Galima išjungti visus bankus ir pereiti ant kriptos, kuri nėra pagrįsta kasimu. Kol kas neįsivaizduoju kaip viskas atrodytų, bet greičiausiai galima sukurti elektronines pinigines ir saugoti pinigus standartiniais vienetais. Standartinis vienetas, pavyzdžiui, centas, turėtų serijinį numerį su apsauga, kad nepadirbtų. Pirkimo metu sąrašą centukų permestum iš vienos piniginės į kitą ir viskas.

Pereiti, kolega, mes greičiau galime prie natūrinių mainų (per užskaitas). Kitaip tariant bepiniginė atsiskaitymo sistema. Jokių šmitkoinų ir kitokių kliedesių. Kaip sakė C#, poreikis pinigams atsiranda tik sistemos išorėje, atsiskaitant anapus kordono. Globalėjant pasaulinei prekybos sistemai, pinigai vaidins vis mažesnį vaidmenį. Jau dabar daugelis korporacijų pajėgios funkcionuoti autonomiškai, pvz., per pandemiją Facebook'as netikėtai pradėjo gaminti kaukes. Vyraujant ekonominiam outsourcing'o modeliui, nebereikia pinigų atsiskant tarp didžiųjų (kompanijų). Pinigai reikalingi valstybei stipendijas biedniems studentams kaip aš, gal dar pencijoms išmokėti. Ateityje viskas bus suskaitmenintų užskaitų forma. Pinigai kaip mes juos dabar suprantame atmirs. Bircoin'as - tai šnypšto krūva, kuris dar velniai žino kiek energoresursų sučiulpia. Uždrausti tokį parazitą nafig.
Čia kažkas kalbėjo apie palūkanomis varomą ekonomiką. Kolega, nuo 2008 m. ekonomika varoma kiekybiniu skatinimu. Ką domina keli procentai palūkanų, jei gali įpurkšti tiesiogiai į ekonomiką trilijonus žalio! Čia gi Klondaikas, kask auksą ir dugno nematysi. Kam tie šmitkoinai, jie jau atgyvena.

Dar vienas pretendentas į Nobelio/Šnobelio premiją su savo teorijomis.

O tam reikalingos palūkanos ir rezervo normos, kad centriniai bankai tiesiogiai į ekonomiką pinigų nepumpuoja.

Labai nedėkingas dalykas spėlioti, kaip bus. Teoriškai, galima sukurti skruzdėlyno modelį visuomenėje. Visi dirba kol gali, dalinasi ištekliais tarpusavyje, o atėjus laikui, tavim dar ir žemę patręšia. Pinigai nereikalingi tokiu atveju. Nenustebčiau, jei tolimoje ateityje stovėtų tokie miestai valstybės piramidės formos, talpinančios po kelis milijonus žmonių ištekliams optimizuoti.

Ir nereikia 2ia statyti komunizmo, kur pinigų nereikia. Statėm, neveikia tas modelis. Manų priemonė buvo ir liks. Nepatinka pinigai, naudokite jūros akmenėlius, druską ar kavą. Niekas jums nedraudžia.
Bet kodėl jūsų piniginėse eurai?

Jūs čia pas Šnobelį tokią nesąmonę perskaitėte? Numetėt kelis trilijonus tam su trumpikėmis, o tas prieš rinkimus savo elektoratą pašėrė. Ar tikrai nepumpuoja?


Pliat, ale šitam forume yra ką netrumpintų. Kolega, jei visi tūpsime ant batareikų, tai didžiausias resursas bus kilovatai. Ar galite įsivaizduoti ekonomiką, kur viskas nuo telepono batareikos iki namo šildymo ir elektromobilio apskaityta kWh? Liuosai nuo Kinijos iki Havajų. Štai jums ir universali tarptautinė atsiskaitymo priemonė, nereikia jokių šmitkoinų.

Nea, tai jūs nesąmones rašote, nes painiojate fiskalinę politiką su monetarine. Iš čia pasakojate pasakas.


Na o dėl batareikų tai čia iš filosofinės-fantastinės srities. Aš gi sakau, nepatinka eurai, naudokite batareikas. Niekas gi nedraudžia.

Ui, kolega, jei jūs tiek daug žinote, tai pasakykite, kas apsprendžia pinigų kiekį esantį apyvartoje? Iš karto skubu jums pagelbėti, nes klausimas baisiai mums visiems sudėtingas - centrinis bankas. Na, ir dabar du kart du kaip matematikos pamokoje, kas įvyksta, kai centrinis bankas įlieja (daug) pinigų į apyvartą? Vėl bėgu užsiplūkęs jums pagelbėti - infliacija šauna į viršų. Teoriškai teigiama, kad centrinis bankas gali sugrąžinti paleistą pinigų masę atgal, bet praktiškai to dar niekas nėra išbandęs. Tai sėkmės jums jūsų sudėtinguose loginėse operacijose, suvedant du kart du.

Gerbiamasis, savo makaronus pasilikite sau ant ausų, man nereikia kabinti. Nepasiseks.
Imkime faktus
Japonija QE ir nulines palūkanas laiko 40 metų. Infliacijos nėra. Kovoja su defliacija.

