie jūsų vadinami "buduliai" dar badu neišmirė leisk paklausti? Nes jei kainos po 3x5% per metus kyla, tai jau visą algą turėtų padėt ant beigelio ir kefyro pako.

Kaip gali tokią armiją, kuri vos sukrapšto ant kefyro ir bulkos suvaldyti meluodamas apie kainas? Su logika čia viskas tvarkoj?

Gerai pasakyta! Butent, infliacija yra toks stebuklas kuris labai reikalingas turciams.

"Butent, infliacija yra toks stebuklas kuris labai reikalingas turciams."

O tai kurių velnių tu sidabrą perki? Turčius irgi matyt? Du sidabrinės logikos grandai. Abu labu.

Pernai rekiau,kad lt reali inflecija virs 10%
Siemet neesu toks konservatyvus, perlipom gerokai virs 15%, metu gale bus daugiau.
Mano metodika yra asmeniska ir realistiska. Neyikiu valstybinem institucijom, jikanamistias ir visokiu sudu,kur plauna smegenis per medija