JAV ir ECB beprecendentinius QE pradėjo 2009 metais. Infliacijos targeto taip ir nepasiekė. Buvo net defkiacijos grėsmė.
Dabartinis infliacijos šuolis JAV kilo ne dėl monetarinės politikos, o dėl biudžeto asignavimų, t.y. fiskalinės politikos.
Biudžeto asignavimo pinigai tiesiogiai eina į ekonomiką ir didina ifliaciją.
Centrinių bankų spausdinti pinigai tiesiogiai neina į ekonomiką ir infliacijos nedidina. Philips kreivė tam yra akivaizdus įrodymas šalia jau pateiktų istorinių faktų.


Praktišką atspausdintų pinigų sugrąžinimą/"ištrynimą" darė FED, vadivaujama Janet Yellen. Tai nereikia čia meluoti. O jei jau meluokate, tai ir visa kita pas jus yra melas.

Sėsk du, ekonomikos analfabete.

Net baisu pasidarė, profesoriau, sugedinote mane prieš visą klasę. Paskutinis klausimėlis, o tai kur čia tą defliacijos grėsmę turėjau pamatyti pridedame grafikėlyje, kai Janet Yellen "trynė" tuos pinigus iš centrinio komp'o?

Va prašau. Geram študentui vieni juokai rasti.

Prikabintos bylos

CPI indekso dinamika ne tas pats, kas infliacija.

Šitame CPI grafike defliacinis spaudimas geriau matosi.

Prikabintos bylos

Vo kaip, profesoriau. Vartojimo kainų augimas nėra infliacija. O kartais gali būti net defliacija (gerai įsižiūrėjus į Janet Yellen trijų pirštų kombinaciją palinkus prie klaviatūros). Susipainiojau. Ne veltui jūs man dvejetą parašėte. Ant pečių pas mane makaulė be smegenų.

Pliusas už savikritiką. CPI indeksas yra indeksas, o jo reikšmė JAV šiuo metu yra 270.98 punktų. Taip rodo jūsų paveiksliukas.
O mums sakė kad JAV infliacija yra 5.4%. Kažkaip kažkas negerai, ar ne? 5.4% juk nėra lygu 270.98!

Tai kas yra CPI ir kas yra infliacija, nes ne tik skaičiai skirtingi, bet net ir dimensijos? Atsakysi, užskaitysiu egzaminą.

Aš nesuprantu vieno, nu kam ieškot šūduose sliekų? Kaip minėjau, imkit 100 metų tendencijas ir matysim bent kažkiek realybę O dabar apsiskaitę ir pasiklydę vertime prafiesariai vargstat išdidžiai besimatuodami dzinziliukais

Lochatronas kažkoks

Man patinka senas kinas, ne inscenizacijos, bet realiai nufilmuotas, kad ir kokiais 1960m. Kainos verčia aikčiot lyginant su šiom dienom.

Ir dar kartą pakartosiu, kad kai eilinis žmogus sako, kad infliacija, tai jis tai sako iš savo realybės ir prafiesoriai gali iki apsišikimo jam aiškint, rodyt skaičiukus ir vadint durnium, kad nežino, infliacijos apibrėžimo. Nuo to žmogui nei šilta nei šalta. Tai geriau nesiklaunint. Apsiskaitymas, apibrėžimų, terminų žinojimas ir kaip bedžionei dalinės info atkartojimas nieko nereiškia, jei nėra IQ ir realybės pojūčio, o tik chuinia muinia skaičiukai.

Mėšle riebiausi sliekai, jei ką.

Ta kaip tu sakai, 100 metų tendenciją, kurią reiktų žiūrėti, ir parodo, kodėl šiandien kainos yra tokios, o 1960 metais buvo kitokios. Tai elementari algebra. Kiekvienas pradinukas gali tą suskaičiuoti. Nieko čia naujo.

Bet čia yra tokių, kurie, žiūrėdami į CPI cypia, kaip pamatę papą.

Mes čia diskutuojame apie šiandienę situaciją, o ne kas buvo prieš 100 metų. Pofik, kas buvo praeityje. Mes gyvename šiandien ir rytoj. Tai kas po 100 metų žiūrės šiandieninius filmus, sakys "Kainos verčia aikčiot lyginant su šiom dienom."

Toks gyvenimas, nereikia čia išradinėti dviračio.

Geriausia realybes pojuti turi Grand, kuris kas menesi infleeecija matuoja dvizenkliais procentais, ir taip jau kelis metus, muahahahah

Tai kad šiandien net ne viena infliacija yra, tai ištisas mokslas. O už infliacijos apskaičiavimo metodikas moksliniai laipsniai gaunami. Jei matote straipsnyje žodį infliacija bėkite iš ten tekinas, jei neturite mažiausiai PhD. Visa šitai sukurta masėms kvailinti. Kaip kainos JAV galėjo kilti 5 proc., jei viskas brango nuo benzino ir maisto iki NT 10-30 proc.?

Nesud4tingas čia mokslas, jei galvoje ne sliekai veisiasi. . CPI yra 5%, nes CPI skai2iuoja konkrečių prekių ir paslaugų kainas.

NT kainos į CPI neįeina. Todėl ir gaunasi, kad CPI 5%, o NT 30% (kur galima patikrinti šį skaičių?). Nes Lietuvoje NT kilo 5%.

Prikabintos bylos